Sally Green „Pusiau blogas“

Jis nemoka skaityti, nemoka rašyti, bet greitai išsigydo žaizdas.
Jis nekenčia baltųjų raganių, bet myli Analizą, vieną iš jų.
Jis nuo keturiolikos metų gyvena narve.
Jam tereikia pabėgti ir susirasti Merkurę, juodąją raganą, kuri, pasak gandų, valgo jaunuolius. Ir tai jam būtina padaryti iki septynioliktojo gimtadienio.
Juk taip paprasta.

Šių laikų pasaulyje tarp žmonių gyvena raganiai – baltieji ir juodieji. Baltieji turėtų užsiimti tik gerais darbais, juodieji – tik blogais, bet niekas nežino, kaip ten yra iš tiesų... Tačiau pasitaiko ir tokių, kurie yra pusiau baltieji, pusiau juodieji. Neitanas – vienas iš jų. Todėl jį medžioja visi. Jam tenka gyventi narve, pririštam, mušamam it šuniui, ir treniruotis tapti žudiku. Vienintelė viltis išlikti gyvam – pabėgti ir iš tėvo, galingiausio pasaulio juodojo raganiaus, gauti tris dovanas. Tačiau kaip Neitanui surasti tėvą, jei kiekvienas jo žingsnis sekamas ir jis negali niekuo pasitikėti – nei savo šeima, nei mergina?

Tai knyga apie raganas ir raganius, kurioje net ir ieškodami nerasite nė vienos pelėdos ir akinukų apskritais stiklais. Turbūt tai bus naujosios Bado žaidynės… Nuostabu ir visiškai įtikinama – man labai patiko.
Kate Atkinson, rašytoja

Tai naujoji Stephenie Meyer karūnos paveldėtoja.
The Times

Sally Green gyvena šiaurės vakarų Anglijoje. Kadaise ji dirbo įvairius darbus (apmokamus ir ne) ir net įgijo profesiją, bet galiausiai rado laiko prisėsti ir papasakoti istoriją, kuri jau seniai sukosi jos galvoje. Jai patinka skaityti, vaikštinėti gamtoje, bet norėtų gerti mažiau kavos. Romanas Pusiau blogas – jos debiutas.

Jo Nesbø „Nemezidė“

Viename Oslo banke kaukėtas plėšikas įremia šautuvą banko darbuotojai į galvą ir liepia skaičiuoti iki dvidešimt penkių. Pinigai į krepšį sukrauti, tačiau keliomis sekundėmis per vėlai – darbuotoja nužudoma, o du milijonai Norvegijos kronų dingsta be pėdsakų. Žiaurūs bankų plėšimai tęsiasi...

Ryte, po audringo vakaro su buvusia mergina Ana Betsen, detektyvas Haris Hūlė pabunda kamuojamas pagirių ir neatsimena, kas įvyko per pastarąsias keliolika valandų. Negana to, tą pačią dieną Ana randama negyva savo miegamajame – įtariama, kad tai savižudybė.

Detektyvas Hūlė, patyliukais nagrinėdamas Anos mirties aplinkybes, bankų plėšimo byloje atranda giją, vedančią į kalėjimą, kur bausmę atlieka vienas žinomiausių Norvegijos bankų plėšikų. Kuo labiau detektyvas gilinasi, tuo aiškiau mato, kad Anos mirtis kažkaip susijusi su įžūliais bankų plėšimais.

Kaip jau įprasta, Nesbø nesiliauja stebinęs stipraus siužeto kriminaliniais romanais. Vos tik užčiuopęs siūlo galą, skaitytojas paklaidinamas meistriškai sukurtame įvykių labirinte.

Šioje istorijoje apie kerštą apstu siužeto vingių, tačiau drauge ji pakankamai žmogiška, kad neatitrūktų nuo žemės. Šedevras.
Time Out

Dauguma rašytojų moka sukelti skaitytojui šiurpuliukus. Jo Nesbø – vienas iš nedaugelio, kurį skaitant oda šiurpsta nuolat.
Linwood Barclay

Policijos inspektorius Haris Hūlė skaitytojams jau pažįstamas iš šių leidyklos „Baltos lankos“ išleistų kriminalinių romanų: Raudongurklė (norvegų k. pasirodė 2000 m.), Gelbėtojas (norvegų k. pasirodė 2005 m.), Sniego Senis (norvegų k. pasirodė 2007 m.).

Jo Nesbø (Ju Nesbio, gim. 1960) – vienas geriausių šių laikų kriminalinių romanų rašytojų pasaulyje. Jis sulaukė milžiniško pasisekimo ne tik gimtojoje Norvegijoje, bet ir daugelyje užsienio šalių. Autorius apdovanotas gausybe literatūros premijų, tarp jų „Stikliniu raktu“, „Riverton“, Norvegijos knygų klubo premija, „Bookseller“ prizu, Danijos detektyvų rašytojų akademijos premija, Suomijos detektyvų rašytojų akademijos premija. Jo knygos ne kartą buvo patekusios į tarptautinių bestselerių sąrašus.

Albert Camus „Užrašų knygelės II. 1942 m. sausis – 1951 m. kovas“

Prancūzų rašytojo Albert’o Camus (Albero Kamiu, 1913–1960) Užrašų knygelių II tome spausdinami 1942–1951 metų užrašai. Šiuo laikotarpiu garsusis egzistencialistas, Nobelio premijos laureatas sukuria romaną Maras, dramą Teisieji, veikalą Maištaujantis žmogus. Užrašuose atsiskleidžia to meto istorija, įaudrinto pasaulio konvulsijos: ideologinis švarinimas, Šaltasis karas, politiniai procesai. Kaip elgtis absurdo pasaulyje? Maištas ar revoliucija? Įsitraukimas į literatūrą – liudijimas ar pramoga?

Pateikti klausimą apie absurdo pasaulį – tai pasiteirauti: „Ar mes pasiduosime nevilčiai nieko neveikdami?“ Manau, kad joks garbingas žmogus negalėtų atsakyti teigiamai.
A. Camus, Paryžius, 1943 m. lapkritis