Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) paskelbė ataskaitą „Depresija: pasaulinė problema", kurioje teigiama, kad dėl šios ligos kenčia 350 mln. žmonių visoje planetoje. Kaip rodo pasaulinis psichinės sveikatos tyrimas, atliktas 17-oje šalių, kas 20-as žmogus praėjusiais metais sirgo depresija. Ataskaitoje taip pat pažymima, kad dėl psichinių sutrikimų dažnai kenčia ir jauni žmonės.
Nors yra efektyvių pagalbos priemonių depresiją patiriantiems asmenims, reikiamos pagalbos sulaukia mažiau nei 10 proc. sergančiųjų. Mokslininkų nuomone, depresija mažina darbingumą ir dažnai atsikartoja. Sunki depresijos forma gali paskatinti savižudybę.
Ar jūs sergate depresija?
Įvertinti, ar jus kankina tiesiog bloga nuotaika, ar iš tiesų puola depresija, pabandykite pagal šį Valstybinio psichikos sveikatos centro parengtą klausimyną. Pliusiukais pažymėkite, jei sutinkate su teiginiu.
1. Apėmė liūdesys, nusivylimas, neviltis.
2. Praradote gyvenimo džiaugsmą, o veikla, anksčiau teikusi malonumą (darbas, pomėgis, sportas, draugai, intymus gyvenimas), nebedžiugina.
3. Mažėja arba didėja apetitas, svoris.
4. Sunku užmigti, naktį miegate ne kietai, anksti pabundate, jaučiatės nuolatos mieguisti.
5. Sunku atlikti net paprasčiausius dalykus, ypač, kai reikia ką nors pradėti.
6. Sunku sutelkti mintis, priimti sprendimus, planuoti savo veiklą.
7. Vargina nuolatinė įtampa, baimė, nerimas.
8. Užplūsta liūdnos mintys, savęs nuvertinimo, kaltės jausmas. Kartais atrodo, kad geriausia būtų išeiti iš gyvenimo.
Jei vienu metu patiriate 5 ar daugiau išvardintų požymių ir tai tęsiasi ilgiau nei dvi savaites, rekomenduojama kreiptis pagalbos.
Kas serga dažniausiai?
Depresija gali prasidėti bet kuriame amžiuje, bet dažniausiai pirmąsyk užklumpa tarp 20 ir 45 metų. Įdomu tai, kad išsivysčiusiose šalyse yra daugiau depresija sergančių jaunų žmonių, o neturtingesnėse ši liga dažniau paliečia vyresnius žmones. Kitaip tariant, turtingose šalyse žmonės sendami tampa laimingesni, o neturtingose - atvirkščiai. Mokslininkai tai aiškina tuo, esą turtingose šalyse jaunus žmones alina didesnė konkurencija ir įtampa darbe, o senatvėje guodžia materialinis saugumas.
Įdomu tai, kad vertinant bendras tendencijas, turtai ir patogus gyvenimas nemažina tikimybės susirgti depresija, netgi atvirkščiai - finansiškai stabiliose šalyse ši liga diagnozuojama maždaug 14,6 proc. gyventojų, o skurdesnėse - 11,1 proc. Be abejo, tokią statistiką galėjo lemti ir diagnozės tikslumas - neišsivysčiusiose šalyse sveikatos problemų yra tiek daug ir tokių rimtų, kad „žaisti su depresijomis" ten tiesiog nėra galimybių.
Moterys depresija serga maždaug 2 kartus dažniau nei vyrai, mat viena iš jos priežasčių gali būti hormonų kiekio kraujyje svyravimai (menstruacinio ciklo metu, klimakteriniu laikotarpiu, po gimdymo).
Ką reiškia sirgti psichikos liga?
Šiandien, Pasaulinę psichikos sveikatos dieną V. Kudirkos aikštėje nuo 12 iki 15 val. praeivius pasitiks plačiajai visuomenei skirti renginiai. Renginių iniciatoriai kviečia aktyviai dalyvauti skatinant tarpusavio supratimą ir griaunant mitus apie psichikos sveikatos problemų turinčius asmenis.
Norėtumėte pabendrauti su tikru psichiatru, patirti, ką reiškia „girdėti balsus", arba „Gyvojoje bibliotekoje" „perskaityti" gyvąją knygą, kuri turi daug ką pasakyti besidomintiems atskirtį ar diskriminaciją patiriančių žmonių gyvenimu? Renginio metu norintys galės įvertinti savo depresyvumą ir nerimą, čia pat gyvai patirti šokio ir judesio terapijos poveikį. Renginio metu išdygęs „psichikos sveikatos medis" pražys mūsų visų kartu sukurtais origami. Pakviesime pažiūrėti filmų apie psichikos ligas, kartu kursime pasaulį, kuriame visi galėtų jaustis saugūs ir sveiki - ant žemės rutulio lipdysime žmonių figūrėles. Ir, žinoma, bus galima gauti daug informacijos apie Lietuvoje teikiamas psichikos sveikatos paslaugas bei vykdomus projektus.
Tai - tik keli fragmentai veiklų, kurios bus siūlomos trečiadienio popietę vilniečiams ir Vilniaus miesto svečiams.
