Fotografijos projekto Ilgesio žemė, kurį sudaro paroda ir knyga, mintis — pažvelgti į Donelaičio Mažąją Lietuvą šių dienų kontekste. Nuotraukose užfiksuotos Karaliaučiaus krašto (Kaliningrado srities) vietovės yra susijusios su klasiko gyvenimu ir, tikėtina, buvo jo poemos socialinis peizažas.
Arturas Valiauga yra vienas iš nedaugelio Lietuvos fotomenininkų nuosekliai besidomintis identiteto ir tapatybės klausimais. Jo dėmesio centre – žmonių jausenos ir egzistencija tarpinėse situacijose. Kintanti sociokultūrinė situacija ir personažų būvis joje tapo pastarojo meto autoriaus vizualinių tyrimų bendru vardikliu.
Naujausiame cikle „Ilgesio žemė“ autorius atsigręžia į pamatines vertybes ir kultūrinių kodų suvokimą. Arturas Valiauga savo darbų kontekstu pasirenka chrestomatinį lietuvių literatūros kūrinį – Kristijono Donelaičio „Metus“. Tokia strategija nėra populiari šiandienėje Lietuvos fotografijos tradicijoje. Arturas skirtingai nei kiti autoriai nesiekia tiesioginio faktų iliustravimo.
Priartėdamas prie literatūros šedevro geografiškai, bet nutolęs laiku bei vizualiai menininkas nesirenka žūtbūtinio šešėlių persekiojimo. „Ilgesio žemės“ fotografijose mes regime fragmentiškus prisilietimus prie to, kas greičiausiai jau negrįžtamai liko praeityje, kas pergyveno kelias kultūrinės kaitos metamorfozes ir, kas vis tiek, atrodo, taip skaudžiai pažįstama bei artima. Peizažas, atitolęs vaizdas, nunykusios architektūros fragmentai, buities elementai ir prabėgusį laiką skaičiuojančios veidų raukšlės sukuria turtingą, bet nedidaktinę esančio krašto atmosferą. Nuoširdus pasakojimas, neapibrėžiantis savasties ir aplinkos jausmas sukuria dvireikšmę situaciją – joje susiduri su artimu nepažįstamuoju, ir gal atrandi pasimetusį save.
Kaip teigia projekto vadovė Eglė Deltuvaitė, „paradoksalu, kaip viena jauniausių — betgi ir universaliausių — meno šakų fotografija kuria sudėtingą dialogą apie mūsų identiteto suvokimą, istorijos įvykių vertinimą, kolektyvinę atmintį, interpretuodama vieną sudėtingiausių lietuvių literatūros kūrinių. Šis derinys, iš pradžių galintis atrodyti tartum nesusipratimas, suartina XVIII a. mąstyseną ir XXI a. patirtį, klausia, ar egzistuoja amžinos žmogiškosios vertybės, amžinos klaidos, ir jas patvirtina. Subjektyvūs fotodokumentai, tik šiek tiek, tik krašteliu paliečiantys istoriją, sekantys Donelaičio biografijos žingsniais, tampa šių dienų Karaliaučiaus krašto metraščiu, vizualiniais, neverbaliniais Metais.
Pasak paties autoriaus, tai „peizažas krašto, šiandien vis dar aptverto tvora – stalkeriška zona, į kurią pakliuvus apima nerimas, iš prigimties atpažįstamas saulėtekiais medžių viršūnėse, vaiskia pavasario žaluma, vasarvidžio kvapais, rudens klampyne vieškely, balta žiemos tyla. Kraštas, išsaugojęs Mažosios Lietuvos legendą ir Kristijono Donelaičio atminimą – „Metų“ laiko rate…“
Už savaitės po parodos atidarymo vyks knygos „K. Donelaitis, A. Valiauga, Apie Ilgesio žemę“ pristatymas-diskusija. Sausio 22 d. 17.30 val. Prospekto galerijoje (Gedimino pr. 42, Vilnius).
Apie autorių:
Arturas Valiauga gimė 1967 m. sausio 22 d. Vilniuje. 1990 baigė Vilniaus technologijos technikumą, įgijo fotografo specialybę. 1990-1993 m. dirbo fotografu Vilniaus Gedimino Technikos universitete. 1993-1996 m. – nepriklausomas menininkas, dirbo reklamos ir leidybos srityse. 1996-2003 m. Vilniaus fotostudijos „Marijos Nostalgija“ fotografas. Nuo 2004 m. – reklamos fotografijos įmonės UAB „Fotoprojektai“ direktorius. Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys nuo 1992 m. 2008 m. baigė bakalauro studijas Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijoje, 2010 m. įgijo fotografijos ir medijos meno magistro laipsnį Vilniaus dailės akademijoje. Nuo 2010 m. dėsto Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijoje.
Nuo 1993 m. dalyvauja fotografijos meno parodose bei projektuose. Tarp jų – tokie tarptautiniai tiriamosios fotografijos projektai kaip Tarptautinio fotografijos ir tyrimų tinklo projektas „Darbas“ (2005-2006), 4-toji Ars Baltica fotografijos meno trienalė (2008), EU-Japan Fest projektas „Japonija Europos akimis“ Nr. 11 (2009) ir kt.
Parodos: surengė 25 personalines parodas Lietuvoje ir užsienyje, dalyvavo daugiau nei 50 grupinių parodų.
Apdovanojimai:
1995 m. pagrindinis apdovanojimas (Silver Nugget) „Kodak European Panorama“ (Arlis/Prancūzija);
2002 m. Lietuvos fotomenininkų sąjungos premija už novatoriškumą ir fotografijos meno plėtotę;
2005 m. IPRN organizuoto tarptautinio projekto „Kintantys veidai“ (Changing Faces) Lietuvos-Nyderlandų kultūros mainų konkurso laimėtojas.
Monografijos: Jėzusmarija, mama ir visa kita (2006); Tylusis identitetas (2008); Tarp krantų (2009); Apie Ilgesio žemę (2013).
