Ištyrus, kaip genai lemia polinkį tukti, galbūt bus įmanoma padėti norintiems sublogti. Lietuvos mokslininkai, tirdami peles, jau atrado geną, kuris galimai yra už tai atsakingas.

Lietuvos kūno kultūros akademijos mokslinio tyrimo vadovas Arimantas Lionikas kartu su kitais šios aukštosios mokyklos mokslininkais laimėjo Lietuvos mokslo tarybos finansavimą. Jų pateiktam moksliniam projektui "Genetinis sumažinto citrato sintazės aktyvumo modelis: farmakologinio nutukimo prevencijos taikinio įvertinimas poveikio fiziologinėms ir kognityvinėms funkcijoms aspektu" įgyvendinti skirta daugiau nei milijonas litų.

„Jau pastebėjome, kad vienoje laboratorinių pelių linijoje minimo fermento aktyvumas yra maždaug perpus sumažėjęs, tos pelės taip pat pasižymi atsparumu nutukimui. Turime duomenų, kad toks atsparumas bent iš dalies gali būti susijęs su citrato sintazės aktyvumu, tačiau tai dar nėra nuodugniai ištirta", - pasakojo dr. A. Lionikas.

Mokslininkai, per trejus metus įgyvendindami projektą, bandys išsiaiškinti, ar lėtesnė fermento veikla neturi neigiamų pasekmių pelių elgesiui ir sveikatai - juk šis fermentas ląstelėms yra gyvybiškai svarbus.

„Jau žinom, kad sulėtėjimo priežastis yra fermentą koduojančio geno mutacija. Tirsime, ar šių pelių fizinė ištvermė, raumenų susitraukimo savybės (jėga, greitis, nuovargio atsiradimas), elgsena ir funkcijos - gebėjimas išmokti ir atsiminti - yra nepakitusios. Tyrimus vykdys 9 žmonių grupė", - trumpai projektą apibūdino dr. A. Lionikas.

Nutukimas yra nuolatinio (ar bent jau ilgai trunkančio) teigiamo energijos apykaitos balanso pasekmė. Perteklinė energija organizme kaupiama riebalų forma. Energijos balansą galima pakeisti padidinus jos sunaudojimą (sportuojant, judant), valgant mažiau ar mažiau kaloringą maistą bei sumažinus energijos pasisavinimą. LKKA mokslininkai nesiryžta pasakyti, ar farmakologiniu įsikišimu galima visiškai išspręsti nutukimo problemą, bet palengvinti ją įmanoma. Naujausi darbai rodo, kad Lietuvoje nutukimo problema mažesnė nei mūsų kaimynų Europoje. Tai yra įdomus ir viltingas faktas, bet reikia išsamesnės jo priežasčių paieškos.

„Apie mūsų gautų rezultatų naudą reikėtų kalbėti mokslinių žinių bei klinikinio pritaikomumo aspektais. Vertingų duomenų mes numatę turėti jau pirmųjų projekto metų pabaigoje. Na, o jei mūsų hipotezė projekto pabaigoje pasitvirtins, tuomet pradėsime galimų farmakologinių poveikio priemonių paiešką. Tai užtruktų ne vienus metus", - sakė projekto vadovas.