K. Uinskas: grojimas su orkestru – lyg šokis su partneriu

Įkvepiančius pasirodymus klausytojams dovanojantis Kasparas Uinskas – vienas įdomiausių mūsų šalies pianistų.

Užsienio ir Lietuvos klausytojų vertinamas muzikas dažnai koncertuoja įvairiose Europos koncertų salėse, o kovo 21 d. vilniečiai ir miesto svečiai turės galimybę atlikėją išgirsti kartu su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru. Pianistas, atliksiantis kompozitoriaus S. Rachmaninovo „Rapsodiją Paganini tema“ op. 43, sako, kad tai – ypatingas, simbolių pilnas kūrinys, atskleidžiantis ir fortepijono, ir orkestro galimybes.

Kodėl koncerto programoje būtent šis S. Rachmaninovo kūrinys?

Taip susiklostė, kad šiame savo koncertų sezone pasirinkau „Rapsodiją Paganini tema“ ir tai atitiko orkestrų, su kuriais planuoju groti, repertuarą. Gruodžio mėnesį jau teko kūrinį atlikti Rumunijoje, netrukus – koncertai Vokietijoje, o kovo 21 d. laukia pasirodymas Vilniuje.

Orkestrų, su kuriais Jūs jau koncertavote įvairiose pasaulio scenose, išties nemažai. Ne kartą esate grojęs ir su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru. Kokį išskirtinį šio orkestro bruožą galėtumėte paminėti?

Tai labai profesionalus kolektyvas. Nors man tenka groti Europoje su skirtingais orkestrais, aš visada labai laukiu susitikimo būtent su šiuo orkestru. Žinote, grojimas su orkestru – lyg šokis su partneriu: juk partneriai šokių aikštelėje vienas kitam padeda, kad galutinis rezultatas pavyktų kuo geriau ir gražiau. O mūsų partnerystė – graži ir tvirta, prisiminimai tikrai labai pozityvūs.

Organizatorių nuotr.
Koncerto programoje skambėsianti „Rapsodija Paganini tema“ op. 43 – ypatingai virtuoziškas, išskirtinės koncentracijos reikalaujantis kūrinys. Kokie didžiausi pianistiniai iššūkiai pasitinka atlikėją, nusprendusį imtis šio stambaus kūrinio?

Tai nėra fortepijoninis koncertas tradicine prasme. Pats pavadinimas sufleruoja, kad tai yra rapsodija kompozitoriaus Paganini kapriso tema. Kūrinys parašytas variacijų forma. Simboliška, kad Rachmaninovas paėmė Paganini temą iš 24 kapriso ir parašė būtent 24 variacijas. Šis kūrinys, skirtingai nei koncertai fortepijonui ir orkestrui, sakyčiau, yra lygiavertis duetas. Orkestras visos partitūros metu ne akompanuoja, o atlieka partnerio vaidmenį. Tuo kūrinys ir yra įdomus. Tradiciniuose koncertuose egzistuoja ilgos orkestrinės įžangos, kūrinio viduryje dažnai skamba galingos orkestro tutti vietos. Čia tokių vietų nėra daug, girdime nuolatinę dviejų solistų – orkestro ir fortepijono – sąveiką.

Atskleisiu, jog kūrinyje slypi šioks toks dualumas: kompozitorius VII variacijoje įveda naują temą, tai – Dies Irae tema (lot. – „dieną rūsčią“). [Tai XIII a. lotyniška poema, aprašanti Paskutiniojo Teismo dieną – aut. pastaba]. Labai įdomus paradoksas. Apie kompozitorių Paganini sklandė įvairios legendos, viena jų – kad šis sielą pardavė velniui, siekdamas įgauti neįtikėtinų, antžmogiškų sugebėjimų griežti smuiku. Rachmaninovas paima demoniškumo ir sarkazmo kupiną 24-ojo kapriso motyvą ir sugretina jį su Dies Irae tema. Vėliau šios temos susipina, kūrinio pabaigoje viskas kunkuliuoja ir mainosi. Taigi, kūrinys tikrai be galo įdomus. O Rachmaninovas – kompozitorius genijus, gebėjęs meistriškai visa tai suderinti ir užrašyti.

Koncerte taip pat skambės orkestro atliekami kompozitoriaus N. Rimskio–Korsakovo simfoniniai kūriniai: „Ispaniškas capriccio“ ir simfoninė siuita „Šecherezada“. Klausytojai laukiami kovo 21 d. 19 val. Vilniaus kongresų rūmų salėje.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis