Coco Chanel: noriu kvepėti kaip moteris, o ne gėlė

Mažas kvadratinis kvepalų buteliukas jau seniai peržengė parfumerijos pasaulio ribas. Jis tapo kultūros simboliu, objektu, per jį nusidriekė XX a. avangardinio meno kelias. Kuo ypatinga modernaus meno muziejuje „Palais de Tokyo“ vykusi paroda „No5 Culture Chanel“?

Sodas
Sodas yra neatsiejama bet kurio aromato dalis. Garsus kraštovaizdžio dizaineris olandas Pietas Oudolfas muziejaus „Palais de Tokyo“ kieme sukūrė labiausiai viliojančio aromato „Chanel No5“ poetinę interpretaciją. Šio menininko čia pasodinti 7046 augalai harmoningai susijungia į vientisą meno kūrinį. Madmuazelė itin mėgo tyrumo ir minimalizmo estetiką, todėl ir šis P. Oudolfo sukurtas sodas asketiškas, tačiau ir paslaptingas. Visai kaip pati madmuazelė. Ko gero, nė vienas kūrėjas neturėjo tiek paslapčių, išgalvotų istorijų, kiek Gabrielle (Coco) Chanel. Jei jų nebūtų – apie ką rašytų biografai?!

Taip pat skaitykite:
I. Stasiulytė: įsimylėjusi moteris švyti net ir nepasidažiusi
11 žingsnių tobulos nuotraukos link
Stilingos šukuosenos 40-metėms

Pieto Oudolfo sukurtas sodas
Pieto Oudolfo sukurtas sodas
Mados namų "Chanel" archyvo nuotr.

Idealus grožis
Coco Chanel siekė palikti ryškų pėdsaką modernizmo istorijoje. „Mada praeina. Stilius išlieka“, yra sakiusi kūrėja. Jai pavyko sukurti laiko ribas peržengiantį stilių. Chanel skrupulingai ieškojo idealaus moters grožio, nesusijusio su kokio nors istorinio periodo standartais. Proporcingas ovalus veidas atspindėjo tą tobulybę, kurios ji siekė. Toks idealios moters prototipas vaizduojamas įvairiuose meno kūriniuose – pradedant graikų statulomis ir baigiant mūsų dienomis. Šį tobulą grožį fotografo Richardo Avedono sukurtoje kvepalų „No5“ reklamoje puikiai atspindi prancūzų aktorė Catherine Deneuve.

Man Ray, „Black and white“, 1924 m.
Man Ray, „Black and white“, 1924 m.
Mados namų "Chanel" archyvo nuotr.

Trūkstama dalis
Arthuras (Boy) Capelis – anglas verslininkas, polo čempionas – pagrindinė figūra Coco gyvenime. Jos pirma didžioji meilė, nepamirštama ir įkvepianti. Boy (liet. berniukas, – taip jį visi vadino) buvo išsilavinęs, labai apsiskaitęs, todėl ir madmuazelę pavertė knygų rijike, supažindino su poezija, meno pasauliu. Jo dėka Chanel aistringai pamėgo lakuotas sustumiamas kinų širmas (šias vėliau kolekcionavo), ėmė gilintis į ezoteriką. Jųdviejų meilės romanas prasidėjo 1908-aisiais. Ir nors Boy vėliau vedė, tęsėsi beveik 12 metų. Aistringa meilės istorija nutrūko 1919 m. gruodžio 22 d. – mylimasis žuvo automobilių katastrofoje kelyje iš Sen Rafaelio į Kanus. Netekties randai Coco širdyje niekada neužgijo. Ji užsidarė tylos bokšte ir palaidojo save knygose. Artima madmuazelės draugė Misia Sert tą žiemą šiaip ne taip išsivežė Chanel ilgų atostogų į Veneciją. Čia ji netikėtai pasinėrė į kvepalų pasaulį, čia, ko gero, ir užgimė legendinio aromato idėja. Anot knygos „Chanel No5 paslaptis“ autorės kultūros istorikės Tilar J. Mazzeo, „šis aromatas apibrėš tai, ką reiškia būti šiuolaikiškai, elegantiškai ir seksualiai.“

Boy Capelis savo bute, 1911 m.
Boy Capelis savo bute, 1911 m.
Mados namų "Chanel" archyvo nuotr.

Skaičius 5
Skaičius penki pirmiausia atveda į Centrinę Prancūziją – Obazino vienuolyno našlaičių prieglaudą, kur išaugo Gabrielle Chanel. Šis skaičius Obazine laikytas žmogiško likimo simboliu. Coco dažnai sakydavo, kad penki yra jos laimingas skaičius, tikėjo jo magiška galia. Penki – tyras ir tobulas bet kurio daikto esmės įkūnijimas. Cistersų vienuolės, su kuriomis augo Coco, tikino, kad šis skaičius jungia keturis pagrindinius elementus – žemę, vandenį, orą ir ugnį –bei tą penktąjį – dvasinį, paslaptingąjį. Be to, skaičius penki apibūdina moteris. Galbūt tai, kad Chanel iš parfumerio pasiūlytų kvepalų mėginių išsirinko būtent penktą variantą, nebuvo tiesiog atsitiktinumas...

Skaičius penki keliavo iš vieno Chanel kūrybos elemento į kitą. 1920–1921 m. šį skaičių galėjai pamatyti ir ne vieno menininko, draugavusio su Coco, kūryboje. Tais metais Chanel į savo užmiesčio vilą „La Pausa“ pasikvietė pagyventi sunkiai Paryžiuje besiverčiantį kompozitorių Igorį Stravinskį su šeima. Čia 1921 m. jis sukūrė trumpų kūrinėlių ciklą vaikams ir pavadino jį „Penki pirštai“. Tais pačiais metais pasirodė ir Chanel kvepalai „No5“.

Paroda „No5 Culture Chanel“
Paroda „No5 Culture Chanel“
Mados namų "Chanel" archyvo nuotr.

Kubistinė pakuotė
XX a. pradžioje triumfavo abstrakcionizmas ir kubizmas. Kubistai atsisakė Europos dailei būdingos geometrinės perspektyvos ir grįžo prie dvimatės plokštumos, didelę reikšmę teikė paveikslo daiktiškumui. Tai ypač atsispindėjo koliažo technika atliktuose darbuose – kai skirtingos plokštumos sluoksniuojamos viena ant kitos. Pirmoji „Chanel No5“ pakuotė taip pat padaryta taikant kubistinę koliažo techniką. Moderniam aromatui derėjo turėti ir modernią pakuotę. „Tam, kad būtum nepakeičiamas, turi būti kitoks“, – mėgdavo sakyti madmuazelė. Ir ji buvo kitokia. Dievino linijas. Tiesias ir aiškias. Todėl ir pirmąją kvepalų pakuotę įrėmina griežtos juodos linijos, labai primenančios Obazino vienuolyno langų rėmus. Tokios pat griežtos linijos būdingos ir Chanel kuriamiems drabužiams. Užtenka prisiminti simboliu tapusį jos baltą švarkelį su griežtais juodais apvadais. Šis drabužis ir jos sukurti kvepalai iki šiol yra vieni labiausiai kopijuojamų daiktų.

Dali
Coco draugai Misia ir Jose-Maria Sertai supažindino madmuazelę su Salvadoru Dali, ir netrukus jiedu tapo artimais draugais. 1938 m. Dali su žmona keturis mėnesius praleido Chanel užmiesčio viloje „La Pausa“. Viešėdamas čia, Dali tapė paveikslą „L“Enigme sans fin“ („Begalinė enigma“). Šio sudėtingo tapybos darbo kompoziciją sudaro šeši skirtingi vaizdai, susluoksniuoti vienas ant kito. Vėliau Dali laiške Chanel prisipažins apie juodu jungusį bendrumą.

Dali ir Chanel draugystė ir kūryba įkvėpė kitus menininkus
Dali ir Chanel draugystė ir kūryba įkvėpė kitus menininkus
Mados namų "Chanel" archyvo nuotr.

Dada
Chanel artimai bendravo su garsaus to laiko dada judėjimo atstovais menininkais avangardistais. Dadaistai aršiai priešinosi miesčioniškam skoniui ir tradicinėms vertybėms. Vienas kontroversiškiausių moderniojo meno judėjimų turėjo didelę įtaką XX a. menui. Radikali dadaistų estetika buvo ir Coco įkvėpimo šaltinis. Jos minimalistinė buteliuko etiketė ir šriftas labai primena dadaizmo judėjimo skrajutes, vadintas „papillons Dada“ („Dada drugeliai“). Tai buvo nedideli balto popieriaus lapai su trumpais tekstais, kuriuos dažniausiai kurdavo poetas Tristanas Tzara.

Tristanas Tzara, dadaistų skrajutė, 1919 m.
Tristanas Tzara, dadaistų skrajutė, 1919 m.
Mados namų "Chanel" archyvo nuotr.

Apollinaire‘as
1910 m. Paryžiuje, Cambon gatvėje Nr. 21, Chanel atidarė savo pirmą skrybėlių parduotuvę. Paprastos ir elegantiškos jaunosios modeliuotojos skrybėlės kardinaliai skyrėsi nuo tada madingų įmantrių galvos apdangalų. Jas – plačiais kraštais, kukliai dekoruotas plunksna ar kaspinėliu – itin pamėgo garsiausios to laiko damos. Chanel stiliumi iš karto ėmė žavėtis modernios moterys. Tai buvo triumfas. 1915 m. poetas Guillaume‘as Apollinaire‘as sukūrė novatorišką vizualinį eilėraštį, dedikuotą savo mūzai Louise de Coligny-Châtillon. Iš šio eilėraščio eilučių jis sudėliojo moters, dėvinčios plačiakraštę skrybėlę, paveikslą. Tai buvo naujojo laikotarpio ženklas. Po kelerių metų Chanel sukūrė savo garsiuosius kvepalus ir pavadino juos ne žodžiais, o skaičiumi – „No5“.

Guillaume‘o Apollinaire‘o eilėraštis „Reconnais-toi“ („Atpažink save“), 1915 m.
Guillaume‘o Apollinaire‘o eilėraštis „Reconnais-toi“ („Atpažink save“), 1915 m.
Mados namų "Chanel" archyvo nuotr.

Legenda
„Aš noriu kvepėti kaip moteris, o ne gėlė“ – tai jau legenda tapusi Chanel frazė. Ji norėjo sukurti seksualius, provokuojamus, bet kartu labai švarius kvepalus. Savo pirmąjį aromatą Coco patikėjo prancūzų parfumeriui Ernestui Beaux. Su buvusiu Rusijos imperatoriškosios šeimos kvepalų kūrėju madmuazelę supažindino jos tuometis meilužis didysis kunigaikštis Dmitrijus Pavlovičius. Kvepalai „No5“ buvo pirmasis abstraktus aromatas. Nepanašus į tuo periodu madingus – rožių, jazminų ar alyvų kvapus. Chanel kompozicijoje – net 80 natūralių komponentų, bet nė vienos dominuojančios natos. Be to, itin kūrybingai panaudoti aldehidai. Anot kultūros istorikės Tilar J. Mazzeo, kvepalams kurti naudojami aldehidai sukelia gaivaus kutenimo pojūtį, švelnų elektros kibirkštėlės virpulį: „Dėl jų „Chanel No5“ aromatas primena mūsų pojūčių sistemoje sproginėjančius vėsius šampano burbuliukus. <...> Be elektrinės kibirkšties baltumo jie tebūtų buvę dar vieni kvepalai.“ Sukūrusi aromatą sau ir tapusi paryžietiškos elegancijos simboliu, tik pati Chanel galėjo būti ir pirmuoju kvepalų reklamos veidu. Tad nebuvo praleista nė menkiausia detalė: juoda suknelė (madmuazelės legendos dalis), ypatinga Paryžiaus viešbučio „Ritz“ (šis tapo jos namais) prabanga ir tekstas.

Post Scriptum
„Lašelyje „No5“ yra kur kas daugiau nei kvepalų lašelis, – sako parodos kuratorius Jeanas Louis Froment‘as. – Jame – moters ir nelaimingos meilės istorija, puslapis, sukurtas Jeano Cocteau, 3 eilutės poeto Pierre‘o Reverdy, Igorio Stravinskio partitūra, Pablo Picasso piešinys. Žinote, rašytojas André Malraux sakydavo, kad Picasso, Chanel ir de Gaulle‘is yra XX amžiaus atspindys.“

Daugiau akimirkų ir parodos eksponatų – fotogalerijoje:

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis