Juoko poveikis sveikatai gali prilygti sportui

Juokas gydo ne tik mūsų sielą ir gelbsti santykius, bet ir saugo nuo širdies ligų, valo plaučius ir degina kalorijas.

Pyktis, neapykanta, nerimas, depresija ir izoliacija nuo aplinkos, ypač neigiamas emocijas kaupiant savyje ilgesnį laiką, padidina galimybę vystytis širdies vainikinių kraujagyslių ligoms. Ir atvirkščiai, teigiamos emocijos, atvirumas kitiems, empatija gali saugoti mus nuo susirgimo, praneša ELTA.


Nebe pirmą įrodymą, kad taip yra iš tiesų, Paryžiuje vykusiame Europos kardiologijos draugijos suvažiavime pristatė dr. Franco Bonaguidi iš Klinikinės fiziologijos instituto Pizoje (Italija).

Pyktis ir baimė siaurina kraujagysles
Daktaras vadovavo dešimt metų vykdytame eksperimente, kuriame dalyvavo 228 asmenys, patyrę širdies infarktą. Norėta patikrinti, kaip per dešimtmetį ilgalaikis stresas, pyktis atsiliepia tiriamųjų sveikatai. Buvo tiriama širdies raumens susitraukimo jėga arba lygis enzimų, susijusių su progresuojančiu raumens pakenkimu. Visi dalyviai užpildė anketas apie tai, kaip dažnai ir kaip stipriai jautė pyktį, įtampą arba elgėsi agresyviai. Per stebėjimų dešimtmetį tarp dalyvavusiųjų iš viso įvyko 51 pakartotinis infarktas, 23 asmenys išgyveno, 28 - ne.


Susumavus visus kitus veiksnius, galinčius išprovokuoti pakartotinį infarktą (amžius, lytis, cigaretės), paaiškėjo, kad vien pyktis daugiau kaip dukart padidina pakartotinių, rimtų širdies bėdų riziką.


„Pyktis - primityvi emocija, kuri nepriklauso nuo mūsų valios - žmogus negali jos paprastai nugalėti. Kai kada jis gali mums padėti, veikia mobilizuojamai, tačiau viršijus tam tikrą lygį, jis gali išjudinti organizme keletą sveikatai labai nenaudingų mechanizmų. Tuomet pyktis tampa potencialiu žmogaus savigriovos įrankiu", - aiškina dr. F. Bonagvidis.


Tą patį patvirtino ir Merilendo universiteto Baltimorėje (JAV) tyrėjai – anot jų, baimė ir išgąstis siaurina arterijas.

Juokas veikia kaip fiziniai pratimai
Merilendo universiteto atliktame tyrime dalyvavo 300 vyrų ir moterų, dalis jų anksčiau turėję širdies problemų. Jie turėjo atsakyti į klausimus apie įvairaus pobūdžio juokingas, humoristines situacijas. Pasirodo, širdies ligomis sergantys net 40 proc. dažniau atsakė, kad tos situacijos jiems visiškai nejuokingos. Mokslininkai padarė tokią išvadą: su humoru žvelgiant į gyvenimą ir kasdienes situacijas galima apsisaugoti nuo kraujotakos ligų.

Įdomūs procesai vyksta ir kino žiūrovų organizmuose. Amerikiečių tyrimas parodė, jog kino komedijos ir jų sukeltas juokas turėjo įtakos tam, kad kraujo indai imdavo plėstis, o stresas, susijęs su filmuose rodomomis skausmingomis situacijomis, akimirksniu susiaurindavo širdies arterijas. Atlikus matavimus, pasirodė, kad kraujagyslės spindžio skirtumas juoko ir liūdesio fazėse siekė 30-50 proc.

Baltimorės tyrėjai juoką vadina sportu, nes yra pastebėję, kad juokas, kaip ir fizinis judėjimas, labai teigiamai veikia kraujagyslių sienelių gleivinę. „Pokyčiai, kuriuos pamatėme besijuokiančių žmonių kraujagyslių gleivinėje, buvo panašūs į tuos, kuriuos matome po fizinio krūvio arba vartojant cholesterolį kraujyje mažinančius statinus", – teigė dr. Michaelis Milleris.

Ir, beje, ši „sporto rūšis“ veikia ne tik kraujagysles. Juokdamiesi įtempiame pilvo raumenis, tad tuo metu masažuojami visi vidaus organai, suaktyvėja jų veikla. Teigiama, kad viena minutė juoko prilygsta 15 minučių važiavimo dviračiu. Jeigu juoksitės valandą, sudeginsite iki 500 kalorijų, tiek pat, kiek sudegintumėt bėgiodami.

Kiti juoko pliusai
Primename, kad juokas padeda kovoti su infekcijomis, nes jo metu organizmas į kvėpavimo takus išskiria didelį kiekį antikūnų, kurie apsaugo nuo bakterijų ir virusų, ir gaminasi leukocitai, kurie kovoja su įvairiomis ligomis.


Juokas malšina ir skausmą. Mat jo metu gaminasi laimės hormonai endorfinai, o šie yra natūralios skausmą malšinančios medžiagos. Ypač įkvepianti yra amerikiečio žurnalisto Normano Kazinso istorija. Jis laikomas naujo mokslo – gelotologijos (gr. gelos – juokas) pradininku. Jam buvo diagnozuota labai reta ir sunki kaulų liga – kolagenozė, kuri kėlė nepakeliamus skausmus. Nežinodamas, kur iš skausmo dėtis, N. Kazinsas nusprendė išbandyti juoko terapiją – nuo ryto iki vakaro jis žiūrėjo komedijas ir pastebėjo, kad vos 10 minučių nuoširdaus gilaus juoko leidžia jam išmiegoti 2 valandas be nuskausminamųjų vaistų. Negana to, jis galiausiai pasveiko.

Juokas valo sielą ir plaučius
Pastebėjot, kartais juoko priepuolis mus užklumpa kaip tik tuomet, kai iš tiesų reikėtų verkti. Niekaip negalime liautis juoktis, nors kiti nemato nieko juokinga. Tokį juoką mes vadiname isterišku, tačiau nereikėtų jo taip menkinti. Šiuo atveju juokas tampa būtina iškrova, saugančia nuo perdegimo – panašiai kaip trumpas sujungimas apsaugo nuo sudegimo elektros tinklą. Tokiam juokui beveik nereikia priežasties – kai esame pervargę, pernelyg įsitempę, organizmas pats įjungia savisaugos mechanizmus.


Praktikuojatys juoko jogą žmonės teigia, kad tai padeda išstumti iš pasąmonės visas susikaupusias neigiamas emocijas, išgyvenimus, baimes ir kitus giliai slepiamus sielos taršalus. Tačiau iš tiesų juokas valo ne tik sielą, bet ir kūną, tiksliau – plaučius. Mat mūsų kvėpavimas dažniausiai yra paviršinis, įkvepiame daugiau oro nei iškvepiame, todėl plaučiuose kaupiasi anglies dvideginis. Juokdamiesi mes išstumiame orą iš plaučių – tol, kol jo nebelieka, o mums atrodo, kad užėmė kvapą, ėmėm dusti. Tuomet vėl giliai įkvepiame. Taip plaučiai apsivalo nuo anglies dvideginio ir praturtinami deguonimi. Teigiama, kad tai puikiausias vaistas, padedantis atsikosėti, nes jo metu iš kvėpavimo takų labai gerai šalinasi skrepliai.

Prajuokinkit mane
Teigiamą poveikį mūsų savijautai daro net dirbtinė šypsena, tačiau be jokios abejonės gilus, užkrečiamas juokas yra kur kas veiksmingesnis nei kikenimas. Tam labai padeda komedijos, draugų vakarėliai, kuriuose nebijoma atsipalaiduoti, anekdotai. Visai nesvarbu, kas jums sukėlė juoko priepuolį – net jei kitiems pokštas atrodo lėkštas, nebijokite nusijuokti.


Beje, tam, kad pajustumėt gydančią juoko galią, visai nebūtina būti šmaikščiam – netgi priešingai, šmaikštuoliai patys juokiasi mažiau nei jų klausytojai.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis