Tas pats gestas vienose šalyse gali rodyti palankumą, kitose - įžeidimą.
Ar žinojote, kad amerikiečiams (ir mums) įprastas gestas „OK" daugelyje šalių yra vulgarus, o Tunise netgi reiškia grasinimą užmušti? Siūlome įdomią ištrauką apie gestus ir jų reikšmes iš knygos „Bendravimo psichologija šiuolaikiškai" (leidykla "Alma littera").
„Dažniausiai nežodinius ženklus mes parodome spontaniškai, t.y., jie atsiranda nelauktai, staiga, yra pasąmoniniai, nevalingi. Didžioji dalis tokių ženklų yra vienodai suprantami įvairiose kultūrose. Tačiau yra ir tokių ženklų, kurių reikšmės įvairiose šalyse yra skirtingos. Šie ženklai yra vadinami konvencionaliais, t.y., sutartiniais. Antra vertus, ta pati sąvoka skirtingose šalyse gali būti iliustruojama skirtingais gestais. Pvz., JAV savižudybė vaizduojama smiliaus įbedimu į smilkinį („šūvis į galvą“), Japonijoje savižudybės simbolis yra stuktelėjimas į vidaus organus sugniaužtu kumščiu (,,peilis į pilvą“), kitose kultūrose savižudybės simbolis yra griebimas ranka už savo gerklės.
Žinoti ženklų reikšmes yra ypač svarbu tiems žmonėms, kurie ilgą laiką gyvena arba dirba svetimoje šalyje. Štai amerikiečių kariai, tarnaujantys Irake, Afganistane ir kitose Artimųjų Rytų šalyse, prieš tarnybą dalyvauja intensyviuose kursuose, kur video treniruočių ir Pentagone paruoštų kompiuterinių programų pagalba yra mokomi tų šalių vietinių gyventojų kūno kalbos: būsimasis karys turi spręsti trimačiame vaizde pateiktas problemines bendravimo situacijas. Kai kuriose Lotynų Amerikos šalyse yra baudžiama už nepadorių gestų rodymą. Dažniausiai spaudoje pasirodo pranešimų apie amerikiečių turistų pinigines nuobaudas Brazilijoje.
Ypač daug specifinių gestų turi prancūzai. Paryžiaus turizmo agentūros pradėjo rūpintis specialaus gestų žodynėlio išleidimu, kadangi apklausa parodė, jog du trečdaliai turistų turi sunkumų bandydami susikalbėti su sostinės gyventojais, kurie paprastai yra linkę bendrauti tik gimtąja prancūzų kalba . Pvz., ar suprastumėt, jei prancūzas pakeltų ranką ir virš galvos laikytų ją tarsi stogelį? Trys penktadaliai britų šį ženklą interpretuoja kaip įspėjimą, jog greitai lis. Tačiau prancūzui tai reiškia, kad jis yra persisotinęs.
Dabar ir aptarsime kai kuriuos nežodinius ženklus, kurie skirtingai interpretuojami įvairiose šalyse.
OK ženklas, rodomas ratu sudėjus smilių ir nykštį. Dažniausiai įvairiose šalyse (ypač ten, kur kalbama angliškai) šis ženklas yra teigiamas ir reiškia ,,viskas gerai“. Tačiau Prancūzijoje šis ženklas susijęs su neigiamomis emocijomis (,,tu esi absoliutus nulis!“), Tunise – taip pat (,,aš tave užmušiu!), o Brazilijoje jį rodyti yra netgi vulgaru. Vokietijoje ženklas irgi yra labiau siejamas su neigiama reikšme, nors teoriškai žinoma ir teigiama jo reikšmė.
Į viršų iškeltas nykštys. Mes šį ženklą suprantame kaip ,,pasisekė; viskas gerai“. Tačiau daugelyje šalių šis ženklas pirmiausia suprantamas kaip pakeleivingo transporto stabdymo ženklas. Staigiu judesiu kilstelint ranką pakeltu nykščiu ir rodant kryptį už nugaros išreikšime savo neigiamą nusistatymą pašnekovo atžvilgiu: ,,atšok nuo manęs, dink iš čia“ – taip ženklas būtų suprantamas daugelyje Europos šalių (nors Graikijoje tai reikštų ,,užsičiaupk“). Tačiau toks pat gestas musulmoniškose šalyse būtų nepadorus.
Galvos purtymas daugelyje šalių suprantamas kaip ,,ne“, o Bulgarijoje, Graikijoje ir Indijoje - visiškai priešingai: taip čia išreiškiamas pritarimas. Mums įprastas linksėjimas pritariant šiose šalyse reikš atmetimą, neigimą. Pietų Italijoje tardami ,,ne“ žmonės kilsteli galvą į viršų ir ,,atvepia“ apatinę lūpą.
Atsisveikinimo gestas – pakelta ranka mojuojame judindami delną ir pirštus. Tačiau kaip atsisveikinimas tai bus suprantama tik daugumoje Europos šalių. Amerikoje tai bus suprantama kaip kvietimas ,,ateik čia“. Amerikiečių atsisveikinimo mojavimas yra atliekamas beveik horizontaliu, vos kilstelėtu delnu ir yra labiau panašus į plekšnojimo gestą. Rusijoje atsisveikinant dažniausiai mojuojama delnu ne pirmyn-atgal, o į šonus. Toks mojavimas Lotynų Amerikoje būtų suprantamas kaip ,,ateik čia“.
V ženklas, rodomas smiliumi ir didžiuoju pirštu. Daugelyje Europos šalių šis ženklas suprantamas kaip pergalės ženklas arba kaip dvejetas. Tačiau Anglijoje ir Australijoje jis yra įžeidžiantis (,,užsičiaupk“). Beje, norint, kad šiose šalyse ženklas būtų suprantamas kaip pergalė, reikėtų jį rodyti pašnekovui atsuktą ne delno puse."
Teksto autorė – socialinių mokslų daktarė, KTU Psichologijos katedros docentė psichologė Rosita Lekavičienė.
