Nuolat lekiate, niekur nespėjate ir svajojate pagaliau atrasti laiko sau? Neskubėkite atsisėsti. Nebūtinai tuomet tapsite laimingesni. 

Nuolatinis bėgimas, begalė darbų, rūpesčių, dėmesio reikalaujančių žmonių ir artimųjų – visa tai yra tikras streso šaltinis. O stresas, kaip žinome, yra blogis, su kuriuo reikia kovoti. Nuolat skubantys ir niekur nespėjantys žmonės mėgsta dejuoti neturį laiko ir mano, kad taptų gerokai laimingesni, jei sumažintų savo aktyvumą. Tačiau tai nebūtinai yra tiesa.

Naujausi Merilando valstijos (JAV) universiteto mokslininkų tyrimai parodė, kad žmonės, neturintys laiko yra... laimingesni nei tie, kurie laiko turi sočiai. Apklausos metu net 51 proc. nelaimingais save vadinančių žmonių teigė, kad jie turi labai daug laisvo laiko, o laimingųjų tarpe tokių buvo  tik 19 proc. 

Taip pat nustatyta, kad nelaimingi žmonės ilgiau žiūri televizorių nei laimingi. Laimingieji daugiau laiko skiria bendravimui ir knygų skaitymui. Anot psichologų, laimės jausmas yra labai suijęs su reikalingumo jausmu. Kuo daugiau reikalų turite, kuo daugiau darbų reikia nudirbti ir žmonių aplankyti, tuo svarbesni ir reikalingesni jaučiamės. Netylantis telefonas gali būti ne tik streso šaltinis, bet ir patvirtinimas, kas esate reikalingas.

Pasyvūs žmonės bendravimo spragą bando užpildyti televizoriaus žiūrėjimu, aktyvūs tokiai beprasmei veiklai tiesiog neturi laiko. Žmonės, kurie daugiau laiko skiria bendravimui ir skaitymui, yra socialiai aktyvesni, jie dažniau dalyvauja visuomeninių organizacijų veikloje, rinkimuose. Jų gyvenimas neapsiriboja vien darbu ir namais, todėl yra dinamiškas, įvairus ir įdomus.

Taigi, kai kitąsyk skųsitės neturį laiko,sakykite tai ne dūsaudami, o šypsodamiesi, nes gali būti, kad tuomet kai turėsite pakankamai laiko, nebesijausite tokie laimingi. KIta vertus, viską reikia daryti su saiku – visiškai nerasdami laiko sau, rizikuojate greitai „perdegti".