„Atsparumas antibiotikams nėra naujas reiškinys, bet dėl problemos mastų ir naujų atsparių rūšių mikroorganizmų atsiradimo spartos šiuo metu tai vienas svarbiausių visuomenės sveikatos klausimų. Be to, naujų antimikrobinių medžiagų atrandama vis mažiau, todėl mažesnės ir gydymo galimybės, ypač gydant pacientus, užsikrėtusius keliems vaistams atspariais ligų sukėlėjais (dažniausiai gydymo įstaigose)", - pastebi S.Čaplinskas.

Atsparumas antibiotikams - tai bakterijų gebėjimas išlikti ir net daugintis gydant specifiniais antibiotikais. Kai kurios bakterijos gali būti atsparios daugeliui arba visiems tos pačios klasės, o kartais - ir daugelio klasių antibiotikams. Atsparūs antibiotikams mikroorganizmai sukelia hospitalines, kvėpavimo takų, lytiškai plintančias infekcijas, meningitą, viduriavimo ligas. Tai natūrali bakterijų prisitaikymo reakcija, leidžianti joms išgyventi. Taigi, antibiotikų veiksmingumo trukmė ribota. Pacientai visame pasaulyje kenčia dėl to, kad antibiotikai neveikia bakterinių infekcijų, kurios anksčiau buvo jais gydomos. Antibiotikai tampa neveiksmingi.

Kiekvienais metais 29 Europos valstybėse nuo atsparių bakterijų sukeltų infekcijų miršta 25 tūkst. žmonių (5,1 atvejo 100 tūkst. gyventojų), o JAV - 12 tūkst. (4 atvejai 100 tūkst. gyventojų).

Mikroorganizmų atsparumas antibiotikams priklauso nuo daugelio veiksnių: antibiotikų vartojimo apimčių, trukmės, dozavimo, infekcijų kontrolės priemonių, žmonių kelionių, gyvulinės kilmės maisto produktų paplitimo rinkoje, socialinių ir ekonominių sąlygų, naujų alternatyvių antimikrobinių priemonių vartojimo ir pačių antibiotikų atsparumo genetikos.

Vien tik naujų veiksmingų vaistų paieškos nepadės išspręsti didėjančios bakterijų atsparumo problemos. Mikrobai nuolat ras būdą išvengti žalingo naujų vaistų poveikio, todėl būtina išlaikyti turimų vaistų veiksmingumą. „Labai svarbu skatinti tinkamai vartoti antimikrobinius vaistus, kad gydomasis poveikis būtų didžiausias, o atsparumas antibiotikams vystytųsi kiek įmanoma lėčiau. Šiuo metu veiksmingiausia užkrečiamųjų ligų ir atsparumo antimikrobiniams preparatams vystymosi kontrolės priemonė - skiepai", - teigė prof. Saulius Čaplinskas.

Tyrimai rodo, kad apie 50 proc. atvejų antimikrobiniai preparatai ligoninėse skiriami be reikalo arba netinkamai.

2011 m. spalį „Baltijos tyrimų" Lietuvoje atliktos visuomenės nuomonės apklausa rodo, kad vis daugiau žmonių vartoja antibiotikus: 40 proc. apklaustų suaugusiųjų atsakė vartoję šiuos vaistus per pastaruosius 12 mėn. Dažniau antibiotikus vartoja moterys, vidutinio ir vyresnio amžiaus Lietuvos piliečiai.

67 proc. teigė pirkę tik gydytojo išrašytus antibiotikus, 11 proc. gavo jų ligoninėse.

Daugiau kaip 10 proc. apklaustųjų prisipažino vartoję namuose turėtus antibiotikus, kurių buvo įsigiję anksčiau. 

Nerimą kelia tai, kad tik 37 proc. suaugusiųjų atsakė, kad nevartotų antibiotikų nepasitarę su gydytoju.