Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras kviečia į sezono uždarymą

Paklaustas kodėl savo sceniniams veikalams renkasi antikinius siužetus, Karlas Orfas atsakė, kad dėl jų amžinumo ir neblėstančios dvasinės stiprybės. Ypatingo koncerto – Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro XXIV sezono pabaigos programa Vilniaus kongresų rūmuose grandiozinė – skambės Karlo Orfo sceninių kantatų trilogija „Triumfai“.

Vokiečių kompozitorius Karlas Orfas pirmąsias dainas sukūrė būdamas studentas. Labai anksti atsiskleidė ir kompozitoriaus polinkis į netipiškus vokalo ir instrumentų derinius. 1924 m. kartu su gimnastikos ir šokio pedagoge Dorothee Günther įkūrė Günther fizinio, muzikinio ir šokio ugdymo mokyklą. Daugelyje šalių lig šiol naudojama Orfo sukurta muzikinio ugdymo sistema grįsta vaiko muzikinės raiškos išlaisvinimu. Kartu su muzikos instrumentų meistru Karlu Maendleriu Orfas gamino anuomet naujoviškus instrumentus – karilijonus, ksilofonus, metalofonus, vėliau imtus vadinti Orfo instrumentais.

Organizatorių archyvas
XX a. pradžioje buvo išleistas XIII a. rankraštinis pasaulietiškų dainų rinkinys „Carmina burana“, aptiktas 1803 m. Benediktinų vienuolyne pietinėje Bavarijoje. Rinkinyje rasta apie 200 keliaujančių trubadūrų ir vienuolių dainų iš skirtingų regionų. Dainų turinys daugiausia humoristinis, net satyrinis, lengvabūdiškai šlovinantis žmogiškas silpnybes, geidulius ir lėbavimą. Orfas išsirinko 24 dainas. Kantatai „Carmina burana“ atlikti reikia didžiulių pajėgų – solistų, dviejų chorų (arba vieno choro, padalinto į dvi grupes), berniukų choro, didžiojo simfoninio orkestro su čelesta, dviejų fortepijonų ir gausios perkusijos. Dėl trumpučių motyvų kartojimo kūrinys yra lengvai suvokiamas publikos. Ši Orfo idėja paremta Grigališkojo choralo ir italų operos kanonais.

Organizatorių archyvas
Paskatintas „Carmina burana“ šlovės, Orfas ėmėsi kito panašios stilistikos veikalo – kantatos „Catulli Carmina“ pagal romėnų poeto Gajaus Valerijaus Katulo, gyvenusio pirmame amžiuje prieš Kristų, eiles. Trečioji Orfo „Triumfų“ ciklo dalis – „Afroditės triumfas“, kurio žanrą autorius apibrėžė kaip „sceninį koncertą“ penkiems solistams, dideliam mišriam chorui ir orkestrui. Tai jau pokario kūrinys, užsakytas Milano „La Scala“ teatro ir pirmąsyk jame atliktas 1953 m. Euripido, Sapfo ir jau minėto Katulo poemų tekstai sujungti taip, kad atkurtų poetišką ir sykiu juslingą vestuvinės nakties nuotaiką.

Po kantatos „Carmina Burana“ premjeros, Orfas rašė savo leidėjui: „Viską, ką aš iki šiol sukūriau, o Jūs, deja, išleidote, galite sunaikinti. Nuo „Carmina Burana“ prasidės mano kūrinių numeracija“. Orfo muzika nukreipta į klausytojo širdį, siekiant, kad ji būtų suprantama, kad veiktų emocionaliai. Į šią stiprių emocijų šventę gegužės 17 d. 19 val. kviečia maestro Gintaro Rinkevičiaus vadovaujamas Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, kur įsimintiną programą kartu atliks Kauno valstybinis choras, vadovaujamas Petro Bingelio bei solistai: Lauryna Bendžiūnaitė, sopranas, tenorai Algirdas Janutas ir Mindaugas Bargaila, Ramūnas Urbietis, baritonas ir Liudas Mikalauskas, bosas.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis