Ar žinome apie savo teisę kasmet atlikti nemokamus tyrimus?

Dauguma Lietuvos gyventojų nesiginčydami moka už profilaktinius sveikatos tyrimus, nes nežino, kad jie turi teisę gauti juos nemokamai.

Ką ten profilaktiniai tyrimai – neretai gydytojai neskuba skirti ir tų, kurie yra tiesiog būtini.

„Nors reguliariai kas keli mėnesiai lankiausi pas savo šeimos gydytoją, tačiau netikėtai ištiko infarktas. Teko iškęsti net dvi sudėtingas širdies kraujagyslių operacijas, nors galėjau apseiti ir be jų. Kai po infarkto kardiologai atliko cholesterolio tyrimą, buvo šokiruoti, kaip apskritai likau gyvas su tokiu milžinišku cholesterolio kiekiu kraujyje, kuris užkimšo kraujagysles. Apmaudu, kad šeimos gydytojas nepasakė ir neatliko paprasčiausio cholesterolio tyrimo, kuris galėjo išgelbėti nuo operacinio stalo“, - pasakoja iš mirties gniaužtų medikų išvaduotas kaunietis Kęstas.


„Jau septyneri metai sergu cukriniu diabetu. Nuolat lankausi pas šeimos gydytoją, išsirašau insulino ir juosteles cukraus kiekiui matuoti. Tačiau prieš metus dėl komplikacijų teko amputuoti dešinę koją. Kaip paaiškėjo, koks glikuoto hemoglobino kiekis kraujyje, endokrinologė buvo už galvos susiėmusi. Mano šeimos gydytoja vis sakydavo, kad gliukozė gera ir neduodavo siuntimo šiam tyrimui atlikti, nors visiems cukriniu diabetu sergantiems jis privalo būti daromas“, - guodėsi kojos dėl cukrinio diabeto komplikacijų netekusi vilnietė Apolinara.


Tokių ar panašių istorijų – ne viena. Skaičiuojama, kad dėl laiku neatliktų tyrimų Lietuvoje ant operacinio stalo yra priversti gultis ir sudėtingiausias operacijas iškęsti tūkstančiai pacientų. Ne visų gyvybes pavyksta išgelbėti. Kas tai – pacientų abejingumas, medikų aplaidumas ir ar gydymo įstaigų godumas?


Pacientams priklausančių tyrimų tenka prašyti
Lietuvos širdies asociacijos prezidentė, Vilniaus universiteto Santariškių klinikų I Kardiologijos skyriaus vadovė, profesorė Žaneta Petrulionienė teigia, kad vos ne kasdien susiduria su infarkto ar insulto ištiktais pacientais. „Vienas pagrindinių miokardo infarkto rizikos veiksnių yra dislipidemija – padidėjusi kraujo riebalų arba cholesterolio koncentracija kraujyje. Jo kontrolei turi būti skiriamas ypatingas dėmesys jau pirminėje sveikatos priežiūros grandyje. Aterosklerozė ilgus metus gali progresuoti nebyliai, be jokių simptomų, kol įvyksta miokardo infarktas, todėl būtina profilaktika. Deja, vis dar daug atvejų, kai tenka gelbėti pacientų gyvybes, kuriems pirmą kartą nustatome per didelę cholesterolio koncentraciją kraujyje, labai daug sunkių ir užleistų formų. Kai stacionare renkame anamnezę, labai mažai pacientų žino, koks jo cholesterolis, cukraus kiekis kraujyje, kraujospūdis ir širdies ritmas. Nuo 2006 metų vyksta profilaktinė patikra siekiant išaiškinti širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnius. Tačiau pagal ją tiriami tik 40 -55 metų vyrai ir 50 - 65 metų moterys“, - teigia kardiologė Ž. Petrulionienė.


Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė, Lietuvos diabeto asociacijos prezidentė Vida Augustinienė yra savo kailiu patyrusi, kaip reikia „kaulyti“ pacientui priklausančių tyrimų. „Dažnai pati lankausi įvairiose gydymo įstaigose ir nuolat turiu reikalauti išrašyti siuntimus tyrimams atlikti. Nuolat plūsta skundai, kad neatliekami tyrimai arba už juos gydymo įstaigos reikalauja papildomai susimokėti. Profilaktinių tyrimų dažnai niekas net visai nepasiūlo. Gerai, jeigu žmogus žino savo tieses ir reikalauja. O jeigu ne?“ – piktinasi V. Augustinienė.


Pašnekovės teigimu, cukriniu diabetu sergantieji, kuriems pagal Sveikatos apsaugos ministro įsakymą per metus privalo būti nemokamai atliekamas glikuotas hemoglobinas, taip pat ne visada šiuos tyrimus gauna. Anot V. Augustinienės, Lietuvos gydymo įstaigose atliekama vos 10 proc. sergantiesiems cukriniu diabetu reikalingų glikuoto hemoglobino tyrimų kiekio.


Kur dingsta tyrimams skirti pinigai?
Pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintą įsakymą apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu diagnozuojant ir gydant ligas pacientams visi laboratoriniai tyrimai, kurie numatyti šeimos gydytojo medicinos normoje, turi būti atliekami nemokamai. Taip pat pagal sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintą „Neinfekcinių ligų profilaktikos ir kontrolės tvarką“ vieną kartą per du metus turi būti pacientui skiriamas nemokamas bendras kraujo, šlapimo ir gliukozės tyrimas ir vieną kartą per metus nemokamas bendrojo cholesterolio tyrimas profilaktikos tikslais. Tačiau realybė kitokia. Dažnai gydymo įstaigų medikai ne tik nepasiūlo atlikti profilaktinių tyrimų, bet net ir skiria gydymą bei išrašo receptus vaistams neatlikę visų būtinų tyrimų arba paprašo už juos susimokėti.


Medicinos diagnostikos ir laboratorinių tyrimų asociacijos prezidentė, gydytoja Dangira Meškelevičiūtė-Babenskienė mano, kad dabartinė pirminio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugų finansavimo tvarka skatina kuo mažiau tirti ir gydyti. „Ne paslaptis, kad už prisirašiusiųjų skaičių pinigus iš teritorinių ligonių kasų gaunančios sveikatos priežiūros įstaigos dažnai lėšas panaudoja ne pacientų tyrimams, o kitoms reikmėms. Kadangi nėra jokios kontrolės, gydymo įstaigos tyrimų stengiasi atlikti kiek įmanoma mažiau. Dėl to kenčia pacientai, priversti gydytis sunkias komplikacijas, kurių buvo galima išvengti, arba turintys du kartus susimokėti – mokėdami už tyrimus ir dar mokesčius už privalomąjį sveikatos draudimą, kuris turėtų garantuoti pacientui bent jau dalį nemokamų tyrimų. Akivaizdu, kad dabar egzistuojanti priemokų sistema nėra aiški ir skaidri“, - aiškina gydytoja D. Meškelevičiūtė-Babenskienė.


Būtina keisti finansavimo tvarką
Pasak D. Meškelevičiūtės-Babenskienės, būtina skubiai keisti ydingą pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros įstaigų finansavimo tvarką, leidžiančią neatliekant tyrimų ir nesuteikiant paslaugų gauti visą pagal prisirašiusiųjų skaičių priklausantį finansavimą. „Manome, kad tokia pirminės sveikatos priežiūros įstaigų finansavimo tvarka yra ydinga, nes leidžia gydymo įstaigoms piktnaudžiauti tyrimams skirtomis lėšomis ir neatlikti pagal teisės aktus nustatyto tyrimų skaičiaus. Ypač neatliekami profilaktiniai tyrimai, nepakankamai vykdomos prevencinės sveikatos patikros programos, o joms skirtos lėšos ne visada panaudojamos. Tai apsunkina ankstyvąją ligų diagnostiką ir didina išlaidas komplikacijų gydymui“, - mano D. Meškelevičiūtė-Babenskienė.


Pašnekovės teigimu, kai kuriose užsienio šalyse (Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje, Latvijoje) ši problema sprendžiama išskaidant gydytojo konsultacijoms, tyrimams ir kitai ambulatorinei pagalbai skirtą finansavimą į „krepšelius“, o prevencines programas leidžiant vykdyti didesniam sveikatos priežiūros įstaigų skaičiui. Manoma, kad prevencinių programų ir profilaktinių tyrimų prieinamumą pacientams padidintų panašus programos finansavimo modelis, kaip jau yra padaryta su gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių, apmokamų iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, finansavimo programa.


„Tik tokiu būdu pacientui būtų garantuojama teisė į kokybiškas diagnostikos ir gydymo paslaugas, atsirastų aiškumas ir skaidrumas, sumažėtų gydymo įstaigų piktnaudžiavimas, o valstybė išleistų mažiau – apmokėtų tik už suteiktas paslaugas. „Krepšelio“ principą būtina taikyti ir Lietuvoje“, - teigia D. Meškelevičiūtė-Babenskienė.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis