Yra žinoma, kad stresas gali sąlygoti daugybę žmogaus organizmo sutrikimų. Bet ar pilvo skausmas gali būti siejamas su stresine būsena?
Atsakymas – taip. Jei nuolat jaučiate įtampą darbe ar namuose, sąvoka „gaisras pilve” gali tapti ne vien tik metafora.
Teigiama, kad sveikatą 20 proc. lemia genai, 20 proc. – aplinka, 10 proc. – sveikatos apsauga ir net 50 proc. – gyvenimo būdas. Kaip galime padėti sau esant virškinimo sistemos sutrikimams, o kada patartina kreipti į gydytojus, pataria Vilniaus Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja gastroenterologė Dalia Gruslienė.
Ar virškinimo sistemos sutrikimai išties susiję su stresu?
Šiandien labai dažnos funkcinės prigimties ligos, kurioms atsirasti turi įtakos nervų sistema. Viena tokių ligų – funkcinė dispepsija, pasireiškianti viršutinės pilvo dalies skausmu, prasta bendra savijauta, pykinimu. Kita nereta liga – dirgliosios žarnos sindromas, pasireiškiantis pilvo dalies skausmais, pūtimu, tuštinimosi sutrikimais. Taip pat dažna gastroezofaginio refliukso liga, pasireiškianti rėmeniu, gerklės dirginimu, kosuliu.
Svarbūs virškinamojo trakto sutrikimų kaltininkai yra ir kiti civilizuoto gyvenimo būdo palydovai – ne tik ilgalaikė nervinė įtampa, bet ir netinkama, nereguliari mityba, žalingi įpročiai (rūkymas, alkoholiniai gėrimai ir kt.), antsvoris, nepakankama fizinė veikla, įvairių vaistų vartojimas.
Valgome automobilyje, bet ką ir bet kaip arba išvis nevalgome, visą dienos maisto normą suvalgome vakare, kimšdami viską iš eilės, iš karto pavalgę einame miegoti.
Todėl nėra ko stebėtis, kad dažnam nusilpsta imuniniai ir psichologiniai organizmo gynybos mechanizmai, sutrinka medžiagų apykaita, nervinė virškinamojo trakto reguliacija, prasideda įvairūs uždegimai, infekcinės, funkcinės ir net onkologinės virškinamojo trakto ligos.
Kas dar daro įtaką virškinimo sistemai?
Mūsų sveikatos būklė priklauso nuo genetiškai paveldėtų organizmo savybių. Ligos prasideda įvairiai, kartais pačiais netikėčiausiais simptomais, kartais žmogui nieko nejaučiant, o simptomai pasireiškia tik išsivysčius sudėtingoms komplikacijoms.
Pastaruoju metu dažniau tenka diagnozuoti onkologines ligas. Ankstyvų stadijų vėžiniai procesai dažniausiai nesukelia jokių nemalonių simptomų, todėl žmogus net neįtaria, kad serga. To galėtume išvengti, jei žmonės išsiugdytų įprotį labiau rūpintis savimi, profilaktiškai tikrintis sveikatą.
Ar galime sau padėti?
Padėti sau tikrai galime, ypač jauni žmonės, dar nesergantys lėtinėmis ligomis. Norėčiau paskatinti visus, ypač jaunimą, prisiimti asmeninę atsakomybę už savo sveikatą. Nesirūpindami savimi šiandien, ryt galite būti priversti tai padaryti. Pagalvokime ir įvertinkime galimas pasekmes, kada dėl ligos sustoja mokslai, darbai, netenkama pajamų, nukenčia šeimos nariai.
Tiesiog turime išmokti stebėti save, atpažinti pasirodžiusius simptomus, suvokti jų kilmę, sąsajas su gyvenimo būdu ir sąmoningai nusiteikti koreguoti gyvenimo būdą.
Kada reikėtų kreiptis į gydytojus?
Jei pakoregavus gyvenimo būdą pilvo pūtimas, rėmuo, pykinimas, šleikštulys, sutrikęs tuštinimasis nepraeina dar 2–4 savaites, reikia kreiptis į gydytoją. Jei prasideda kraujavimas, vėmimas, skausmas tampa nepakeliamas, pagelbėti gali tik gydytojas.
Pirmiausia pacientas nedelsiant apžiūrimas ir išklausomas, stengiantis nustatyti ligą pagal simptomus. Per fizinę apžiūrą fiksuojami įvairūs požymiai: odos, nagų būklė – jie gali parodyti tam tikrus organizmo sutrikimus. Tokiais, atrodytų, paprastais būdais patyręs gydytojas gali įtarti nemažai ligų. Tiksliai liga nustatoma atlikus būtiniausius tyrimus. Tyrimai parenkami individualiai, visapusiškai įvertinus paciento sveikatos būklę.
Mūsų pareiga paaiškinti kiekvieno skiriamo tyrimo reikalingumą, o pacientus paskatinčiau nebijoti klausti, kodėl skiriamas vienas ar kitas tyrimas, vaistas. Visi tyrimai, tiek instrumentiniai, tiek laboratoriniai, atliekami tą pačią dieną, kai pacientas kreipiasi. Išimtis – sudėtingi žarnyno ir kai kurie kiti tyrimai, kuriems pacientą reikia specialiai parengti arba technologiškai tyrimui atlikti reikalingas ilgesnis laikas. Kreipiantis pas gydytoją, patarčiau turėti anksčiau darytų turimų duomenis.
