„Kai grąžinau jam sužadėtuvių žiedą, mes nepalaikėme jokio ryšio. Nežinojau, nei kur jis, nei kaip gyvena. Vieną dieną jis netikėtai atėjo į biurą, atsisėdo ir papasakojo savo istoriją. Jo žmona sunkiai sirgo, gydytojai jai padėti nebegalėjo, ji merdėjo, o šeimoje augo du vaikai. Tą akimirką jis tapo kažkuo, ką Viešpats pastatė mano kelyje... Tuo, kuriam turėjai suteikti viską, ką apima hospiso reikšmė. Aš buvau iki pat pabaigos, jo žmona faktiškai mirė ant mano rankų...“ – jau šį antradienio vakarą, 20 val., LNK gyvenimo būdo laidoje „Nuo... Iki....“ filmo scenarijų primenančią istoriją pasakos 55-erių vienuolė Michaela Rak.
Vienuolės gyvenimas išties vertas knygos. Kadaise turėtą sužadėtinį Michaela paliko vestuves atšaukusi iki jų likus vos dviem mėnesiams ir tapo vienuole. Po daugybės metų ant jos rankų mirė jos sužadėtinio žmona. Įveikti Michaelai teko ir sunkią onkologinę ligą.
Pastaruosius šešerius metus Michaelą dažnai galima sutikti sostinės Rasų gatvėje, buvusiame kalėjimo pastate įkurtame palaimintojo kunigo Mykolo Sapočkos hospise, slaugos namuose. Čia 34 žmonių komanda, vadovaujama iš Lenkijos prieš dešimt metų kardinolo Audrio Juozo Bačkio kvietimu atvykusios sesers Michaelos Rak, 24 valandas per parą slaugo 14 sunkių onkologinių ligonių, skaičiuojančių paskutines gyvenimo dienas. Nedideliame trijų aukštų pastate pagalba neatlygintinai teikiama tiems, kuriems medicina padėti jau bejėgė. Michaelos iniciatyva veikia ir namų hospiso paslaugos. Tuomet Michaela su komanda autobusiuku vyksta pas ligonius į namus. Gydytojai, slaugytojai, psichologas, socialinis darbuotojas, virtuvės darbuotojai, vairuotojai ir admininistracija čia ne tik rūpinasi mirštančiaisiais, tačiau pildo ir paskutinius jų norus. Ir nesvarbu, kokie jie – taurė vyno ar pasivažinėjimas limuzinu.
Netrukus po interviu Michaela skuba į greta hospiso verdančias statybas. Čia kaip tik šiuo metu statomas hospisas, skirtas onkologinėmis ligomis sergantiems ir mirštantiems vaikams. Speciali grindų danga, lauko durys, fasado apšiltinimo medžiagos, dekoratyvinis tinkas, porankiai, turėklai – trūkstamus daiktus tam, kad statybos būtų kuo greičiau ir sklandžiau baigtos, Michaela vardina it patyrusi statybininkė.
Prie pirmojo Lietuvoje hospiso statybų ir kūrimo, pasak Michaelos, prieš beveik dešimtmetį prisidėjo 200 skirtingų įmonių ir dar daugiau aukojusių žmonių. Hospiso pirmo aukšto koridoriaus sienas iki šiol puošia nuotraukos, kuriose užfiksuotos visos hospiso statybų ir kūrimo akimirkos.... Sesuo Michaela Rak tikisi, kad po šio reportažo atsiras daugiau norinčių prisidėti prie analogiško hospiso kūrimo vaikams. Juk vaikus išlydėti – sunkiausia.
