Ir ne veltui: juk čia - puikus klimatas, o augmenija tiesiog veši. Žiemos sezonu oras labai švelnus, kartais šiek tiek apsiniaukę, o vasarą – labai šilta, tačiau temperatūra nepakyla labai aukštai, tad dėl vandenyno vėsos ir vasarą nėra labai karšta.

Į Madeirą kartu su grupele lietuvių turistų išsiruošėme kovo mėn. Vėliau vietiniai gyventojai mums papasakojo, kad kovas yra pats blogiausias mėnuo – lietingas, vėjuotas, kiek apsiniaukęs. Tačiau, pažinčiai su Madeiros sala net prastas oras nesutrukdė.

Papasakosiu trumpai apie viską iš eilės. Keliavome iš Varšuvos, mat iš Lietuvos poilsinės kelionės Į Madeirą dar neorganizuojamos. O ir kainos su lenkų organizatoriais išties nedidelės - kelionę į Madeirą galima įsigyti už maždaug 1600-2200 Lt, kaip pasiseks pagauti akciją.

Atskridę į Madeirą, vykome į Funčalį – pagrindinį salos miestą, kurį galima vadinti sostine, oro bei jūrų uostų miestą. Miestas, kaip ir visa sala, nėra didelis, tačiau labai įspūdingas. Didžiulį įspūdį paliko oro uostas, o būtent - nusileidimo takas. Madeira – viena iš nedaugelio salų, turinčių tokį sudėtingą lėktuvų nusileidimo taką. Šis oro uostas yra 6 vietoje iš 15 pavojingiausių oro uostų pasaulyje. Na bent jau taip mums sakė vietiniai gidai.

Nusileidimo takas pastatytas pačioje jūroje ant polių ir, kaip pasakoja vietiniai, tik nedaugelis lakūnų turi teisę į jį leistis. Atrodo tikrai įspūdingai. O po oro uostu įsikūrę daug diskotekų, kavinių, barų, net kazino. Žodžiu, pasilinksminimams vietelę galima rasti vos atskridus.

Funčalis apsuptas aukštų kalnų, į kuriuos galima pasikelti ir iš aukštai apžiūrėti dalį salos. Vietiniai gyventojai sako, kad kalnai „reguliuoja“ ir oro temperatūrą. Mat Madeiros salą aukštas kalnas dalija į dvi dalis – kai vienoje kalno pusėje šviečia saulė, kitoje lyja ir apsiniaukę. Ir iš tiesų, keliaudami tokius orų skirtumus pastebėjome ir mes.

Madeiriečiai be galo įdomūs žmonės. Jie sugalvojo išnaudoti savo landšaftą ir sumąstė tokią pramogą, kaip pasivažinėjimą toboganais. Tai tokios lyg pintos beratės rogės, kurias nuo labai aukšto kalno, mažytėse siaurose gatvelėse žemyn vairuoja 2 vadeliotojai. Silpnų nervų žmonėms nerekomenduojama, mat išvystomas tikriausiai iki 40-50 km/h greitis nuo kalno, tačiau smagu be galo. Tai turbūt vienintelė tokia atrakcija pasaulyje.

Bene didžiausiu Funčalio pasididžiavimu aš įvardinčiau vaisių ir žuvies turgų. Nemačiusiam sunku įsivaizduoti, kokio jis grožio! Į žuvies turgų reikia eiti iš ryto, tačiau į jį patekti mums nepavyko, nes rytais išvykdavome keliauti, užtat vaisių turgus dirba visą dieną. Jis nėra didelis, tačiau jame tokia gausybė vaisių, kokių dauguma lietuvių net nėra matę.

Kaip visuomet, yra tvarkingesnė, švaresnė turgaus dalis, tačiau ir kainos čia aukštesnės. Tad reiktų pirma apeiti visą turgų, o tik tada pirkti ir rinktis pagal kainas. Vaisiai čia labai skanūs. Yra galybė vaisių hibridų rūšių. Tarkime, ar galite įsivaizduoti pomidoro ir marakujos hibridą? Skonis pasakiškas. Turguje pamatysite daugybę anonų, ananasbananų (ananaso ir banano hibridas), mangų. Įsivaizduokite tikro ananaso, banano ar mango skonį, o paskui mintyse sumaišykite ananasą su bananu, pomidorą su saldžia marakuja – neįsivaizduojama, bet skonis tikrai yra nepakartojamas. Tokių vaisių lietuviui daug valgyti negalima, skrandis gali neatlaikyti. Tad ir vietiniai pardavėjai rekomenduoja būti atsargiems, ragauti po truputį.

Madeiroje išties puikus klimatas. Tai įrodo ir augmenija. Šioje saloje derlius nuimamas net 4 kartus per metus. O auginama viskas – bulvės, morkos, kitos daržovės, bananai, vynuogės, daugybė rūšių įvairių vaisių, daržovių, gėlių, medžių ir t.t. Vaikštinėjant miške ar levadas net galima pasiskinti tikrų ir labai kvapnių lauro lapų.

Papasakosiu apie dar vieną Madeiros stebuklą – levadas. Tai tokie irigaciniai drėkinimo kanalai, skirti kalnams drėkinti. Šalia levadų įrengti pasivaikščiojimų takai. Levados yra ypatingos tuo, kad vaikštant atsiveria nuostabiai graži gamta – kalnai, vietinių gyventojų namai, sodybos, iš už kalno atsiveria vandenynas, žodžiu – be galo gražu. Levadų yra įvairaus ilgio ir sudėtingumo, o aplink jas auga nuostabūs augalai, kai kurie jų - itin reti.

Nuvykus į Madeirą būtinai reikia pasivažinėti automobiliu, kurį galima išsinuomoti bet kurioje vietinėje agentūroje (atvykus arba prieš kelionę). Madeiros keliai šiuo metu yra puikiai sutvarkyti. Dar prieš maždaug 10 metų tam, kad nuvyktumėte į kitą salos galą, reikėdavo skirti 2 dienas, nors nuotoliausio Madeiros vakarinio iki rytinio taško - vos 80 km). Dabar Madeiroje iškasta daugybė tunelių, kuriais kertamos kalnuotos salos vietos.

Automobiliu galima nuvykti į nuostabų miestelį Porto Moniz, čia galėsite paragauti pačių ūkininkų gaminamos poncha. Tai saldus gėrimas iš citrinų, medaus ir vynuogių samanės, kurį geria visi vietiniai ir turistai. Gėrimas yra ir puiki dovana lauktuvėms, tačiau jis yra gana stiprus. Taip pat būtinai reikia suspėti aplankyti mažyti kaimelį Santana. Tik čia pamatysite išlikusius madeirietiškus ryškius tipinius namelius šiaudiniais stogais. Čia įrengtas gėlių muziejus–parduotuvė, kur galima nusipirkti rečiausių augalų sodinukų.

Maistas Madeiroje nėra neįprastas europiečiams, tačiau, žinoma, yra daug žuvies, jūrų gėrybių, šviežių daržovių ir vaisių. Prie pietų ar vakarienės stalo būtina paragauti ir Madeiros vyno.

Kainos taip pat nėra labai didelės. Bokalas alaus – apie 2 eurai, kava – apie 1-2, pyragaitis – apie 0,80–1,5 euro. Už antrąjį patiekalą sumokėsite apie 6-12 eurų, butelį vyno – apie 10-12. Kelionės metu maistui išleidome labai nedaug – ne daugiau 100 eurų, nes viešbutyje turėjome visą maitinimą. Dar apie 100-200 eurų atsiėjo ekskursijoms ir automobilio nuomai kelioms dienoms.

Na o be visų savo žavių kampelių, ši nuostabi gėlių sala turi be galo paslaugius ir draugiškus gyventojus. Dar nė vienoje kitoje šalyje neteko sutikti tokių malonių ir padėti pasirengusių žmonių. Salos pagrindinis pragyvenimo šaltinis yra turizmas, tad turistai išties labai gerbiami. Čia atplaukia daugybė laivų, tuomet pasipila ypač didelis turistų srautas.

O kur dar Madeiros kriokliai, botanikos sodai, tipiniai kaimeliai, kuriuose gaminamas sūris, poncha, vynas, skaniausi saldumynai ir kepiniai, nacionalinė bei šiuolaikinė muzika, kalnai, saulė ir vandenynas.

Apie Madeirą tikriausiai visko papasakoti neįmanoma. Dviem žodžiais ar net dviem sakiniais šios nuostabios salos neapibūdinsi. O jei trumpai, Madeira – tai puikus maistas, nepakartojamas gamtovaizdis, be galo draugiški ir paslaugūs žmonės, kerinti portugališka muzika ir futbolas. Būtent iš Madeiros kilęs futbolininkas C. Ronaldo. Mūsų kelionės metu netgi matėme jo kuklius tėvų namus - kiekvienas taksi vairuotojas žino tą vietą. Saloje yra įrengtas visiškai naujas futbolo stadionas, nes jiems futbolas – antroji religija.

Bene kiekvienas taksi vairuotojas ar pardavėjas iš vietinės krautuvėlės yra pasiruošęs pravesti ekskursiją po visą salą, nes be galo didžiuojasi kiekvienu savo gimtosios salos lopinėliu. Visi salos gyventojai uoliai dirba, o namuose augina bananus, vynuoges ir kitas gėrybes.

keliones.eu/madeira/