Johnas Cassavetesas ir Gena Rowlands susitiko 6-ojo dešimtmečio Niujorke. „Tuomečiai įvykiai man priminė senovės Graikijos aukso amžių, tik didžiuosius dramos meistrus Euripidą ir Aristofaną būtų ištikęs širdies smūgis – 6-ąjį dešimtmetį ėmė viešpatauti televizija ir tiesioginis eteris“, – sako G. Rowlands. Viena televizijos žvaigždžių buvo aktorius Johnas Cassavetesas.

Johnas ir Gena – bemaž bendraamžiai, mokėsi toje pačioje Amerikos dramos meno akademijoje, bet studijų metais nesusitiko.

„Save, kai pamačiau ją pirmą kartą, laikiau užkietėjusiu viengungiu (tada Johnui buvo 25-eri). Savo draugui aktoriui Johnui Ericsonui tąkart pasakiau: „Tą mergaitę vesiu“, – pasakojo Johnas. Prisibelsti į impozantiškos šviesiaplaukės širdį aktoriui pavyko per dvejus metus.

Ši pora buvo tarsi ugnis ir oras: graikiškų šaknų turintis Johnas – pavydus, romantiškas, tipiška amerikietė Gena – visiškai nepriklausoma. Vis dėlto ši Šaulio ir Dvynės sąjunga laidė žiežirbas ir asmeniniame gyvenime, ir filmavimo aikštelėje. Jų santuoka truko beveik 35-erius metus – iki pat Johno mirties (1989 m.).

Pora susilaukė trijų vaikų – Nicko, Alexandros ir Zoe, kartu sukūrė 10 filmų. Už du vaidmenis vyro filmuose („Paveikta moteris“ (1974 m.) ir „Glorija“ (1980 m.) Gena nominuota „Oskarui“. Šios juostos pripažinimą atnešė ir pačiam J. Casavetessui – už pirmąja režisierius nominuotas „Oskarui“ bei „Auksiniam gaubliui“, o antrasis nuskynė Venecijos festivalio „Auksinį liūtą“.

Jųdviejų pirmagimis Nickas pasaulį išvydo tais pačiais metais, kai pasirodė pirmasis tėvo režisuotas filmas. Būdamas 28-erių, J. Cassavetesas, pakviestas į naktinę radijo laidą, apsiskelbė debiutuosiantis kaip režisierius ir paprašė paramos – siųsti po vieną dolerį filmui statyti. Per savaitę surinko 2 500 dolerių.

Tokia yra 1959-aisiais pasirodžiusio bitnikų manifestu, džiazo improvizacija ekrane vadinamos juostos „Šešėliai“ istorija. Filmas didelio susidomėjimo nesukėlė, negana to, J. Cassavetesas liko skolingas, tad ėmė vaidinti B kategorijos filmuose ir serialuose. Nepasitenkinimą tuo jis liejo ant žmonos: „Aš – menininkas, o serialai juk – niekalas!“ Kita vertus, honorarai suteikė galimybę įgyvendinti pasiryžimą tapti režisieriumi.

„Esu mėgėjas režisierius ir profesionalus aktorius. Norėčiau, kad būtų priešingai, bet aktorystė man padeda apsisaugoti. Neįsivaizduoju, kaip kitaip galėčiau užsidirbti pinigų filmams kurti“, – yra prisipažinęs menininkas.

Kai J. Cassavetesas nusprendė rašyti ir kurti juostą „Veidai“ (ji pasirodė 1968 m.) apie viduriniosios klasės poros santykių krizę, žmonos paklausė, ar ji pasiryžusi atsisakyti prabangos, nes porą metų visas atliekamas lėšas norėtų investuoti į juostą.

„Taip, – sutiko Gena. – Su sąlyga, kad nesumažės išlaidos mano plaukų priežiūrai. Aš to reikalauju!“ Kad ir kokia buvo poros finansinė padėtis, Gena niekada priekaištavo vyrui dėl jo pasirinkimo: „Mes nesiekėme iš filmų kūrimo daryti verslą. Ši veikla abiem buvo reikšminga, ja įprasminome savo gyvenimą.“

Kur kas kategoriškiau moteris vertino atmosferą ir darbą filmavimo aikštelėje. Pasak jos, režisierius J. Cassavetesas buvo sudėtingiausias jos karjeroje sutiktas filmų kūrėjas, itin įtemptas buvęs juostų „Veidai“ (beje, tada ji laukėsi ir dukters Alexandros), „Mini ir Moskovičius“ (1971 m.), „Paveikta moteris“ filmavimas.

„Nemanau, kad mano ir Genos nesutarimai kuriant yra blogas dalykas. Man nereikia mandagių aktorių. Jie tik supykę gali perteikti tai, kas vyksta realiame gyvenime“, – sakė Johnas. Tuo tikslu J. Casavetessas imdavosi ir psichologinio teroro: nueidavo vidurnaktį į žmonos miegamąjį, liepdavo jai keltis ir eiti tiesiai į filmavimo aikštelę, rėkdavo, tyčiodavosi, provokuodavo.

Žmonos nepasitenkinimą veikiausiai sukeldavo ir jo išgertuvės, pomėgis lošti, atsitiktiniai meilės nuotykiai. (Tiesa, 83-ejų sulaukusi aktorė vyro nuodėmes linkusi neigti iki šiol.) Kad su režisieriumi nebuvo lengva dirbti, liudija ir jo komandos narių atsiliepimai.

Kartą Johnas paprašė savo prodiuserį nuvežti filmo „Glorija“ (1980 m.) scenarijų į Kolumbiją potencialiems rėmėjams. Grįžęs agentas pasakė: „Turiu vieną gerą ir vieną blogą naujieną. Gera – kad jie sutinka finansuoti, jei vaidins Gena. Bloga – jie nori, kad filmą režisuotum tu.“ Už Glorijos vaidmenį Gena įvertinta „Auksiniu gaubliu“.

Ši juosta, taip pat „Paveikta moteris“ laikomos režisieriaus mūzos ir žmonos išaukštinimu. „Meilė yra sunki. Ypač tarp dviejų skirtingos kultūros, ne vienodai auklėtų žmonių. Kaip aš ir Gena. Mes visiškai skirtingai mąstome, jaučiame, elgiamės. Deja, kitaip ir būti negali – esame vyras ir moteris“, – yra sakęs J. Cassavetesas.

Ačiū dalyvavusiems konkurse. Dviems dalyviams dovanojame kvietimą dviems į pasirinkto filmo peržiūrą. Kaip pasinaudoti prizu, informuosime el.paštu.

Gerda Paliušytė („Meilės tėkmės“)

Jolanta Skrupskelytė („Paveikta moteris“)

Nuotraukos – iš renginio organizatorių archyvo

Daugiau informacijos: http://www.skalvija.lt/index.php/kalendorius/kalendorius/503