Pirmąją mugės dieną vyksiančiame susitikime su monografijos „Hibridinė komunikacija politikoje“ autoriumi Lauru Bieliniu, kaip skelbiama Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) pranešime, renginio dalyviai galės diskutuoti tiek apie modernią ir hibridiškai funkcionuojančią komunikaciją, tiek apie tendencijas, atsiveriančias su naujomis komunikacijos technologijomis.
Tą pačią dieną Vilma Žydžiūnaitė, autorė šalies knygynuose jau spėjusios išpopuliarėti naujienos – monografijos „Mokslininko intelektinė lyderystė aukštajame moksle: poreikis, veiksniai ir iššūkiai“, žada ne tik pristatyti savąjį darbą, bet ir aktyviai dalyvauti diskusijoje „Mokslininko intelektinė lyderystė aukštajame moksle: kur esame ir kur einame?“.
Remiantis Lietuvos universitetuose ir kolegijose dirbančių mokslininkų interviu bei apklausų tyrimų rezultatais, knygoje teigiama, kad svarbu apibrėžti ir susigrąžinti intelektinę lyderystę, kaip atsvarą vyraujančiai aukštojo mokslo vadybos kultūrai. Autorės teigimu, mokslininkai šiuo metu paversti siaurai apibrėžtais aukštojo mokslo žinių verslininkais. Norėdami atlikti savo vaidmenį, jie turi suderinti akademinės laisvės privilegijas su akademinės pareigos atsakomybe. Mokslininkai naudojasi savo akademine laisve kaip kritikai ir šalininkai, tačiau taip pat turi būti mentoriai, vertybių puoselėtojai, įgalintojai, aukštojo mokslo ambasadoriai ir komunikuoti mokslo idėjas.
Penktadienį, vasario 21-ąją, Vilniaus knygų mugėje numatomos Broniaus Genzelio monografijos „Lietuvos kultūros istorija“ sutiktuvės. Ši knyga, pasak jos pristatymo organizatorių, – pirmas bandymas aprėpti Lietuvos kultūros raidą nuo jos ištakų iki mūsų dienų. Remiantis gausia empirine medžiaga, senaisiais rašto paminklais, archeologinių ir etnografinių tyrinėjimų duomenimis, apmąstomos Lietuvos kultūros egzistavimo sąlygos, ją formavę veiksniai, raida ir transformacija. Pagrindinė problemos ašis, ant kurios veriamos visos kitos problemos, – Lietuvos kultūros ir lietuvių kultūros sampratų skirtis. Šią skirtį, autoriaus teigimu, lemia specifinės Lietuvos kultūros formavimosi sąlygos, glaudžiai susijusios su Lietuvos valstybės formavimosi istorine raida.
Taip pat penktadienį mugės lankytojai turės galimybių susipažinti su Egidijaus Aleksandravičiaus ir Daivos Dapkutės sudarytu šaltinių rinkiniu „Tarp minties ir politinio veiksmo: Algirdo Juliaus Greimo laiškai (1946–1954). Šaltinių rinkinys“. Ši naujiena, kaip teigiama VDU pranešime, inicijuos ir diskusiją „Nežinomas Greimas“. Knygoje surinkti Algirdo Juliaus Greimo laiškai, rašyti 1946–1954 m. lietuvių rezistencinės veiklos dalyviams Stasiui Žakevičiui-Žymantui, Algirdui Vokietaičiui, Jonui Deksniui, Vytautui Stanevičiui-Staneikai, ir atskleidžia iki šiol Lietuvos visuomenei mažai pažįstamą A. J. Greimo gyvenimo pusę – aktyvų jo įsitraukimą į lietuvių pogrindinę rezistencinę veiklą. Diskusijoje bus aptariama, kokie pokario lietuvių rezistentų likimai, kokias akcijas organizavo išeivija, kokie buvo jos ryšiai su pasipriešinimu Lietuvoje bei užsienio žvalgybomis, koks A. J. Greimo vaidmuo šiuose politinės-rezistencinės veiklos procesuose. Knygos leidėjai tikisi, kad A. J. Greimo laiškų rinkinys bei diskusija bus įdomi ne tik akademinei bendruomenei, A. J. Greimo ir lietuvių išeivijos politinės istorijos tyrinėtojams, bet ir platesnei visuomenei. Ji padės geriau suprasti Lietuvoje bei išeivijoje vykusius procesus, supažindins su mažai žinomu A. J. Greimo gyvenimo laikotarpiu.
Mugės naujiena bus ir užsienio autoriaus Andrea Grifante monografija „Baltijos Rytai. Italų žvilgsniai į Lietuvą, Latviją ir Estiją 1918–2018“. Šios knygos pristatymas numatytas penktadienį, vasario 21 d. Renginyje, kaip ir knygoje, bus apžvelgiamas Lietuvos, Latvijos ir Estijos įvaizdis, formavęsis Italijos spaudoje nuo Baltijos valstybių susikūrimo 1918-aisiais iki šių dienų. Knyga ir diskusija turėtų būti įdomios ir aktualios ne tik akademinei bendruomenei, bet ir platesnei visuomenei, padės geriau suprasti Lietuvos įvaizdį užsienyje iš istorinės perspektyvos.
Vasario 23-iąją Vilniaus knygų mugėje planuojama pristatyti Simos Rakutienės monografiją „Kur slypi Europos galia?“ Autorė su kolegomis nagrinės Europos Sąjungos užsienio politikos koherentiškumo ir legitimumo problemą. Drauge bus ieškoma atsakymų į klausimus, kaip mes suvokiame ir interpretuojame Europos Sąjungos, kaip tarptautinio veikėjo, galimybes, kokius šaltinius, resursus europiečiai naudoja, siekdami paveikti kitus tarptautinius veikėjus bei tarptautinę erdvę, kuo grindžiama Europos Sąjungos užsienio politika.
Leidinių, apie kurių pristatymą Vilniaus knygų mugėje jau skelbia VDU, sąraše – ir Vaidos Kamuntavičienės monografija „Krakių kotryniečių vienuolynas: nuo dievotų bendruomenės iki Lietuvos kotryniečių provincijos“. Knyga atskleidžia, kaip XVII a. Žemaičių vyskupai inicijavo šv. Kotrynos, mergelės ir kankinės, vienuolyno fundaciją Krakėse, kada prie parapinės bažnyčios gyvavusi dievotų bendruomenė buvo transformuota į kotryniečių bendruomenę – vienintelį Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje šios regulos vienuolyną, kuris, ypač suklestėjęs Lietuvoje 1920-1940 metais, bet sovietmečiu išgyvenęs pogrindyje, veikia iki šių dienų.
