Poilsiauti į Jūrmalą - su visa šeima

Kartais, renkantis, kur atostogauti, norisi rasti aukso vidurį – kad būtų nei per toli, nei per arti, nei per karšta, nei per šalta, ne itin egzotiška, bet ir ne iki nuobodulio pažįstama, tiktų ir suaugusiesiems, ir vaikams.

Populiariausi straipsniai:
- Madingiausi 2014 metų vasaros kirpimai (FOTO)
- Horoskopas rugpjūčio mėnesiui - sėkmė visai čia pat
- Baltymų dieta: -7 kg per 10 dienų
- Karalienė Marija Antuanetė – despotės motinos ir paskalų auka (FOTO)
- Figūrą koreguojančios suknelės iki 100 Lt (FOTO)
- Aštriai marinuoti agurkėliai

Tokiems poilsiautojams turėtų įtikti Lietuvos kaimynystėje esantis garsiausias Latvijos kurortas Jūrmala.

Istorija

Jūrmala – vienas seniausių Europoje pajūrio kurortų. Jau XVIII a. pabaigoje ilsėtis čia atvažiuodavo nemažai Kuršo dvarininkų. Tiesa, juos labiau traukė ne jūra, o Kemerių gydomasis mineralinis vanduo. XIX a. atidaryta pirmoji sanatorija „Marienbade“ išnaudojo jūros teikiamas galimybes: pacientai gydyti jūros vandeniu, fiziniais pratimais ir bėgiojimu ristele paplūdimyje. Suklestėti kurortui padėjo 1877 m. nutiesta geležinkelio linija, iki tol Lielupės ir Rygos įlankos juosiamas miestelis buvo pasiekiamas tik garlaiviu.

J. Bardos kurta vėžlio skulptūra priešais 1909 m. statytą Jūros paviljoną
Jūrmalos turizmo informacijos centro arch. nuotr.
Tikrą aukso amžių Jūrmala išgyveno sovietmečiu. Ilsėtis šiame Vakarais dvelkiančiame kurorte buvo prestižas, jame per metus apsilankydavo iki 3 mln. poilsiautojų. Vienas po kito dygo gigantiški poilsio namai, sanatorijos, gydomieji kompleksai. Sugriuvus Sovietų Sąjungai, šie statiniai virto tuščiais ir baugiais praėjusią šlovę menančiais vaiduokliais. Vieni jų ilgainiui nugriauti, kiti teberiogso laukdami atgimimo, treti atnaujinami. Pastaraisiais metais kurortas atsigauna – pernai Jūrmaloje lankėsi apie 1 mln. poilsiautojų.

Jūra, smėlis ir ramybė

Poilsiautojus Jūrmala vilioja balto kvarcinio smėlio paplūdimiais, pušynais ir sveiku jūriniu klimatu. Tuo lietuvių, tiesą sakant, nenustebinsi. Verta tik pridurti, kad jūra čia, palyginti su Lietuva, gerokai arčiau gyvenamosios zonos, patekti į paplūdimį neretai gali tiesiai iš poilsio namų kiemo. Be to, paplūdimiai erdvesni, čia plevėsuojanti Mėlynoji vėliava rodo, kad jie atitinka pasaulinius ekologinio turizmo standartus. Yra ramaus ir aktyvaus poilsio zonos, tad gali būti ramus, kad tavęs, prisnūdusio ant smėlio, nepažadins į galvą bumbtelėjęs kamuolys. Mieste irgi kur kas ramiau ir tyliau nei, tarkim, Palangoje.

Šv. Petro ir Povilo cerkvė Kemerių parke
Jūrmalos turizmo informacijos centro arch. nuotr.
Architektūra

Didžiausią įspūdį Jūrmaloje daro senieji mediniai namai. Į architektūros paminklų sąrašą įtraukti net 408 pastatai. Akį traukia grakštūs ir elegantiški klasicistinio, art nouveu ir romantinio stiliaus namukai su gausybe bokštelių, verandų, medžio raižinių. Šį architektūrinį palikimą stengiamasi išsaugoti – seni namai atnaujinami, juose įrengiami viešbučiai, kavinės, muziejai. Žavu, kad net garsiojoje turtuolių alėjoje, besidriekiančioje pačioje jūros pakrantėje, nauji beveidžiai statiniai neišstūmė senųjų tobulo grožio medinių vilų.

Kemerių turtai

Kemerių miestelis, Jūrmalos dalimi tapęs 1959 m., nuo seno garsėjo mineralinio vandens versmėmis ir gydomuoju purvu. Čia kūrėsi daug sanatorijų, gydyklų. Dabar ši zona gerokai apmirusi, bet nacionalinis Kemerių parkas vis tiek sulaukia nemažai lankytojų. Akį traukia pradėtas renovuoti baltuoju laivu vadinamas įspūdingas architekto E. Laubės 1936 m. įkurtas viešbutis „Kemeri“. Netoliese trykšta sieros vandenilio prisodrintas „Driežo“ šaltinėlis. Jo vanduo, sako, labai naudingas odai. Nostalgiją praėjusiems laikams kelia kitados buvę dailūs tilteliai, mediniai paviljonai, senasis vandens bokštas. Pačiame parko viduryje išnyra 1893 metais statyta (kalbama, – nenaudojant nė vienos vinies) netikėtai gyva, spalvinga, gausiais medžio drožiniais puošta Šv. Petro ir Povilo cerkvė. Pavažiavus toliau prieš akis atsiveria laukinės gamtos turtai. Eidamas beveik 4 km ilgio mediniu taku, besidriekiančiu virš aukštapelkės, gali nesušlapdamas kojų grožėtis pelkių augmenija, paukščiais, ežerėlių akimis, o labiausiai pelkės grožis atsiskleidžia užlipus į apžvalgos bokštą.

Apžvalginis takas Kemerių nacionaliniame parke
Jūrmalos turizmo informacijos centro arch. nuotr.
Ką aplankyti?

Visi muziejai šiame kurorte nemokami. Verta pamatyti Jūrmalos miesto muziejuje eksponuojamą paplūdimio mados nuo XIX a. kolekciją. Vaikams galbūt labiau patiks skaitmeninė ekspozicija. Beje, jiems šiame muziejuje siūloma išmėginti ir meno ar smėlio terapiją. Privačioje meno galerijoje „Inner Light“ eksponuojami paveikslai, nutapyti specialia technika, naudojant fluorescencinę šviesą atspindinčius dažus. Apšviesti specialiomis lempomis, jie atgyja ir atskleidžia tai, ko nematome dienos šviesoje.

Tokį dvejopo efekto paveikslą, padedamas dailininko, gali nupiešti ir pats. Jūrmalos muziejuje po atviru dangumi kiekvieną ketvirtadienį siūloma susipažinti su žvejybos istorija, pažiūrėti, kaip ruošiamos ir rūkomos žuvys, jų paragauti, nusipirkti. Melužių parke kiekvieną sekmadienį vyksta muzikiniai, sportiniai, meniniai renginiai vaikams. Žinoma, būtina apsilankyti ir ką tik restauruotoje legendinėje koncertų salėje „Dzintari“, kur nuolat vyksta klasikinės, džiazo, populiariosios muzikos koncertai, humoro vakarai.

Aktyvus poilsis

Mieste gausu lauko teniso aikštelių, paplūdimyje – futbolo ir tinklinio aikščių. Dviračių mėgėjams Jūrmalos turizmo informacijos centras yra parengęs net kelis maršrutus. Šiaurietiškojo ėjimo įrangą galima išsinuomoti daugelyje miesto viešbučių. Parke „Dzintari“ įvairaus amžiaus vaikams įrengta žaidimų, krepšinio aikštelių, riedlentininkams skirtų rampų. Buriuotojams ir banglentininkams siūloma išbandyti Rygos įlankos vėjus, pradedantieji paplūdimyje „Majori“ gali pasitreniruoti su instruktoriais. Aišku, negali nepaminėti didžiausio Baltijos šalyse vandens parko „Livu“ su garsiuoju atrakcionu „Tornado“, vieninteliu Europoje. Tai tikras išsigelbėjimas, kai atšąla orai.

Kur gyventi?

Viešbučių, apartamentų ir kempingų Jūrmaloje tikrai netrūksta. Kempinge kambarį ar namelį parai galima išsinuomoti už 24–150 litų. Viešbučiuose kainos – nuo 100 iki 6000 Lt (tiek gali kainuoti kambarys tiesiog paplūdimyje stovinčiame „Light House Jūrmala“). Architektūros paminklu laikomame viešbutyje „Villa Joma“ retro stiliumi įrengti kambariai kainuoja nuo 350 litų. Beje, Jūrmaloje labai populiarūs vieno ar kelių kambarių apartamentai. Štai pernai atidarytame poilsio komplekse „Pinxto“ (jo interjeras – autentiško praėjusio šimtmečio stiliaus) jaukūs dviejų kambarių ir virtuvės apartamentai siūlomi už 400 litų.

Viešbutyje „Jūrmala SPA“ yra ką veikti ir lietingu oru
jūrmalo
Tobulas pasirinkimas tiems, kurie nori ko nors šiuolaikiškesnio ir dar pasimėgauti SPA procedūromis, – viešbutis „Jūrmala SPA“: pirtys, masažai, baseinas, grožio procedūros... Tikrai yra ką veikti net ir lietingu oru. Trokštantieji grįžti keliasdešimt metų atgal, į šį kurortą turėtų atvykti paskutinę liepos savaitę, kai vyksta muzikos festivalis „Naujoji banga“ ir apsistoti 5 žvaigždučių viešbutyje „Baltic Beach“. Beje, visi viešbučiai šiuo laiku būna perpildyti, o kainos – dvigubai didesnės, bet naujųjų turtuolių tai negąsdina. Viešbučio „Villa Alvine“ administratorė sako, kad dėl maždaug 3500 litų kainuojančių 120 m² apartamentų neretai rungiasi net keli festivalio gerbėjai.

Ką valgyti?

Restoranų, barų ir paplūdimio kavinių Jūrmaloje netrūksta. Įvairių virtuvių – meksikiečių, rusų, uzbekų, latvių, italų, japonų, Viduržemio jūros regiono – tiek, kad išbandyti visas per atostogas vargu ar spėsite. Restorane „Mama“ netgi siūlomas specialus valgiaraštis šunims ir katėms! Tiesa, maisto kainos kiek didesnės nei Lietuvos pajūryje: kuklūs pietūs vienam žmogui be alkoholio čia atsieis mažiausiai 60 Lt.

Kepto ožkų sūrio užkandis restorane „Pinxto“
Jūrmalos turizmo informacijos centro arch. nuotr.
Iš visko, ką per dvi dienas Jūrmaloje teko ragauti, labiausiai patiko restorane „Pinxto“ gamintas keptas ožkų sūrio užkandis su žalumynais ir karamelizuotų svogūnų bei šaltalankių uogų padažu. Beje, ar žinojote, kad kurortas nuo seno garsėja ne tik skaniai išrūkytomis žuvimis, bet ir gardžiomis Jūrmalos auksu vadinamomis braškėmis? Šių plantacijos buvo tokios didžiulės, kad užtekdavo ne tik Rygos, bet ir Sankt Peterburgo gyventojams.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis