Šiuo metu – pats pasirengimo premjerai įkarštis. Jis juntamas ne tik Nacionaliniame operos ir baleto teatre vykstančiose repeticijose, bet ir LNOBT siuvykloje, kur auksarankės teatro siuvėjos įgyvendina pačias netikėčiausias dailininko vizijas.
„Teatro kostiumai – tai pats didžiausias „kutiūras“, nes viskas daroma rankomis. Čia dirba daugybė žmonių, – sako J. Statkevičius. – Labai nemėgstu „plokščių“ dalykų – pasiūta suknelė ir baigta. Turi būti ir galvos apdangalai, ir skrybėlės, ir visa tai gaminama teatre.
Man teatras visada įdomu. Jei madoje viskas turi būti gana atsargu, pritaikyta dėvėjimui, tai teatre galima pasitaškyti fantazija, realizuoti ir nepraktiškus sumanymus. Nors – ir čia susidūri su praktiškumu, nes atlikėjai turi ir dainuoti, ir šokti su tais darbužiais.“
„Kaip juos suderinti? Aš radau raktą pasitelkęs spalvas, siluetus. Viskas atrodo ir labai šiuolaikiškai, ir kartu yra epochos ženklų, tų laikų atmosferos.
Operoje daug sapnų scenų: čia pat – amžiaus pradžios Rilke’s poezija ir barokiniai sapnai. Gausu peršokimų nuo vienos epochos į kitą, tad turi keistis ir siluetai. Atrodo – nesuderinama, bet man pavyko. Rezultatas turėtų būti labai įdomus. Žinomo spektaklio pavadinimas, tarkime Verdi „Rigoletas“, jau užduoda tam tikrą savo toną, nurodo epochą. O čia – visiška nežinomybė: kas čia bus? Man atrodo, kad didžiausias dalykas, siurprizas, atėjus į teatrą, yra gauti tam tikrą dozę estetikos. Ir būtent estetikos čia turėtų būti labai daug, nes šis spektaklis apskritai yra itin vizualus. Tai jo išskirtinis bruožas.“
O. Narbutaitės operos „Kornetas“ premjera – vasario 21 ir 22 d.