„Tai, kas mūsų nenužudo, padaro stipresnius", - sakė Friedrichas Nietszshe. Teoriškai mėgstame tai kartoti, bet praktiškai nelabai trokštame būti žudomi, kad vėliau įgautume stiprybės. Nors dauguma religijų pabrėžia kančios prasmę asmenybės tobulėjimui ir ragina dėkoti už visus išbandymus kaip už gyvenimo pamokas, retas sąmoningai pasmerktų save kančiai. Gal ir neverta tampyti liūto už ūsų. Tačiau kaip reaguoti, jei nelaimė atėjo neprašoma?

Jonathanas Haidtas knygoje „Laimės hipotezė" į nelaimes ir jų pasekmes siūlo pažvelgti psichologų akimis.

Potrauminis stresas

„Žmonėms, kuriems tenka susidurti su realia grėsme savo gyvybei ar matyti kitų smurtinę mirtį, kartais išsivysto potrauminio streso sutrikimas (PTSS), - rašoma knygoje „Laimės hipotezė". - Tai yra sekinanti būsena, kurios kankinamiems žmonėms būdingas nerimas ar perdėtas aktyvumas. PTSS patiriantys žmonės pasikeičia, kartais - ilgam. Vėliau susidūrę su sunkumais, jie lengviau pasiduoda panikai, greičiau palūžta. 50 metų streso tyrimai rodo, kad stresą sukeliančios priežastys arba stresoriai, dažniausia neigiamai veikia žmones ir sukelia depresiją, nerimo sutrikimu ir širdies ligas."

Potrauminis augimas

Tačiau kartais nelaimės išties gali išeiti į gera. Mokslininkai tiriantys ne tik streso neigiamas, bet ir teigiamas pasekmes, atrado nemažai įdomių dalykų. Vienas jų - priimant iššūkį, atsiskleidžia iki tol nepasireiškę žmogaus gebėjimai, o juos atradus pasikeičia savimonė. Kas  gero gali nutikti žmogui, išgyvenusiam sunkumus?

1. Įgyja pasitikėjimo savimi. Viena svarbiausių pamokų, kurias žmonės gauna patyrę nelaimę ar traumą, yra ta, kad jie supranta esantys kur kas stipresni nei manė, ir šis naujas savo stiprybės įsisamoninimas suteikia jiems pasitikėjimo susidurti su ateities iššūkiais.

2. Suartėja ir padeda atsirinkti draugus. „Susasn Nolen-Hoeksema iš Stapfordo universiteto pastebėjo, kad dažniausiai mylimo žmogaus netektis paskatina gedintį asmenį labiau vertinti kitus jo gyvenime esančius žmones, žiūrėti į juos tolerantiškai. Viena tyrime dalyvavusi moteris, kurios vyras mirė nuo vėžio, paaiškino: „Netektis teigiamai pakeitė mano santykius su kitais žmonėmis, nes supratau, koks svarbus yra laikas ir kiek daug jėgų išeikvojame menkiems, nereikšmingiems įvykiams ar jausmams."

3. Pakeičia vertybes. Trauma pakeičia prioritetus, formuoja kitokį požiūrį į dabartį, išmoko džiaugtis šia diena. Žmonės, pabuvoję akistatoje su mirtimi ar kitokiomis netektimis, neretai patiria lūžį - svarsto galimybes keisti profesiją arba ima mažiau laiko skirti darbui. „Tarsi pabudę iš miego, jie suvokia, kad gyvenimas yra dovana ir kad žmonės yra kur kas svarbesni už pinigus", - rašo J. Haidtas.

Gėris ar blogis?

Vis dėlto kodėl vienus žmones tie patys įvykiai sugniuždo, o kitus paskatina augti? Tai priklauso nuo daugybės dalykų - žmogaus brandumo, temperamento, auklėjimo, jo socialinių ryšių tvirtumo. Tarkim, tie, kurie turi daugiau artimų žmonių, išbandymus pakelia lengviau.

Bendra nuostata būtų tokia - svarbiausia yra tai, kaip pats žmogus yra pasirengęs įvertinti jam tekusį išbandymą. Ar jis kaltina neteisingą likimą ir pasaulį, ar bando suprasti gilumines priežastis, kodėl tai nutiko būtent jam, ką jis gali iš to išmokti ir svarbiausia - ar imasi aktyvių veiksmų, spręsdamas problemas. Beje, aiškintis, „kodėl tai nutiko būtent man", nebūtinai reiškia ieškoti savo kaltės - labiau vertėtų ieškoti prasmės „ko gyvenimas norėjo mane išmokyti?'

Psichoterapeutas Jamie Pennebakeris atliko tyrimą, bandymas nustatyti, ar tikrai  išsipasakojimas palengvina žmogaus kančias. Jis priėjo prie netikėtos išvados - vien emocijų ir patirties išliejimas daug naudos neduoda. Naudingas išsikalbėjimas yra tik tiems žmonėms, kurie sugeba, atpasakodami įvykius ir pojūčius, įvertinti ir įprasminti tai, kas nutiko.

Tad atsakymas į klausimą, ar nelaimės gali būti naudingos, iš esmės būtų toks - tik tiems, kurie yra pakankamai brandūs įvertinti jų teikiamą naudą.