IQ testų sudarinėtojai gali atsikvėpti – žmonių intelektinis augimas kiek stabtelėjo, tad tobulinti testų bent jau kol kas neprireiks.

Metai iš metų atliekant intelekto testus pastebėtas dėsningumas, kad kiekviena nauja karta tas pačias intelekto testų užduotis atlieka vis geriau, gauna aukštesnius intelekto koeficiento įvertinimus. Dažniausiai tai nežodinės, įvairių manipuliacijų figūromis, regimųjų gebėjimų reikalaujančios užduotys.

Manoma, kad geresnių rezultatų padeda pasiekti ne tik ilgesnis mokyklos lankymas, bet ir tie visų keiksnojami kompiuteriai bei mobilieji telefonai. Naudojantis šiomis technologijomis nuo mažų dienų vystosi tam tikri gebėjimai, mokoma sukoncentruoti dėmesį, greičiau reaguoti.

Toks nuolatinis gerėjimas buvo pavadintas Flynno efektu ir yra viena iš priežasčių, kodėl intelektiniai testai turi būti nuolat atnaujinami ir tobulinami, kad vidutinis IQ dydis išliktų 100.

Tačiau pastaruoju metu pastebima tendencija, kad Flynno efektas nebepasireiškia, arba netgi priešingai – stebimas nors ir labai nežymus, bet vis dėlto intelekto mažėjimas.

Mokslininkai svarsto, ar tai galėtų reikšti, kad išsivysčiusių šalių žmonės jau pasiekė žmogaus intelektinių gebėjimų ribą? O gal tai laikinas stabtelėjimas prieš didelį šuolį?

Parengta pagal knyga „Visaverčio gyvenimo vadovas“ (leidykla „Alma Littera“)