Atidėlioti nemėgstamus darbus ateičiai taip žmogiška, kad vargu ar rastume bent vieną neturintį šios ligos. Tačiau tapusi chroniška, ji gali ne juokais pakenkti.

Puikiai žinote, kad turite paskambinti klientams, bet ranka niekaip nesitiesia link telefono ragelio. „Ryte jie veikiausiai bus ne kokios nuotaikos, geriau pirma išgersiu kavos“, – nutariate. Paskui, žinoma, reikia pasitikrinti elektroninį paštą. Paplepėti su kolegomis. Užkąsti. Perskaityti karščiausias naujienas. Po pietų tampa kažkaip tingu. Į pavakarę per vėlu. Taip ir išeinate iš darbo nepaskambinę nė vienam klientui. Keiksnodami save dėl ryžto stokos ir tingumo ir tvirtai pasižadėję vis atėję į darbą pirmiausiai paskambinti minėtiems klientams. Bet kitą dieną vėl nutinka tas pat.

Žmonės atidėlioja ne tik nemalonius darbus. Atidėliojami mokslai, bendravimas su giminaičiais, vizitai pas gydytojus, namų ruoša ir pan. Bendra šiems atidėliojimams yra nebent tai, kad visi jie susiję su nemaloniais fiziniais ar psichologiniais pojūčiais. Nereikėtų dėl to savęs kalti prie kryžiaus – šis reiškinys yra toks masinis, kad psichologai jam yra netgi sugalvoję terminą. Tai vadinama prokrastinacija.

 
Didžiausi atidėliotojai yra studentai, jiems psichologijos skiltyje skirta netgi atskira dalis vadinama akademine prokrastinacija. Moksliniai tyrimai rodo, kad taip elgiasi net trys ketvirtadaliai studentų. Toks atidėliojimo paplitimas tarp studentų aiškinamas labai dideliu jų mokymosi tempu ir dideliais reikalavimais, kartu jiems stinga patirties, kad įvertintų savo galimybes ir mokėtų planuoti laiką.

Kitos prokrastinacijos priežastys yra įvairios baimės: baimė patirti skaumą ar kitus nemalonius pojūčius verčia atidėlioti vizitą pas stomatologą, baimė pasirodyti nekompetetingam ar sulaukti neigiamo atsakymo stabdo mūsų ryžtą skambinti svarbiems klientams ar imtis naujų, nežinomų užduočių, perfekcionistai bijo pasirodyti netobuli, todėl geriau nedaro nieko, negu rizikuoja padaryti bent vieną klaidą, konservatyvūs žmonės bijo naujovių, kurios suardytų jiems žinomą tvarką, todėl nenoriai mokosi naujų dalykų. Svarbų vaidmenį vaidina ir paprasčiausias tingumas.

Tačiau mums svarbiau atrasti ne prokrastinacijos priežastis, o paprastus ir veiksmingus būdus, kaip įveikti šį negalavimą, kol jis nevirto rimtesne liga. Išties – trumpalaikis, vienkartinis atidėliojimas gali būti netgi naudingas: kai kurie nemalonūs reikalai, atidėti į šalį, susitvarko savaime. Arba paaiškėja, kad jie visai nebuvo svarbūs ir gali būti pamiršti visam laikui. Kartais palankaus vėjo laukimas yra prasmingas – būdami pavargę ar prastos nuotaikos, priveliame daugiau klaidų, išeikvojame daugiau energijos ir pasiekiame prastesnių rezultatų, nors kitą dieną tas pats nemalonus darbelis ima ir „nueina tarsi per sviestą“.

Vis dėlto, jei darbų krūvos kaupiasi, viršininkas pradeda piktai dėbčioti, o jūs jau savaitę laukiate įkvėpimo, gali būti, kad prasidėjo chroniška prokrastinacija, kurią reikia nedelsiant gydyti, kol nepraradote darbo vietos.

Michaelis Heppellis knygoje „How To Save An Hour Every Day“ siūlo 7 metodus, kaip išvengti atidėliojimo.

1. Kuo tiksliau apibrėžkite savo darbų atlikimo terminus
Frazė: „Padarysiu tai kaip įmanoma greičiau“ dažniausiai reiškia, kad padarysite tai tik po penkto priminimo. Nenurodydami konkretaus laiko, dažniausiai paliekame atvirą erdvę atidėliojimui. Tad, net jei niekas neprašo nurodyti terminų, padarykite tai vis tiek – dėl savęs. Pasakęs: „Paruošti dokumentai rytoj 4 valandą jau gulės ant jūsų stalo“, jūs įsipareigojate ne tik tam žmogui, bet ir pats sau. Tai labai drausmina. Taip pat galima elgtis ir su tais pažadais, kurie visai nesusiję su darbu ar su kitais žmonėmis – tarkim, „nuo pirmadienio pradedu sportuoti“.

2. Svarbiausius dalykus darykite pirmiausia
Dėmesio – ne sunkiausius ir ne skubiausius, o būtent svarbiausius. Tarkim, net ir labiausiai pasinėrę į darbus, mes automatiškai keliam telefono ragelį arba išvydę mirkčiojantį „Skype“ langelį skubam į jį atsiliepti. Bet jei tuo metu dirbate išties svarbų darbą, kiti dalykai gali palaukti. Įsivaizduokite, jei būtumėt išėjęs į kokį nors susitikimą, visa tai palauktų? Vadinasi, gali palaukti ir dabar. Paštą apskritai rekomenduojam tikrinti ir į laiškus atsakinėti ne dažniau kaip 3 kartus per dieną.

3. Tarkite sau: „Padaryk tai tuoj pat!“
Jei yra galimybė, išdrįskite tai ištarti garsiai ir įsakmiu tonu. Daugeliu atvejų sunkiausia yra pradėti. Todėl turite save stumtelėti link starto linijos, jei norite laiku pasiekti finišą. Pradėjus darbą dažniausiai paaiškėja, kad jis nėra nei toks sunkus, nei toks sudėtingas ar nemalonus, kaip atrodė iš toli. O atlikus vieną nemalonų darbelį, neretai atsiranda pasitikėjimo savo jėgomis ir ryžto atlikti ir antrą, trečią, ketvirtą...

4. Skirkite sau apdovanojimą
Paprastai atidėliotojai apdovanoja save ne po, o prieš darbą. Tarkim, nutaria iš pradžių pasilepinti kavos puodeliu, rytinėmis naujienomis, maloniais pasiplepėjimais su draugais, o po to jau, žinoma, kupini jėgų ir geros nuotaikos, čiups darbą. Tai iš tiesų įvyktų, jei šiuos dalykus sukeistumėte vietomis. Tarkim, pažadėtumėte sau šokoladuką ir kavos puodelį po to, kai atliksite tam tikrą užduotį.

5. Blokuokite nereikalingą informaciją
Vis daugiau atsiranda įmonių, kurios sąmoningai savo darbuotojams blokuoja priėjimą prie interneto. Nors ir kaip norėtųsi piktintis dėl tokios asmeninių teisių pažeidimo, vis dėlto reikia pripažinti, kad tokie metodai gerokai padidina darbo efektyvumą. Jei jūsų įmonėje to nėra, nustatykite tokius blokus pats. Tarkim, skirkite internetinėms pramogoms ir asmeniniams susirašinėjimas tik tam tikrą laiką – pvz., nuo 16 iki 16.30. Tuo metu darykite tai be jokios kaltės ir graužaties jausmo, tačiau iki tol uždarykite visus nebūtinus „langus“, kad jie mirgėdami jums prieš akis negundytų ir neatitrauktų minčių.

6. Venkite laiko vagių
Asmeniniai pokalbiai darbe – vienas didžiausių laiko vagių. Deja, net ir tuomet, kai nenorite to daryti, neretai priverstinai esate įtraukiamas į pokalbį ir iš mandagumo nedrįstate iš jo pasitraukti. Baimė, kad būsite palaikytas nedraugišku, arogantišku verčia jus bendrauti net tada, kai ant stalo kaupiasi degantys darbai. Žinoma, ne kiekvienas drįstų pasakyti esąs labai užsiėmęs tuo metu, kai kolega ką tik ištarė: „Nepatikėsi, kas man vakar nutiko!..“ Turite užbėgti visiems už akių iš anksto pranešdamas, kad šiandien turite daug skubių darbų, todėl nors ir kaip norėdamas negalėsite skirti laiko bendravimui. Žmonės supras, kad neverta jūsų kalbinti ir nesijaus įžeisti, kad į jų draugiškumą atsakote taip šaltai.

7. Išnaudokite savo biologinį laikrodį
Kiekvienas žmogus turi laiką, kada jis yra pats produktyviausias. Pagal tradicinį biologinį laikrodį, darbingiausi žmonės turėtų būti 10-12 val., 15-17 val., ir kai kurie dar atgyja 20-21 val. Tačiau tai nėra taisyklė – yra žmonių, kuriems geriausia dirbasi naktį, kitiems anksti ryte ar vėlyvą popietę. Atidėlioti darbus darbingiausiomis savo valandomis yra tiesiog neatleistina.