Apie plaukus su kirpėja-stiliste Vaida Urbaite galima kalbėtis valandų valandas. Ji aistringai diskutuoja apie naujausias mados tendencijas, naujienas, dalinasi istorijomis kaip plaukų dėka galima gauti arba prarasti darbą ir išduoda, kokias žvaigždžių nuotraukas jai dažniausiai pakiša klientės.Šešerius metus Anglijoje gyvenanti lietuvė karjeros laiptais lipa labai sėkmingai: Vaida negali atsidžiaugti ne tik didėjančiu klienčių ratu bei jų pagyromis, bet ir profesionalų įvertinimais: Anglijos laisvai samdomų grožio specialistų asociacijos (angl. The Freelancer Hair & Beauty Federation – FHBF) organizuotame konkurse ji neseniai susižėrė net dvi pirmąsias vietas: geriausios 2013-ųjų moterų stilistės ir geriausios koloristės.
„Tai įrodymas, kad lietuviai yra puikūs specialistai, netgi talentingesni ir geresni už anglus. Labai tikiuosi, kad mano laimėjimai padrąsins ir kitus kirpėjus, ne tik gyvenančius Anglijoje, bet ir Lietuvoje“, - įsitikinusi V.Urbaitė.
Vaida, jei seniau tave dažniausiai buvo galima išvysti plušančią kuriame nors Londono grožio salone, tai dabar vis dažniau esi kviečiama šukuosenomis papuošti ir specialių renginių dalyvius.
Tikrai taip, šiuo metu ne tik dirbu Marble Arch esančiame butiko stiliaus salone „Green House“, bet ir uždaruose renginiuose, ruošiu modelius įvairioms progoms. Pavyzdžiui, neseniai teko gražinti damas deimantų vakarui, kuris vyko garsiajame privačiame Londono klube „Annabel's“. Taip pat dažnai esu kviečiama į vestuves užmiesčiuose. Ruošiu nuotakas, pamerges ir visą palydą išankstinėms fotosesijoms ir vestuvių dienai. Dalyvauju individualiose fotosesijose, stilinguose mergvakariuose. Kelis kartus net reikėjo krautis lagaminą ir vykti šukuosenų daryti į Italijos salas, Monaką ir kitus kraštus. Džiaugiuosi, kad turiu puikią fotografų komandą, visi lietuvaičiai - Klaudijus Kairys, Ilona Rolytė, Galina Norvaišė.
Kur darbuotis žirklėmis tau yra maloniausia? Vestuvėse, mergvakariuose? O gal mėgsti kūrybą ir mieliau dalyvauji ten, kur fantazija gali lietis laisvai.
Nemėgstu rutinos, nesu mašina, kuri atlieka tik vieną funkciją. Per visą mano darbo praktiką taip jau susiklostė, kad aš vis įsiveliu į visapusišką veiklą: ir vestuvės, ir teminiai vakarėliai, ir madų šou. Galiu tik pasakyti, kad mano „arkliukas“ yra plaukų dažymas. Dažyti, išrasti naujas spalvas, tobulinti dažymo techniką man niekada nėra nuobodu. Kirpimai taip pat patinka, o šukuosenas kurti man išties yra labai lengva. Dirbdama nesijaučiu, kad dirbu – kuriu ir mėgaujuosi procesu. Ir, pavyzdžiui, vestuvėse mane stresuoja ne tiek jaunosios šukuosena ir kaip ją tobuliau padaryti (nes rezultato visuomet siekiu tobulo), bet pati vestuvių įtampa ir nuotakų nervuotumas, svečių panika. Kartais po kelių valandų atrodo, kad dirbau savaitę – ne fiziškai, bet morališkai pavargstu. Bet man panašus stresas netrukdo gyventi, esu išmokusi valdyti situaciją, elgtis ramiai ir taip padėti aplinkiniams mažiau panikuoti. Todėl vestuvinių projektų mielai imuosi.
Anglijos laisvai samdomų grožio specialistų asociacijos organizuotame konkurse laimėjai net dvi pirmąsias vietas. Laimėjus konkursą tikriausiai žymiai padaugėja klientų?
Jei tu geras kirpėjas, ir taip daug klientų turi. Nereikia net jokių laimėjimų. Žiūriu į viską žemiškai ir paprastai - konkursų ir vardų man nereikia, jaučiuosi dirbanti pilnavertį darbą, kai galiu daryti tai, kas man patinka. Bet apdovanojimai, laimėjimai – tai tarsi įrodymas klientams, kad jie pasirinko teisingai ir yra gerose, savo darbą išmanančio profesionalo rankose.
Moterys yra ypatingai įnoringos, ypač jei kalbama apie plaukus. Ar visas apkerpi, padažai, sušukuoji taip, kaip jos paprašo, o gal atkalbi nuo pasirinkimo?
Susiduriu su labai įvairiais variantais. Būna, kad klientė labai aiškiai pareiškia: žinau, visi kirpėjai man sako, kad netinka, negalima, bet noriu taip ir ne kitaip. Matau, kaip jos plaukai slenka akyse, bet klientė reikalauja dažyti, turi netgi savo dažų formulę, nurodo, ką su kuo maišyti, liepia tepti ir nekreipti dėmesio. Atvirai pasakau, kad man net nesinori liestis prie tokių plaukų, pirma rekomenduoju juos atgaivinti, išgelbėti. Bet jei žmogus sau pats pasirašo tokį nuosprendį, negaliu niekuo pagelbėti. Dažniausiai tokių klientų net nepriimu.
Ką labiausiai tenka akcentuoti klientams?
Kirpėjas turi atsižvelgti į žmogaus kasdienybę, plauką, spalvų gamą. O klientai retai į tai kreipia dėmesį ir tik nori kuo greitesnio rezultato. Per mažai galvojama, ką reikės iškęsti plaukui, galvos odai, ir ar tas rezultatas vertas to, kiek bus paaukota plauko kokybės. Plaukai juk yra ne siena, neateisi su krapštuku ir nenukrapštysi dažų. Taip pat reikia suprasti, kad, deja, dažai blunka, spalva neišlieka visuomet tokia pat. Jei esi tamsiaplaukė, bet nori tapti blondine – tai gali užtrukti mažiausiai pusę metų.
Žinoma, jei dirbčiau kokiame Rusijos kaimelyje, kur visų natašų pageidavimai yra tapti peroksidine blondine, tai daug nesivarginčiau: užpilčiau peroksido, išbalinčiau plaukus, uždėčiau atspalvį ir dainuok linksmai. Bet tai reikštų, kad aš visiškai negalvoju apie plauko kokybę. Mano taisyklė numeris vienas – sveikas plaukas. Jei plaukai sugadinti, gali gražiausiai apsikirpti, nusidažyti madingiausia spalva - bendras vaizdas vis tiek nebus kokybiškas. O plauko kokybė prasideda nuo priežiūros. Nepriklausau tam kirpėjų ratui, kurie galvoja, kad norint atrodyti stilingai užtenka gražiai nusikirpti ir nusidažyti madinga spalva. Plaukai visų pirma turi būti sveiki ir prižiūrėti.
Ar labai skiriasi lietuvių plaukų stilius, pageidavimai nuo kitų šalių moterų?
Iš patirties galiu pasakyti, kad lietuvaitės klientės nori visko daugiau nei, tarkim, anglės. Lietuvės prašo ryškiau, šviesiau, tamsiau. Anglė pirmiausia pagalvos apie natūralumą. Pavyzdžiui, anglė, kuri turi 50 % žilų plaukų, paprašys tik truputį patonuoti, nesvarbu, kad žili plaukai vis tiek matysis, nenusidažys, ji taip nori – natūraliau atrodys. Jei lietuvė po apsilankymo salone pamatys nors vieną žilą plauką, tai bus didžiulė problema – „atėjau į kirpyklą, kur negali man nudažyti plaukų normaliai“. Nesu nei vienoje, nei kitoje pusėje, viskas juk priklauso nuo žmogaus aplinkos, stiliaus, visumos. Prancūzės turi labai išpuoselėtą stilių, tad joms tinka ir žili plaukai, tik šiek tiek padažyti. Aš - už natūralumą, už besimatančius žilus plaukus, jei bendras stilius ir gyvenimo filosofija tai atitinka. Bet jei nedažai žilų plaukų vien todėl, kad nereikia, tai patariu geriau nusidažyti.
Tau teko darbuotis su įvairių tautybių klientais. Kurios šalies atstoves galėtumei pagirti už plaukų priežiūrą, kurios turėtų susigriebti?
Pastebėjau, kad lietuvės linkusios prisipirkti galybę brangių produktų, prisitepti jų į plaukus, dėtis kaukes. O nuėjusios pas kirpėją paprašo nudažyti juos labai baltai, plauką sugadina. Paskui bando visais įmanomais būdais gydyti. Gerai, kad jos dedasi kaukes ir bando gaivinti, bet, mano manymu, pirmiausia geriau plaukų negadinti. Pavyzdžiui, arabės itin prižiūri savo išvaizdą, labai savimi rūpinasi. Kas antra arabė norėtų tapti blondine ir stengiasi kiek įmanoma priartėti prie to įvaizdžio.
Bet jų pirmiausias klausimas: ar tai nekenkia mano plaukams? Joms svarbiausia išlaikyti sveiką plauką ir galvos odą. Lietuvėms pirmoje vietoje - rezultatas ir įvaizdis, o paskui jau jos pagalvos kaip plauką atgaivinti.
Aš išvis stengiuosi neliesti tokių dalykų, kurie gali stipriai įtakoti plauko kokybę. Esu prieš plaukų priauginimą, cheminius sušukavimus (nebent labai silpni) – juk visi šie dalykai galų gale priveda prie nukirptų plaukų. Geriau paaiškinu žmogui kaip prižiūrėti plaukus, kaip teisingai juos išsidžiovinti, sušukuoti. Visą laiką pasižiūriu kelis žingsnius į priekį. Jei turi ilgus plaukus ir tikrai žinai, kad vis tiek juos kirpsi, galima daryti ir stipresnes procedūras.
Bet jei norėtumei juos išlaikyti ilgus, tuomet reikėtų apie tai ir pagalvoti. Užburtas ratas: plaukų priauginimą naudoja tos, kurios nori ilgų plaukų. Užaugti plaukams reikia laiko, tad merginos galvoja, jog laikinai pabus su dirbtinais, kol jie taps ilgesni. Bet jei plaukai labai sausi, pažeisti, nubalinti, jie plyšinėja, trūkinėja, kol galiausiai nuslenka su visais priaugintais. Juk galima plaukus pridėti ypatingai progai, darant šukuoseną.
Man plaukai reiškia labai daug. Jei esi jais nepatenkintas, tave jie erzina, reikia keistis. Kai jausiesi gerai, pradėsi prie savęs traukti gerus dalykus. Tavo nuotaika ir vidinis nusiteikimas yra labai svarbūs aplinkai. Jei galvosi negatyviai, tai ir trauksi negatyvius dalykus. Jei eini į pokalbį dėl darbo ir tavo plaukai tau yra puošmena, tai natūraliai jausiesi laisvesnis, patrauklesnis, nebus kompleksų ir turėsi žymiai didesnį šansą gauti norimą darbą.
Lygiai taip pat ir santykiuose – jei koketuoji prieš vaikiną ir žinai, kad tavo plaukai yra gražūs, tau tai suteiks šarmo. Bet jei esi nepatenkinta, plaukus slepi, susiriši, užsidedi kepurę, žinai, kad tai yra tavo kompleksas, vaikinas nesupras, kad problema yra plaukuose, bet jis regės tave kaip kompleksuotą, nepasitikinčią personą.
Būna, kad merginos atsisėda į kėdę ir iš karto mąsto negatyviai: ai, čia man niekas nepatinka. Problema galbūt slypi visai ne plaukuose, o plaukai tik yra lengviausias būdas atkeršyt susiklosčiusiai situacijai – nusidažyt, nusikirpt. Merginos išvis linkusios tuoj pat griebtis plaukų, jeigu kažkur kažkas gyvenime ne taip.
O kartą dėl mano nudažytų plaukų klientė net išėjo iš darbo „Fortnum & Mason“ parduotuvėje. Padažiau jos plaukus naudodama šiek tiek rausvos ir melsvos spalvų. Darbe jai pasakė, kad turi persidažyti natūraliau. Bet klientei taip patiko rezultatas, kad ji metė darbą, tačiau persidažyti plaukus griežtai atsisakė.
Plaukai – didžiulė moters puošmena. Ką patartumei toms, kurios gamta pagailėjo sveikų, storų kasų?
Ne visada grožis yra stori, ilgi plaukai. Dažniausiai plaukams tereikia suteikti kažkokią formą, mokėti save gražiai prižiūrėti ir pateikti. Teisingas kirpimas ir spalva jau duos labai daug.
Sakoma – batsiuvys be batų. Bet kaip matau – šis profesinis posakis tau visiškai negalioja. Turi išties labai žavius plaukus. Ar mėgsti eksperimentuoti su spalvomis, kirpimais. Kaip rūpiniesi savo plaukais?
Pirmiausia man padeda gamta ir genai. Nesakau, kad mano plaukai užaugo ir suvešlėjo dėl to, kad aš gera kirpėja. Bet, be abejo, tinkama priežiūra irgi svarbu. Mano protas neleido jų susigadinti. Mėgstu išbandyti, kaitalioti spalvas. Nenoriu ir niekada nenorėjau būti šviesiaplauke, tad šios ribos neperžengiu. Mano spalvų paletės yra nuo juodos iki šviesiai rudos. Spalvas kaitalioju pakankamai dažnai. Radikaliai nusikerpu plaukus kas maždaug keturis metus. Bet ką bedaryčiau, visų pirma, savo plaukus saugau. Naudoju daug kaukių, stimuliuojančius ir augimą skatinančius preparatus. Stengiuosi, jog jie būtų gražūs.
Kaip suprantu, tavo svajonė dirbti nepriklausomai, turėti savo klientų ratą, specialius užsakymus jau išsipildė.
Taip, turiu laisvę, pati planuoju laiką. Negaliu sakyti, kad darau, ką noriu, bet galiu dirbti tiek valandų, kiek man reikia. Dalyvauju ir inicijuoju įvairius projektus, dirbu su talentingais fotografais. Įsipareigojus salonui įsipareigoji jų taisyklėms, jų darbo grafikui, produktams, kainoms. Jaučiuosi it surakintomis rankomis, kai negaliu pasirinkti produkto. Kai matau, kad klientui labiausiai tiks vienhas produktas, noriu jį ir rinktis, o jei kitas - imsiu kitą. O salonai dažniausiai naudoja dviejų arba tik vienos kompanijos produktus ir turi klientams pasakoti, kad jie yra geriausi ir nepakeičiamiausi. O širdyje juk žinai, kad tai nėra geriausia ir yra produktai, kurie jam tiktų labiau.
Kokiai garsiai pasaulio moteriai norėtumei sukurti šukuoseną ir ką pasiūlytumei?
Esu žmogus, kuriam žvaigždės neturi didelės įtakos. Kaip moteris man visuomet patiko dainininkė Madonna. Su jos plaukais viskas gerai, nieko nekeisčiau. Tiesiog norėčiau sukurti įvaizdį vienam iš jos klipų. O, pavyzdžiui, prie Lady Gagos net liestis negalėčiau. Tai yra visiškai ne mano tipo žmogus.
Kalbant apie žvaigždes, ar prašo klientės tokių šukuosenų kaip žinomi žmonės? Kurie yra populiariausi?
Rihanna išlieka raudonų plaukų pavyzdžiu. Anglės labai mėgsta Victoria Beckham stilių. Beyonce labai didelę įtaką daro šviesiaplaukėms lietuvaitėms. Gaunu nemažai nuotraukų ir prašymų būtent tokios plaukų spalvos. Bet lietuvaičių žvaigždė numeris vienas – Jennifer Aniston. Kone kiekvieną dieną gaunu bent po vieną jos nuotrauką. Per penkerius metus Aniston turėjo skirtingus dažymus sruogomis, tad visokiausius variantus ir gaunu. Be abejonės, Jennifer plaukai yra lietuvių mėgstamiausi. Beveik niekada iš tautiečių negaunu V.Beckham nuotraukų.
Plaukų stiliams labai daug įtakos turi TV. Pavyzdžiui, Anglijoje rodomi serialai „Made in Chelsea“ ir RIGHT_BRACKETThe Only Way is Essex“ (Towie). Ir tie serialų herojų tipažai labai skirtingi. Towie – tai dirbtinės blakstienos, botoksai, padidintos krūtinės, sušiauštas pakaušis, ilgi dirbtiniai plaukai, juodi arba balti. „Made in Chelsea“ – pusilgi plaukai, pakarpyti, natūralios spalvos, sruogelės, mados tendencijos. Lietuvoje irgi kiekvienas miestas turi skirtingus stilius – Vilnius tikrai skiriasi nuo Kauno. Kiekviena šalis, kiekvienas miestas ar net rajonas turi labai aiškius tipažus. Dar galėčiau išskirti prancūzus – jie kitokie.
Prieš kelis metus su vyru Marijum apkeliavai gerą pasaulio dalį. Tikriausiai prisižiūrėjai įvairiausių šukuosenų. Kuri šalis tave labiausiai įkvėpė?
Per 9 mėnesius aplankėme trylika šalių. Azijoje tikrai buvo į ką pasižiūrėti. Susipažinau su Indijos verslininku, kuris turi keturiolika grožio salonų (dabar gal net ir daugiau). Jis mus pavežiojo po Delį, aprodė kirpyklas, sužinojome, kokios kainos, kokie stilistai, ką jie daro. Net siūlė likti dirbti jo salone, žadėjo geresnį atlyginimą nei Anglijoje. Jei lietuviai yra geri kirpėjai, nori keliauti ir dirbti, tikrai rekomenduoju jo salonus „Looks“ - savininkas superinis.
Indijoje visi pamišę dėl plaukų. Jie augina plaukus, nori būti madingi ir stilingi. Labai retai sutiksi moterį, nusikirpusią trumpai. Plaukai Indijoje yra grožio kultas – jie turi būti ilgi ir išpuoselėti. Pamačiau ir skurdo, kai kirpyklą atstoja paprasčiausia palapinė. Indijoje labai didelę reikšmę turi religija ir politika. Buvau tiesiog apakus, kai išvydau didžiulį angarą, kur - žmonės šeimomis laukia, kad jiems nuskustų plaukus. Tai neturtingos šeimos, kuriems per religiją įdiegta, kad jeigu jų visa šeima nusiskus ilgas kasas ir paaukos jas dievams, kitame gyvenime jie bus žymiai turtingesni. O koks nors apsukrus verslininkas tuos plaukus veža parduoti į Italiją... Vargšai galvoja, kad plaukus aukoja dievams, negauna nė grašio, viską daro nemokamai, kad tik kitame gyvenime jie gimtų turtingesnėje šeimoje.
Lietuvės kurtos šukuosenos puošia ir angliškus žurnalų puslapius
Tailando gyventojai yra tiesiog darbo bitės, jie stilių ir madų nesivaiko, ten taip karšta, kad plaukai dažniausiai tiesiog sukelti į viršų ir uždengti skarele. Australijoje jaučiasi absoliuti Amerikos įtaka - šortai, marškinukai, dirbtinės blakstienos ir dirbtinės krūtys. Man australai šiek tiek lietuvaičius priminė, nes tvarkydami plaukus naudoja labai daug šviesios spalvos. Naujoji Zelandija yra panaši į Angliją, mėgsta natūralumą. Singapūras labai madingas, jį prilyginčiau Knightsbridge rajonui: Burberry, Louis Vuitton, madingi kirpimai, išbaigtos linijos - tiesiog gražu žiūrėti. Singapūras yra mažas, o mažoje šalyje viskas matosi, gal todėl, panašiai kaip ir Lietuvoje, moterys ten labai savimi rūpinasi. Tikrai aukšta klasė. Argentinoje, kaip ir Italijoje ar Ispanijoje – garbanoti, ilgi plaukai.
Kuo Londono centro kirpyklos taip labai skiriasi nuo kitų?
Kaip diena ir naktis. Londonas išvis yra ne Anglija, Londonas yra Londonas. Dirbant sostinės centre reikia turėti praktikos su įvairiais klientais ir plaukais. Juk susiduri su tiek skirtingų tipų, odų, mentalitetų. Plaukų džiovinimas yra labai svarbus, reikia mokėti bent penkiolika skirtingų technikų ir per 5 minutes suprasti, ko nori klientas. Šiuo metu gyvenu šiek tiek toliau nuo Londono centro, pasižiūriu, kokios čia yra kirpyklos, kokie klientai, poreikiai, stebiu kaip kas dirba. Atrodo lyg centrą ir nuošalesnius rajonus skirtų kokie trys metai - technika yra visiškai kitokia.
Kaip tau pavyksta subalansuoti motinystę su darbu, profesine veikla taip, kad nenukentėtų nei viena, nei kita. Mažylis Oskaras, neabejoju, reikalauja daugybės dėmesio.
Labai ramiai reagavau į motinystę. Džiaugiuosi, kad su manimi gyvena mama, tad, visų pirma, ji labai daug padeda. Dirbu mažiau, nes daugiau laiko noriu skirti vaikui. Bet visada žinojau, kad, tapus mama, mano gyvenimo kokybė nenukentės ir nesustosiu tobulėti. Gruodžio mėnesį Oskarui bus du metukai, kai ruošiau kolekciją konkursui, jam tebuvo metai. Dar dirbau pilnu etatu. Dažnai girdžiu: negaliu, neturiu laiko, nes auginu vaiką. Man tai negalioja. Manau, vaikas yra vaikas. Jam reikia meilės ir dėmesio, bet ir aš, kaip žmogus, negaliu prarasti savo individualumo. Nenoriu būti nuobodžia mama ir lakstyti vien tik aplink vaiką. Viskas priklauso nuo požiūrio ir prioritetų. Net jei ir neturėčiau pagalbos iš mamos, negalėčiau pasakyti, kad nėra išeities. Išeitis visuomet yra.
Šitas klausimas bus aktualiausias, kai Oskarui reikės eiti į mokyklą. Galvosime - grįžti ir leisti Oskarą į mokyklą Lietuvoje ar likti Anglijoje. Manau, jei vaikas pradeda mokytis Anglijoje, sugrįžti į Lietuvą ir pasivyti bendraamžius, mokymo sistemą yra labai sudėtinga. Bei jei vaikas lanko mokyklą Lietuvoje, Anglijoje tęsti mokslus žymiai lengviau. Kažkodėl vaikams lengviau adaptuotis Anglijoje. Ir ne tik vaikams, visiems emigrantams. Grįžusi į Lietuvą kartais pagalvoju: esu emigrantė Anglijoje ar Lietuvoje?
Tekstas: www.londoniete.lt, foto: Klaudijus Kairys, Ilona Rolytė, Galina Norvaišė
