V. Cololo: kodėl lieknėdami einame sunkiausiu keliu?

Pusės centnerio svorio atsikratęs Vitalijus Cololo tvirtina, kad be estetinės plastinės chirurgijos specialistų pagalbos jis nebūtų galėjęs pasiekti norimo rezultato.

Su laidų bei renginių vedėju, komiku Vitalijumi Cololo kalbėjomės praėjus savaitei po antrosios estetinės plastinės operacijos, kuri buvo atlikta plastinės chirurgijos klinikoje „VitkusClinic“. Trykšdamas sąmoju ir energija, jaunas vyras patikino, kad mesti svorį nusprendė ne dėl sveikatos problemų. Problemos, anot jo, atsirado po to. Būtent dėl to jis kreipėsi į prof. Kęstutį Vitkų pagalbos. Vitalijus prisipažino, kad nė neįsivaizdavo, kad odos perteklių, kuris atsirado numetus per 40 kilogramų, teks šalinti chirurginiu būdu: „Man patinka, kai manimi pasitiki kviesdami vesti renginių. Tuo pačiu principu vadovavausi ir aš, kai pasiryžau operacijai.“

Kadaise Jūsų išvaizda buvo tarsi įvaizdžio dalis. Būdamas apkūnus, kūrėte juokingo žmogaus roles. Kada Jūs supratote, kad negali tarnauti įvaizdžiui, kuris kenkia sveikatai? Kodėl nusprendėte keistis, kodėl nusprendėte nebebūti toks, koks buvote?

Niekada taip nesakiau. Aš noriu būti toks, koks esu, toks, koks buvau. Ne tame esmė. Gal pradžioje, prieš keturiolika metų, žiūrovai juokdavosi iš to, kad esu storas. Mano personažai tuo ir skyrėsi nuo kitų. Tačiau vėliau vidinių sugebėjimų, vaidybos dėka atsirado ir kitokių personažų. Tai ne koks nors mokyklinis teatras, kuriame vaidini vien tik nevykėlį storulį. Manęs daug žmonių klausia, ar nebijau prarasti įvaizdžio? Bet palaukite. Ar žmogų vertiname tik pagal išvaizdą? Nesu aktorius, nesu išėjęs specialių mokslų. Tarkime, aš esu vaidintojas, kuris gali pasikišti po marškiniais pagalvę ir vaidinti storulį. Nejaugi žiūrėdami į storą aktorių žiūrovai bando jį užjausti? Juokiasi iš gailesčio? Ne. Jie juokiasi iš aktoriaus gebėjimo vaidinti. Tiesiog man atėjo laikas imtis pedagoginio darbo, parodyti žmonėms, kad galima susiimti ir numesti svorio.

TV3
Viename iš neseniai vykusių televizijos projektų „Šuolis“ stipriai skyrėtės nuo kitų dalyvių savo fizine išvaizda. Kaip jautėtės būdamas viešumoje praktiškai nuogas?

Aš tikrai buvau ne toks kaip visi. Mudu su Blekaičiu buvome stambiausi. Bet mes dalyvavome, bandėme parodyti, ką mes galime. Kas geriau? Aimanuoti ir sakyti: va, aš toks storas, pasėdėkim paliūdėkim, paverkim. O gal geriau: pabandom, padarom, pažiūrėk, aš sugebėjau, gal ir tau pavyks?

Sutinku, tam reikėjo daug valios, ryžto ir pastangų. Kaip ir žvelgiant į Jus dabar: atsikratyti vos ne pusės centnerio svorio – ne kiekvienas sugebėtų. Nuo ko viskas prasidėjo?

Sąžiningai?! Galiu pasakyti. Maždaug prieš trejus metus atėjo žmonės iš sporto klubo ir pasakė: mes norime padaryti tave mūsų klubo reklaminiu veidu. Skirsime tau trenerį, medicinos centras – vakuumo masažus. Man buvo sudarytas mitybos planas, treniravausi, lankiau baseiną, ėjau masažuotis. Viskas, daugiau nieko nebuvo.

Yra tokia patarlė „Galima privesti arklį prie vandens, bet neįmanoma priversti jo gerti“. Reiškia, Jūs galėjote eiti į sportą klubą, baseiną, masažuotis, tačiau be Jūsų pastangų, užsispyrimo nieko nebūtų įvykę. Kaip manote, kodėl Jums pavyko?

Apmaudu, tačiau pas mus kažkodėl propaguojamas nesveikas svorio metimas. Tie „specialistai“ tiesiog zombiuoja žmones: sudarinėja dietas pagal kraujo grupes, plaukų spalvą, pagal nagų ar ausų kampus. Susidaro įspūdis, kad jų klausytų, jeigu jie lieptų graužti padangas. Arba dar. Kokia nesąmonė – nevalgyti po šešių vakare. Atrodo, kad lieknėdami mes norime eiti sudėtingesniu keliu?

Aš nusprendžiau daryti viską savo malonumui: valgysiu, kas man skanu, gaminsiuosi maistą taip, kad galėčiau pasigardžiuodamas jį valgyti. Pavyzdžiui, sportuojant pusryčiams rekomenduojamas virtas kiaušinis su ryžiais. Ryžius verdu garų puode, pabaigoje į juos įmušu kiaušinį, gaunasi toks tarsi pudingas. Po to įpilu tailandietiško padažo ir pagardinu Viduržemio jūros žolių prieskoniais. Aišku, reikia laikytis režimo: būtina pusryčiauti, valgyti kas tris valandas. Tada išvengsime persivalgymo.

A.Solomino nuotr.
Ar prisimenate dieną, kai nusprendėte: „Gana, reikia susiimti“?

Puikiai prisimenu. Su draugais suvalgėme po kiaulės karką, o grįžęs namo nusprendžiau pasisverti. Tada svėriau 155 kilogramus. Tada ir pamaniau, kad reikia tvarkytis. Įdomiausia, kad tuo metu nesijaučiau blogai, nors pasipylė komentarai, kad man kažkas blogai su sveikata: per daug cukraus, per aukštas cholesterolio lygis. Mano svoris man netrukdė. Visuomet sportavau, nardžiau, žaidžiau tinklinį.

Vis tik smalsu sužinoti, ar visi Jūsų šeimoje stambūs? Ar tai kokios nors močiutės „nuopelnas“?

Taip, močiutė manimi labai „pasirūpino“. Ant stalo stovėdavos trys marmuriniai paršiukai, kurie labai gerai valgydavo, ir aš turėjau kartu su jais valgyti. Taip man ir ištampė skrandį... Mano tėtis sportininkas, mama medikė, du jaunesnieji mano broliai labai atletiškos išvaizdos. Beje, dabar man sako, kad pradedu į juos panašėti.

Kada pernelyg didelis svoris ėmė varginti?

Studijų metais, prasidėjus pirmosioms meilėms, bandžiau kovoti su išvaizda. Merginoms mesti svorį lengviau, nes joms atrodo, kad būdamos lieknesnės bus patrauklesnės. Vyrukams kitaip. Kai pasižiūriu vestuvių nuotraukas... Žmonos klausiu: kodėl tekėjai už manęs? Ji juokiasi: „Dėl pinigų“.

Taigi, pamenate kaip jautėtės, kai svoris ėmė tirpti?

Pirmuosius du mėnesius svoris nekrito. Reikėjo laukti, kol susitrauks skrandis. Va tada ir atėjo lauktasis momentas: nesivalgo (daugiau negu reikia), nes nėra skrandyje vietos.

Ar nebandėte „apsijuosti“ skrandžio žiedu?

Ne, nors dauguma taip manė. Turiu keturis draugus, kurių prašau sustoti vieną šalia kito, ir tuomet gaunasi automobilio AUDI ženklas. Suprantate, jie visi turi skrandžio žiedus. Mano įsitikinimu, joks svetimkūnis nėra gerai organizmui. Manau, kad esu pakankamai stiprus valdyti savo kūną ir įgeidžius, todėl tuo žiedu ir „neapsijuosiau“.

Žvelgiant į Jus, akivaizdu, kad pateisinote žmonių, kurie Jumis pasitikėjo, lūkesčius.

Per pusantrų metų numečiau 28 kilogramus svorio. Mane matydavo sporto klube sportuojantį, prakaituojantį.

Ar žmona Jus palaikė?

Ne. Viską dariau pats. Iki šiol namuose maitinuosi atskirai.

Kodėl kreipėtės prof. K. Vitkaus pagalbos?

Kad ir numetęs svorio, sportavau toliau. Valgiau mažiau, bet labai griežtų nurodymų nesilaikiau. Laukiau, kol svoris grįš, tačiau niekas nepasikeitė. Manau dėl to, kad nekankinau savęs drastiškomis dietomis. Svori svyravo tarp 121 ir 124. Tačiau man ėmė kliūti mano oda. Jos tiesiog buvo per daug. Negalėjau nešioti normalių kelnių, trumpikių, nebegalėjau sportuoti. Supratau, kad su tuo „fartuku“ (prijuoste – aut. past.) nieko nebepadarysiu. Nežinojau ir nesitikėjau, kad numetus svorio liks odos perteklius. Aišku, atsirado gudročių, kurie man siūlė įvairius kremus ir tepalus, žadėdami, kad oda... susitrauks. Tada susitikau su „VitkusClinic“ direktore Vita Degutiene, kuri tiesiai pasakė, kad esu kvailinamas. O profesorius patikino, kad jokio kito kelio nėra – tik operacija. Pakalbėjome, supratau, kad galiu juo pasitikėti, todėl ir ryžausi.

B. Barausko nuotr.
Kokia operacija Jums buvo atlikta?

Pirmojo etapinio gydymo metu profesorius Kęstutis Vitkus man pašalino aštuonis kilogramus odos nuo pilvo. Atsibudau po operacijos ir negalėjau patikėti rezultatu.

Žinia, vyrai vengia medikų, operacijų, švirkštų... Jūs žinojote, kad Jūsų laukia išties sudėtinga operacija, tačiau jai ryžotės. Kas nulėmė Jūsų ryžtą ir apsisprendimą?

Apsisprendžiau dėl to, kad pasitikėjau specialistais, kurie atlieka savo darbą. Man patinka, kai manimi pasitiki kviesdami vesti renginių. Atvykau į kliniką juokdamasis, o atsibudęs po operacijos pasakiau: niekas nesiskirsto, užsakau dvi picas. Didžiausia bėda buvo ta, kad atsibosdavo gulėti ant nugaros. Tačiau slaugytojos pasirūpino, kad kelias naktis gaučiau migdomųjų: išsimiegojau puikiai net ir gulėdamas ant nugaros. Nuskausminamuosius, prisipažinsiu, sutaupiau.

Kaip apibūdintume klinikos kolektyvą?

Mačiau daugybę medikų, kurie ateina į medicinos įstaigą kaip į darbą. „VitkusClinic“ dirba žmonės, kuriems svarbiausia, kaip jaučiasi jų pacientai. Jie paklaus, nuramins, paskambins praėjus kuriam laikui po operacijos net namo. Čia apima geras jausmas: jauti, kad tavim rūpinasi.

Kuriam laikui „iškritote“ iš kasdieniškų darbų?

Viską dariau kaip įprastai. Niekas nežinojo apie mano operaciją. Net žmona. Nenorėjau, kad ji jaudintųsi, nes tada aš pergyvenčiau, kad ji pergyvena. Paskambino, paklausė, kodėl nekėliau ragelio. Pasakiau, kad buvau užimtas. Paklausė, ką veikiu. Pasakiau – žiūriu televizorių.
Na, kurį laiką negalėjau sportuoti, tačiau dirbau, filmavausi, vedžiau renginius. Pamenu, praėjus penkioms dienoms po operacijos filmavausi laidoje „Prajuokink mane“. Pamenu, buvo nelabai patogu, nes teko sėdėti ant baro kėdžių.

Kodėl vėl kreipėtės estetinės plastinės chirurgų pagalbos?

Praėjo metai, tačiau ant mano kūno – šlaunų, liemens – vis dar buvo išsitampiusios odos. Televizijos projekto „Šuolis“ metu numečiau dar dešimt kilogramų. Jau galėjau įžiūrėti pilvo preso raumenis, tačiau tie mano šonai atrodė tikrai neestetiškai. Supratau, kad galiu sportuoti be pabaigos, tačiau odos perteklius niekur nedings. Todėl man buvo atlikta dar viena operacija: profesorius Vitkus pašalino odos perteklių nuo vidinės šlaunų pusės ir šonų, o gydytojas Gintaras Papečkys nusiurbė riebalų.

Kaip jautėtės po jos?

Kaip? Po dviejų dienų sėdėjau „Chorų karų“ komisijoje, ir niekas to nežinojo. Vakar (po dešimties dienų – aut. past.) filmavausi televizijos seriale, laipiojau medžiais.

Ar reikėjo laikytis ypatingų medikų nurodymų?

Taip, nešioju korsetą. Žinau, kad negalima rūkyti, tačiau dieną prieš operaciją rūkiau. Profesorius griežtai uždraudė rūkyti po operacijos. Vietoj to jis man patarė išgerti taurę raudonojo vyno. Kodėl? Rūkant siaurėja kraujagyslės, blogiau cirkuliuoja kraujas, sunkiau gyja žaizdos.

Ką patartumėte turintiems panašių problemų, kurių turėjote Jūs, tačiau nesiryžtantiems operacijai?

Kalbu apie savo operaciją viešai visiems nežinantiems, nes aš nežinojau, ką man daryti. Aš džiaugiuosi, mano gyvenimo kokybė pagerėjo. Viskas tuo pasakyta. Manau, kad kiekvienas turi eiti link to. Jeigu manęs paklausia, ar nesigailiu daug sumokėjęs už operaciją, atsakau: imkite paskolą, nepirkite automobilio, susitvarkykite save. Kiek to gyvenimo? Mylėkite save. Ir jeigu tu perplaukti jūrą dėl savo svajonės gali, tai ir plauk.

Geri rezultatai įkvepia tolimesniems planams. Kaip žadate rūpintis savimi toliau?

Dabar sveriu 105 kilogramus. Planuoju toliau sportuoti, stengsiuosi patobulinti savo fizinę išvaizdą. Jeigu matysiu, kad ne viskas klostosi taip kaip noriu, gal ir vėl kreipsiuosi profesoriaus pagalbos.

Prof. K. Vitkaus komentaras
Bariatrinė chirurgija (pacientų su viršsvoriu) plačiai pripažinta medicinos sritis visame pasaulyje. Nutukęs žmogus gali netekti svorio ne tik laikydamasis dietos, bet ir chirurgiškai. Kaip antai sumažinus skrandį operaciniu būdu. Dėl masyvaus svorio netekimo – kai netenkama nuo 30 iki 70 kg – atsiranda kitos problemos: oda nukamba žastų, pilvo, šlaunų srityse. Žmogus kankinasi ne tik dėl estetinės išvaizdos, bet ir dėl kūno higienos problemų. Operacija tampa būtinybe.

Vienais atvejais pašalinama taip vadinama „odos prijuostė“ esanti pilvo srityje, suveržiant pilvo raumenis. Tokia operacija ir buvo atlikta V. Cololo. Kitais atvejais, jeigu oda nukarusi ir ant nugaros, atliekama cirkuliarinė operacija – cirkumferencinis kūno patempimas. Operuoti pradedama nuo nugaros, po to – priekyje, pilvo srityje. Oda ant šlaunų keliama į viršų, nuo juosmens srities – tempiama į apačią. Perteklius pašalinamas, viršutinė odos dalis sujungiama su apatine. Šios operacijos labai specifinės: pacientas patiria didžiulius pjūvius, audinių traumas, netenkama labai daug skysčių. Tokios operacijos trunka labai ilgai, yra skausmingos.

Operuojant storus žmones reikalinga speciali operacinė įranga, pradedant operaciniu stalu ar radio dažnuminiu skalpeliu. Operacijos metu pacientą reikia vartyti, todėl turi dirbti patyrę anesteziologai reanimatologai bei daug medicinos personalo. Nutukę žmonės dažniau linkę į tromboembolijas – trombų susidarymą, todėl labai svarbu tikslus kraują skystinančių vaistų skyrimas.

Pačios operacijos žaizdos kraštinės ilgis skaičiuojamas metrais, o žaizdos plotas kvadratiniais metrais. Susumavus ilgą operacijos laiką labai išauga įvairių komplikacijų pavojus. Ypatingai svarbus anesteziologų profesionalumas atkuriant elektrolitus bei audinių skysčius. Kaip ir visose medicinos srityse nedidelė klaida gali baigtis tragiškai.

Odos šalinimo operacijos trukmė negali trukti pernelyg ilgai, nes tai pavojinga paciento sveikatai ir gyvybei. Prof. K. Vitkus stengiasi neužtrukti ilgiau nei penkias valandas. Tačiau kartais tenka operuoti daug ilgiau. Tuomet labai svarbu kartu dirbanti medikų komanda, operacinė aparatūra. 

Plastikos chirurgo Gintaro Papečkio komentaras:

„Vitalijaus atveju smarkiai sulieknėjus ne tik lieka odos perteklius, kuris sukrenta ir kurį reikia pašalinti, bet ir tam tikrose vietose išlieka riebalų sankaupos, kurios ryškiai deformuoja kūno kontūrą. Todėl šiuo atveju riebalų nusiurbimo operacijos tikslas buvo pašalinti minėtas riebalų sankaupas, ypač juosmens srityje, kurios akivaizdžiai deformavo kūno kontūrą.

Taigi, numetus didelį svorio kiekį, kartais reikia derinti chirurginį perteklinį audinių pašalinimą su riebalų nusiurbimu, kad gautume maksimaliai gerą rezultatą. Vitalijaus operacijai atlikti buvo panaudotas naujausios kartos žemo dažnio virpesių riebalų nusiurbimo aparatas, kurio kaniulė netraumuoja audinių, nesuardo poodinių struktūrų ir nepažeidžia kraujagyslių, vibruojančiais virpesiais atskiria riebalinį audinį nuo kitų audinių bei siurblio pagalba lengvai juos pašalina. Todėl po operacijos oda gražiai susitraukia, priglunda ir greičiau sugyja.“

Kalbėjosi Aušrinė Baronaitė

Užsakymo nr.: PT_64734127

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis