A. Baukutė: minus 30 kilogramų be jokių dietų!

Istorijų apie tai, kaip kas nors sulieknėjo, klausytis taip pat įdomu, kaip ir – apie tai, kaip praturtėjo. Mat jos, be lengvo pavydo jausmo, žadina ir įkvėpimą. Aktorės Astos Baukutės patirtis įrodys, kad liekėnti galima ne tik gražiai, bet ir sveikai.

Šių dienų skaitomiausi:
- Napoleono sesuo: amžinas vyrų troškulys buvo svarbesnis už meilę sūnui
- Horoskopas 05.28-06.04: likimas vėl mums dosnus - ar mokėsime tuo pasinaudoti...
- 5 negirdėti grožio triukai jaunystei išsaugoti
- Atlik savianalizės testą ir pažink save kitokį
- Keptas tinginys. Vos 10 min. darbo, o pyragas - nuostabus

-30 kg
Asta Baukutė (46 m.), aktorė

Iš kur atsirado papildomų kilogramų? „Tokia jau yra motinystės kaina. Atžalų gimimas ir maitinimas krūtimi visada prideda papildomų kilogramų. Turiu 4 vaikus, du jų (Rapolą ir Anuprą) gimdžiau būdama brandaus amžiaus. „Pieno fabrikas“ reikalauja papildomų kalorijų, todėl nevengdavau ir papildomą torto gabaliuką, ir lašinukų suvalgyti. Dar tas sėdimas darbas Seime. Ką čia slėpti, buvau virtusi tokia nusipenėjusia valdžios kiaulyte. Bet negalėčiau sakyti, kad labai dėl to išgyvenau: viskam yra savo laikas. Branda suteikia išminties tai suvokti. Nesu ta dvidešimtmetė mergaitė, kuri susilaukia netyčiuko ir kremtasi dėl sugadintos figūros, kad negali į diskotekas lakstyti ar vyno išgerti. Nuo vaikystės esu judri ir temperamentinga, ne kartą esu svorio priaugusi ir taip pat sėkmingai jo numetusi.“

Svorio viršūnė. „Tą viršūnę buvau pasiekusi gimus pirmam vaikui – dabar jam jau 19 metų – svėriau 95 kilogramus. Įsivaizduokite tai ir mano ūgį... Buvau ne kamuoliukas ir ne spurga, o gerai įmitusi kalėdinė žąsis. Kai kurie manęs neatpažindavo, sakydavo: „Kažkur girdėtas jūsų balsas!“ Tai buvo savotiškas patikrinimas, kas iš tikrųjų myli Astą. Dauguma gailėdavosi, iš anksto nurašydavo: „Kaip gaila... O buvai tokia aktorė! Na, nieko, blogiausiu atveju galėsi įgarsinti voveraites ir zuikučius.“ Visi man ką nors režisuodavo, prognozuodavo, į akis guosdavo, už akių baisėdavosi. Kai numečiau 30 kg, jiems buvo truputį gėda.“

Patirtis. „Tam tikru požiūriu esu sugadinta – mano kūnas nuo tada, kai, būdama 17 metų, Klaipėdoje pradėjau lankyti pantomimą, nuolat nori būti pratampomas. Esu išbandžiusi kelias sporto rūšis: jogą, pilatesą. Lankiau nėščiųjų jogą – kai Rapoliukas buvo pilvelyje. Iki septinto mėnesio. Manau, dėl to ir visus vaikus gimdžiau lengvai – nereikėjo jokių pjūvių ar skatinti. Vaikams, kurie nuo gimimo mato fiziškai aktyvią mamą, toks gyvenimo būdas atrodo kaip norma. Tai veikia kur kas geriau nei auklėjimas atsigulus ant sofos priešais televizorių: „Eik nuo kompiuterio, pajudėk.“ Be to, nesinori, kad manęs, lydinčios mažuosius į mokyklą ar futbolo treniruotę, kas nors paklaustų: „Ar jūs – močiutė?“

Sportas. „Nuvedusi Anuprą į darželį, apsižiūrėjau, kad netoli yra Vingio parkas. Taigi pradėjau bėgioti. Kiekvieną dieną nubėgu po 3–4 kilometrus. Nesvarbu, koks metų laikas ar oras. Aišku, neperlenkiu lazdos, neprievartauju savęs, kai daryti tai sudėtinga: per didžiuosius šalčius su varvekliais nosyje ar pliaupiant liūčiai. O lengva dulksna – visai maloni. Kad nesusigadinčiau stuburo ir sąnarių, stengiuosi bėgti žolyte, o ne asfaltuotais takeliais. Pabėgiojusi padarau ne trumpesnę kaip 20 min. mankštą – su tempimo pratimais. Man svarbu pramankštinti pečių liniją, sutvirtinti kojų raumenis, pastiprinti širdį.“

Mityba. „Kai pradėjau sportuoti, apetitas sumažėjo savaime, o kartu su juo – ir porcijos. Tiesa, ryte kaip mėgau, taip mėgstu išgerti puodelį juodos kavos ir suvalgyti pyragėlį ar gabaliuką šokolado. Vakare dažniausiai nevalgau nieko – tiesiog nesinori. O jei, gaminant vakarienę vaikams, į skrandį ir įkrenta koks gabaliukas, nesikremtu. Pasninko laikotarpiu vengiu mėsos, bet šiaip niekada nesilaikiau jokios dietos. Negeriu ir vandens, nors tai dabar labai madinga. Gal kokį litrą per dieną išgeriu, bet su buteliuku mineralinio nevaikštau. Pagimdžiusi pirmąjį vaiką, numečiau apie 30 kg. Tada, prisimenu, viena poniutė paklausė, kokios dietos laikausi. Atsakiau, kad pačios veiksmingiausios – nepritekliaus. Kai pinigų trūksta, vaikai auga, darbo nėra, turi daugybę visokių rūpesčių, lieknėji savaime. Be to, tokia dieta naudinga ne tik kūnui, bet ir sielai. Nepriteklių patyręs žmogus tampa kitoks – paprastesnis, nuoširdesnis, lengviau pastebi, kad kitam skauda. Sunkumai, išbandymai padaro mus ne tik jautresnius, bet ir įdomesnius kitiems žmonėms. Su tokiais maloniau bendrauti nei su tais, kurių vienintelis rūpestis: „Ar aš gražiai atrodau?“

Rezultatai. „Nežinau, kiek dabar sveriu. Sportuoju ne dėl svarstyklių. Nenoriu, kad jos reguliuotų mano gyvenimą. Noriu daryti tai pati. Niekada neturėjau tikslo numesti tam tikrą skaičių kilogramų. Man sportas pirmiausia – sveikata. Kartu ateina ir puiki savijauta. Kiekvienas turi savo receptą, kaip tai pasiekti. Gali turėti labai gražią figūrą, bet akys gali būti liūdnos. Sėdi tokia nelaiminga mergaitė, valgo salotos lapą, mat kažkas liepė jai taip daryti. Aš gerai jaučiuosi, nes, vaikams ūgtelėjus, pagaliau galiu skirti laiko sau. Bėgiojimas man – tai ir pasikalbėjimas su savimi, ir pajudėjimas, ir valios grūdinimas. O valia praverčia visur: ir darbe, ir kitose srityse.“

Patarimas. „Sportuoti turi dėl savęs, o ne dėl kitų. Jei svajoji tik apie tai, kad visi tave girtų ir stebėtųsi, rezultatų gali nepasiekti ilgai, o jei ir pasieksi, jie tenkins trumpai.

Nereikia skubėti ir kitiems akių atverti – esą pažiūrėk, į ką pavirtai, ir panašiai. Kiekvienam – savo laikas. Kitus dažniausiai smerkia tie, kurie patys yra nelaimingi: patogiau baksnoti į svetimas klaidas, nei pripažinti savas. Pasaulis nėra tobulas, ir žmonių nėra tobulų. Kai tai supranti, pakeli nosį ir eini į priekį. Kai manęs paklausia, kaip gyvenu, atsakau: „O kaip atrodau?“ Jie sako, kad gerai. „Taip ir gyvenu!“ – atšaunu.“

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis