Bijokime ne saulės, o vitamino D trūkumo

Mokslininkai atranda vis naujų vitamino D privalumų. Pasirodo, jis ne tik stiprina kaulus, bet ir saugo nuo kai kurių vėžio formų, cukrinio diabeto, širdies ligų, nuovargio ir depresijos.


Seniai žinomas ir visiems pažįstamas vitaminas D atrastas iš naujo. Atliekami vis nauji su juo susiję tyrimai, ir ypač kviečiami į tai atkreipti dėmesį šiaurės kraštų gyventojai. Tarp jų esame ir mes, lietuviai. Ne veltui Lietuvoje kovo mėnesį buvo surengta mokslinė konferencija „Vitaminas D. Diagnostikos ir taikymo klinikinėje praktikoje galimybės“.


Ar nepervertiname jo reikšmės? Ar nebaisu perdozuoti? Ir kaip sužinoti, ar šio vitamino turime pakankamai? Apie tai kalbamės su Medicinos diagnostikos ir laboratorinių tyrimų asociacijos valdybos pirmininke gydytoja Egle Marciuškiene.


Kodėl vitaminas D svarbus žmogaus organizmui?
Vitaminas D dalyvauja daugybėje kūne vykstančių procesų ir yra viena reikšmingiausių medžiagų organizmui. Jei istoriškai vitamino D stygių laikėme rachito priežastimi, tai šiuo metu yra nustatyta, kad vitamino D stygius yra susijęs su daugeliu vėžio rūšių, abiejų tipų cukriniu diabetu, įvairiomis imuninės sistemos ligomis, net su depresija ir Alzhaimerio liga. Sureguliavus vitamino D kiekį organizme, mirtingumas nuo tam tikrų ligų mažėja, ypač nuo storojo žarnyno ligų ir išeminės širdies ligos. Vėžiu sergančių ligonių, kurių kraujyje vitamino D koncentracija yra rekomenduojamose ribose, mirtingumas taip pat yra žymiai mažesnis.


Kur jo ieškoti?
Vitaminas D gaunamas su saulės spinduliais ir maistu. Mes gyvename geografinėje zonoje, kurioje trūksta saulės. Kadangi dėl mitybos įpročių nevartojame daug žuvies produktų, kuriuose gausu vitamino D, o saulės yra labai mažai, todėl Lietuvoje turėtų būti labai mažai žmonių, turinčių rekomenduojamą vitamino D kiekį. Štai Anglijoje atlikti tyrimai parodė, kad 70 proc. anglų kenčia dėl vitamino D trūkumo.

Jo yra ne tik riebioje žuvyje, bet ir kiaušiniuose, piene ir jo produktuose, yra ir daržovėse, bet ten jo nėra labai daug. Su maistu sudėtinga gauti reikalingą kiekį. Todėl šaltuoju sezonu, nuo spalio iki kovo mėnesio, visi jaučiame vitamino D trūkumą. Kai kurie specialistai teigia, kad jo mums trūksta visus metus, nes saulėtų dienų mūsų regione yra labai mažai.


Ar tai reiškia, kad neturėtume taip uoliai teptis apsauginiais kremais nuo saulės?
Lietuviai bijo odos vėžio labiau nei vitamino D deficito, lemiančio klastingas ligas. Žmonės tepasi įvairiais kremais, kurie neleidžia net vasaros metu patekti saulės spinduliams ant odos, todėl organizmas negali pasigaminti vitamino D.
Saulėje užtenka kasdien pabūti apie 15 minučių, turim atidengti ketvirtį savo kūno. Bet tai reikia daryti per patį piką, nuo 11 iki 15 val. Todėl nereikėtų paisyti rekomendacijų teptis apsauginiu kremu prieš einant į lauką – geriau pabūti tas 15 minučių ir tuomet teptis – per tokį trumpą laiką melanoma neturėtų atsirasti.


Kokie simptomai išduoda vitamino D trūkumą?
Moksliškai dar neįrodyta, bet yra teorijų, kad greitai pavargstantiems, besiskundžiantiems raumenų nuovargiu žmonėms trūksta vitamino D. Taip pat rudenį ir žiemą pablogėjusi nuotaika, atsiradusi depresija gali būti siejama siejama ne tiesiogiai su saulės trūkumu, bet su vitamino D trūkumu.

Tačiau pats tikriausias būdas tai sužinoti – atlikti tyrimą, nelaukiant kokių nors akivaizdžių simptomų. Kadangi vitaminas D žinomas kaip turintis įtaką kaulų sistemai, todėl reikia turėti galvoje tai, kad kai jau išretėja kaulai, vitaminą D tirtis yra per vėlu. Reikia nelaukti, kol situacija pablogės, o visada žinoti vitamino D kiekį.

Ar galima vitamino D perdozuoti?
Kartais taip. Kai žmogus vitamino D gauna su saule, organizmas pasiima tiek, kiek reikia. Kai naudojam papildus, nežinom, ar gaunam tiek, kiek reikia. Tuomet šis vitaminas gali kauptis riebaluose, raumenyse. Ši rizika didesnė vaikams, liekniems ir ypač – lieknėjantiems žmonėms. Tie, kurie turi didelį riebalų, raumenų sluoksnį, vitaminą D „atsideda“ ir atsiradus trūkumui naudoja iš rezervų. Problema ta, kad akivaizdžių vitamino D perdozavimo požymių praktiškai nėra, žmogus jų nepajunta. Kai jo per daug, kraujyje atsiranda per daug kalcio. Dėl to kalkėja kraujagyslės, gali susidaryti akmenys inkstuose.

Vienas iš tyrimo tikslų – nustatyti ne tik trūkumą, bet ir perdozavimą. Vis dėlto šis kraštutinumas retesnis – dauguma žmonių naudoja nedideles, tik profilaktines dozes. Jei gydytojai skyrė terapines, didesnes, dozes, tikrintis reikėtų dažniau. Šiaip užtenka kas tris mėnesius.


Ar Lietuvoje yra galimybių nustatyti vitamino D kiekį organizme?
Šis tyrimas pasaulyje atliekamas jau kelis dešimtmečius, bet iki šiol nebuvo standartizuotas. Nebuvo pasiūlyta mokslinių rekomendacijų, kada jį atlikti ir ką daryti gavus tyrimo rezultatą. Neseniai buvo paruoštos rekomendacijos, išskirtos pacientų grupės, kurioms šį tyrimą reikia daryti profilaktiškai, kitoms pacientų grupėms vitamino D tyrimas reikalingas tiek ligų sekimui, tiek gydymo skyrimui.


Lietuvoje kai kurios medicininių tyrimų laboratorijos jau pradėjo atlikti bendrojo vitamino D koncentracijos kraujyje tyrimą. Sužinoti, kurios gydymo įstaigos Lietuvoje atlieka bendrojo vitamino D tyrimą, bus galima interneto svetainėje www.vitaminasd.lt. Tyrimas kainuoja apie 60 litų.


Tarkim, sužinojau, kad vitamino D koncentracija mano organizme yra per maža. Ką reikėtų daryti toliau? Ar šeimos gydytojas gali konsultuoti, skirti gydymą dėl vitamino D trūkumo, ar būtina kreiptis į kitą specialistą?
Taip, šeimos gydytojas gali konsultuoti ir skirti gydymą. Taip pat galima skirti dirbtinius ultravioletinius spindulius, galima rekomenduoti įtraukti į mitybą vitaminu D praturtintus produktus. Jeigu yra didelis vitamino D deficitas, būtina vartoti maisto papildus terapinėmis dozėmis.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis