Prisiminti kepenis, jų ligas bei šių diagnostiką ir gydymą paskatino neeilinis įvykis – naujo neinvazinio kepenų tyrimo aparato atsiradimas Lietuvoje.

Guluosi ant gydytojos gastroenterologės Aridos Buivydienės kušetės, pasikeliu marškinukus, gydytoja įremia man tarp šonkaulių plastmasinį antgalį. Pajuntu dukstelėjimą, po kiek laiko antrą, trečią...

„Sveikinu, – netrukus sako man gydytoja, – jūsų kepenų būklė geriausia iš visų, kurias šiandien tyriau. Vos 2,6 kPa, kai žemutinė riba yra 2,5 kPa.“

Man atliktas tyrimas tėra žurnalistinis eksperimentas – bet jei būčiau pacientė, dabar turėčiau jaustis išties laiminga, nes ką tik išvengiau itin skausmingos procedūros – kepenų biopsijos, kuri iki šiol būdavo taikoma, siekiant nustatyti kepenų fibrozės laipsnį. Kepenų fibrozė dar vadinama jų surandėjimu.

Gydytoja gastroenterologė Arida Buivydienė sako: „Kepenų ligos turi labai daug stadijų. Viskas prasideda nuo uždegimo, paskui būna pirmasis fibrozės (kepenų randėjimo) laipsnis, jis auga, paskutinis etapas – kepenų cirozė (vėžys). Kepenų ligos vystosi lėtai, nuo užsikrėtimo hepatitu iki cirozės gali praeiti ir 15-20 metų. Jei fibrozė aptinkama anksti, tai yra grįžtamas procesas – liga ne tik toliau neprogresuoja, bet netgi pritaikius gydymą situacija pagerėja.“

Kepenų ligos dažniausia neturi jokių simptomų
Jei ne kvietimas nemokamai išbandyti naująjį apratą, vargu ar būčiau dėl kepenų kvaršinusi galvą – juk nejaučiu jokių simptomų. Deja, pasirodo simptomų nebuvimas neturėtų labai raminti.

Kaip teigia, Vilniaus Santariškių klinikų hepatologijos, gastroenterologijos ir dietologijos centro vadovas prof. habil. dr. Jonas Valantinas, kepenų ligos jokių simptomų gali neturėti kone iki paskutinės kepenų vėžio stadijos. „Štai viena močiutė dar užvakar ėjo į parduotuvę pienelio nusipirkti, o šiandien pažiūrėjom jos kepenis – jų beveik nėra“, – sako jis.

Kaip tik todėl, anot gydytojų, labai svarbu kepenų būklę tikrintis profilaktiškai. Pirmiausia atliekami kraujo tyrimai, vėliau, jei reikia, tiriama ultragarsu, gali būti daromi radiologiniai tyrimai (kompiuterinė tomografija, magnetinis rezonansas). Tačiau nustatyti kepenų surandėjimo laipsnį iki šiol buvo įmanoma tik atliekant biopsiją. Ši procedūra ilgą laiką buvo laikoma „aukso standartu“, nors yra išties skausminga (pakartotinės biopsijos dėl skausmo atsisako apie 20 proc.žmonių), yra 0,5 proc komplikacijų rizika, be to, ištiriama tik labai maža kepenų dalis – 1/50 000.

Laimei, nuo šiol kepenų audinio elastingumą galima bus vertinti neinvaziniu metodu - elastografu „Fibroscan“ (kepenų fibrozės laipsnio nustatymas), kuriuo jau savaitę džiaugiasi VUL Santariškių klinikų Hepatologijos, gastroenterologijos ir dietologijos centras.

Jo veikimo principas gana nesudėtingas – davikliu siunčiama ultragarsinė banga, o jos sklidimo greitis priklauso nuo kepenų audinio standumo – kuo standesnis, tuo ji greičiau sklinda. Matuojama kilopaskaliais (kPa). Jie gali būti nuo 2,5 iki 75 kPa ir atitinka fibrozės laipsnius. Jei kPa nesiekia 7, dar fibrozės nėra.

Be to, kad yra neskausmingas, šis tyrimas turi ir daugiau pranašumų – jam nereikia specialiai ruoštis, atsakymą gauname po 10-15 minučių, nereikia laukti kelias dienas. Svarbu ir tai, kad šiuo aparatu galima tirti ir tuos, kuriems dėl įsisenėjusios ligos jau sutrikęs kraujo krešėjimas ir negalima daryti biopsijos. Gydytoja A.Buivydienė prisimena „šviežią“ atvejį: „Šią savaitę turėjom pacientą, jauną 35 metų vyrą. Paskutinį kartą tikrinosi, kai jam buvo operuota širdis, prieš 20 metų. Šįkart profilaktiškai išsitirti jam pasiūlė mama. Aptikom ir hepatitą C, ir cirozės požymių, aparatas rodė 17 kPa. Kadangi jis geria vaistus, skystinančius kraują, biopsijos daryti negalima. Gerai, kad jau turėjome šį įrenginį.“

Be to, ir šio tyrimo savikaina mažesnė nei biopsijos. Tiesa, anot prof. J. Valantino, kol kas tyrimai paremti tik gydytojų entuziazmu, jų kaina nenustatyta.

Šiuo aparatu jau ištirta virš 100 žmonių, ir rezultatai parodė aukštą tyrimų patikimumą. Profesorius sako nebijantis ligonių antplūdžio, nes profilaktiniai tyrimai šiuo aparatu neatliekami, o tuos, kurie atvažiuos gydytis, nukreipti specialistų, bus stengiamasi patikrinti visus. „Tirsim tiek, kiek leis mūsų galimybės. Kuo ligonių daugiau ateis, tuo labiau tai išeis į sveikatą“, – sako jis.

Paklaustas, kiek kainavo šis stebuklas, gydytojas pajuokauja: „Kainuoja kaip C klasės mersedesas – 100 tūkst. Pirktas rėmėjų lėšomis.“

Kontrindikacijų, kai nerekomenduojamas naujasis tyrimas, nėra daug. Tyrimo atlikimą riboja nutukimas, sudėtinga gali būti tirti itin smulkius žmones dėl mažų tarpšonkaulinių tarpų. Taip pat netaikomas, jei yra skysčio pilvo ertmėje, jei sergama ūmiomis ligomis, naudojamas širdies stimuliatorius.

Kokios svarbiausios kepenų ligų priežastys?
Anot profesoriaus J. Valantino, jų nėra daug. Pagrindinė – virusai. „Hepatitas C yra gana dažnas Lietuvoj. Mūsų klinikoje buvo atlikti ne donorų, o sveikųjų tyrimai, todėl yra kur kas tikslesni. Pasirodo, apie 3 proc. Lietuvos gyventojų yra užsikrėtę šiuo virusu“, – sako daktaras.

Daug lemia ir gyvenimo būdas. Cholesterolio gausus maistas lemia kepenų suriebėjimą, jis progresuoja į uždegimą. Na, ir žinoma, alkoholio vartojimas – tai itin dažna kepenų cirozės priežastis.

Ar verta valyti kepenis?
Šiuo metu labai madinga valyti organizmą. Ir ypač kepenis – juk jos „pravaro“ tiek kenksmingų medžiagų! Vaistažolės, papildai, įvairios sultys – receptų ir įvairių preparatų gausu tiek vaistinėse, tiek interneto platybėse. Gydytoja gastroenterologė Arida Buivydienė kepenų valymą vertina labai skeptiškai.

„Nėra mokslinio patvirtinimo, įrodančio kepenų valymo naudą, – sako ji. – Kepenys nėra statiškas organas, tulžis gaminasi nuolat ir išteka neužsistovėdama. Nėra ten ką valyti. Sveikas kepenis lemia sveikas gyvenimo būdas – reikia galvoti, ką valgom, ką geriam, ir tuomet nereikės apie jokius valymus galvoti. O jei vartojam daug alkoholio, valgom riebiai, tai jokie valymai nepadės.“

Anot jos, kepenų valymas ne tik kad nepadeda, bet netgi gali pakenkti. „Jei gersim aktyviai tulžį varančias arbatas arba papildus, galim išjudinti tulžies pūslėje esančius akmenukus, jie pajudės, užkiš latakėlius, turėsime geltą. Kai žmonės sako, kad mato, kaip iš jų organizmo eina akmenys, tėra optinė apgaulė – tiesiog įvyksta tam tikra cheminė reakcija žarnose, sujungiami ten esantys dariniai ir jie pašalinami, o žmonės mano, kad mato akmenis.“

Kodėl taip svarbu pasirūpinti kepenimis?
Tai, kad kepenų nejaučiame, anaiptol nereiškia, kad jos yra nereikšmingos. Kepenys yra pati stambiausia virškinimo liauka ir didžiausias vidaus organas, užimantis beveik visą ertmę po dešiniuoju šonkaulio lanku.

Kepenys atlieka nemažai svarbių funkcijų:
* filtruoja iš virškinimo trakto atitekantį kraują,
* saugo energijos išteklius, kurių reikia smegenims ir raumenims,
* dalyvauja reguliuojant cukraus kiekį kraujyje, kontroliuojant cholesterolio ir kai kurių hormonų bei fermentų kiekį, taip pat dalyvauja medžiagų apykaitoje,
* perdirba ir nukenksmina pavojingus medžiagų apykaitos produktus,
* gamina ir išskiria tulžį,
* reguliuoja cirkuliuojančio kraujo kiekį, dalyvauja kraujo krešėjime,
* sintetina baltymus, vitaminą A, kaupia D, K, PP ir B grupės vitaminus, apdoroja hormonus.