„Vardas, pavardė: Džeimsas Bondas. Ūgis – 1 metras 83 centimetrai, svoris – 76 kilogramai. Lieknas, akys mėlynos, plaukai juodi. Randai – ant dešiniojo skruosto ir ant kairiojo peties, ant dešinės plaštakos – plastinės chirurgijos pėdsakai. Atletiškas, puikiai šaudo iš pistoleto, boksuojasi, mėto peilį. Neturi dublerio. Kalbos: prancūzų ir vokiečių. Daug rūko. Ydos: geria, bet saikingai, ir moterys. Nepaperkamas.“ (Ianas Flemingas, „Su meile iš Rusijos“) Legendinio britų šnipo „tėvas“ I. Flemingas nepaminėjo viena – kuo kvepia agentas 007. Klaidą ištaisė kompanija „Procter & Gamble“ – sukūrusi aromatą „James Bond 007“. Šio pristatyme Londone dalyvavo žurnalistė Asta Lipštaitė.

Džeimso Bondo jubiliejus
Nenuostabu, kad aromato kūrėjai savo šedevrui pristatyti pasirinko Londoną. Rašytojas Ianas Flemingas (1908–1964 m.) pirmąjį romaną „Kazino „Royale“ apie Britanijos slaptosios tarnybos agentą parašė Jamaikoje laukdamas mylimosios ledi Anne Rothermere, leidinio „Daily Mail“ savininko Esmondo Cecilio Harmswortho žmonos (ji laukėsi I. Flemingo vaiko), skyrybų, bet savo personažą apgyvendino Londone, patogiame bute prie platanais apaugusios aikštės šalia Karaliaus kelio.
Mano diena su Bondu prasideda dar Frankfurto oro uoste. Autobuse, vežančiame į lėktuvą, – beveik vien vyrai, išvaizda, stotu ir kvapu primenantys slaptuosius agentus (nežinau, ar jie rūko cigaretes su trimis auksinėmis juostelėmis ir geria martinį, tačiau kvepia fantastiškai). Visą kelią iki Londono svarsčiau, kuo gi galėtų kvepėti tikras vyras (galvoje turiu Džeimsą Bondą). Nusprendžiau, kad tikriausiai – citrusais ir tabaku. Oi, kaip aš klydau!

Pažintis su Bondo kvapu prasideda pietumis populiariame Londono restorane „The Ivy“. Iš išorės ši garsenybių mėgstama vieta (joje vakarus, kai gyveno Londone, mielai leisdavo dainininkė Madonna) atrodo niekuo neypatinga, bet būtent šiame restorane I. Flemingas bičiuliui prasitarė parašęs istoriją apie britų slaptąjį agentą Džeimsą Bondą ir parodė pirmojo romano rankraštį. Netrukus išmušė jo šlovės valanda ir truko pusę amžiaus. Pirmasis filmas apie Džeimsą Bondą „Daktaras Ne“ (angl. k.„Dr. No“) pasirodė 1962 metais. Kompanija „Procter & Gamble“ dvejus metus kūrė aromatą „James Bond 007“ specialiai slaptojo agento 50-mečiui paminėti. Garbingo jubiliejaus proga – dar vienas įvykis: kino ekranus pasiekė naujausia bondiados dalis „Operacija „Skyfall“ (angl. k. „Skyfall“).

Labai slaptas receptas
Nors legendinis šnipas itin vertino vintažinį šampaną (kompanijų „Dom Perignon“, „Taittinger“ ir „Bollinger“), nuo jo įvaizdžio neatsiejama taurė martinio ir garsusis kokteilis, kurį herojus prašo „pakratyti, bet neišmaišyti“ (angl. k. „shaken, not stirred“). Firminis Bondo kokteilis iš martinio ir degtinės tapo garsus visame pasaulyje, tačiau ne kiekvienam pavyksta jį teisingai suplakti.

Geriausiai visame Londone tai daro Alessandro Palazzi. Tuo įsitikinome ir patys – nuvykę į viešbučio „Duke’s Hotel“ barą (čia I.Flemingas ir sugalvojo garsųjį Bondo kokteilį, o „New York Times“ jį pavadino geriausiu pasaulyje). Klasikinis martinis – tai penkios dalys džino, viena – sauso vermuto ir viena alyvuogė. Bondo „shaken, not stirred“ plaktas iš trijų dalių „Gordon’s“ džino, vienos dalies degtinės (A. Palazzi naudoja lenkišką) ir vermuto „Kina Lillet“ (šis nebegaminamas, dabar vietoj jo naudojamas „Lillet Blanc“) ir patiekiamas martinio taurėje su plonu griežinėliu apelsino arba citrinos žievelės (juo galima kokteilį išmaišyti). Gurkštelėjus neapleido nuojauta, kad yra dar kažkoks slaptas komponentas. Vėliau paaiškėjo, kad Alessandro į savo gaminį šliūkšteli ir šlakelį kartaus alkoholinio gėrimo „Angostura Bitter“. Kokteilis – labai stiprus, tad ne vienai mūsų, t.y. Bondo merginai, iškart apsisuko galva.

Kvepalai, kurių galima paragauti
Aromato „James Bond 007“ sudedamosios dalys itin slepiamos. Kvapo kūrėjai intriguoja iki paskutinės minutės. Pagaliau pakviečia į improvizuotą aromato „laboratoriją“ restorane „Altitude 360“. Čia triūsiantys du molekulinės virtuvės šefai pasiūlo mums paragauti burnoje tirpstančio deserto iš grietinėlės, žaliųjų obuolių „ikrų“, kardamonų ir levandų. Tik pasmaližiavę sužinome, kad ragavome... Džeimso Bondo kvepalų – panakotą primenantis desertas gamintas iš pagrindinių aromato sudedamųjų dalių.

Milžiniškoje piltuvo formos taurėje – gėrimą primenantis skystis, tad į jį nekantriai merkiame popierines juosteles. Tai – ilgai lauktas aromatas „James Bond 007“. Tikėjausi sunkesnės kompozicijos, bet kvapas pasirodo lengvas ir nepretenzingas. Salės kampe pamatau filmų apie Džeimsą Bondą kostiumų dizainerę Lindy Hemming (agento stilių ši menininkė kūrė 1995–2006 metais) ir skubu pasiteirauti, kaip jai patinka pirmieji Bondo kvepalai. „Aromatas pasirodė žavingas, – šypsosi Lindy. – Nors šiaip aš visai nesikvepinu, tačiau šis kūrinys man patiko.“ – „Kaip apibūdintumėte kvapą?“ – „Jis įkūnija eleganciją, rafinuotumą. Vyrams tinka!“
Kvapo kūrėjai tikina, kad 7-ąjį dešimtmetį primenantis prie papartinių aromatinių kvepalų grupės priskiriamas „James Bond 007“ yra tiesiog tobulas šiuolaikiniam vyrui: stiprus, brandus, rafinuotas. Kvapo pagrindą sudaro samanos, kumarinas ir kompoziciją apraminančios levandos. Rafinuotumo, vyriškumo aromatui suteikia vetiverijos, gaivumo – britų itin mėgstamos traškių obuolių natos, stiprumo – santalas.

Didžioji intriga – buteliukas
Restorane „Altitude 360“, susodinti prie stalų pagal filmų apie Džeimsą Bondą pavadinimus (man atiteko 1977-ųjų „Šnipas, kuris mane mylėjo“ (angl. k. „The Spy Who Loved Me“), grožėjomės Londono panorama, vaišinomės mėgstamais Bondo patiekalais (ant žarijų keptais smidrais su be lukštų virtais traškiais ančių kiaušiniais, šonine ir grūdėtųjų garstyčių padažu, jautienos didkepsniu su Berno padažu, špinatais ir salierų tyre bei apverstu obuolių pyragu (tarte tatin) su ledais), kol galiausiai atkeliavo sidabriniai padėklai su gaubtais. Po jais puikavosi žvilgančio rupaus stiklo buteliukai su išsukamais sidabro spalvos dangteliais ir purkštukais. Sukurti tokį rafinuotą, elegantišką flakono dizainą įkvėpė Bondo automobiliai ir aistra moderniems vyrų žaisliukams. O aromato įvaizdį kūręs fotografas Gregas Williamsas įkvėpimo sėmėsi iš originalių ankstyvųjų I. Flemingo romanų apie Džeimsą Bondą iliustracijų.

Tobuliausias misteris Bondas
Po tokio (į)kvepiančio pristatymo net sunku patikėti, kad Džeimsas Bondas – išgalvotas literatūrinis personažas. Regis, britų slaptosios tarnybos agento legenda, sukurta 1953-iaisiais skaitomiausio visų laikų britų rašytojo (iš viso I. Flemingas per 14 žiemų parašė 12 romanų ir 9 trumpesnius pasakojimus apie agentą 007; rašydamas surūkydavo po 70 cigarečių per dieną), gyva kaip niekada.

Neoficialios apklausos atskleidžia, kad moterys paslapčia svajoja, jog jų mylimieji būtų nors šiek tiek panašūs į Džeimsą Bondą, kad tikro vyro įvaizdį sieja būtent su šiuo charizmatišku literatūros ir kino personažu. Apie Džeimsą Bondą sukurtos iš viso 22 juostos, o frazė „Aš Bondas. Džeimsas Bondas“ laikoma įsimintiniausia kino istorijoje. Slaptojo agento vaidmenį kūrė aktoriai Seanas Connery’is, George’as Lazenby, Rogeris Moore’as, Timothy’is Daltonas, Pierce’as Brosnanas ir Danielis Craigas.
Su kolegėmis iš Izraelio, Brazilijos, Prancūzijos, Rusijos ir kitų šalių prie taurės martinio juokais svarstėme, kuris iš šešių aktorių, didžiajame ekrane įkūnijusių Džeimsą Bondą, panašiausias į moterų svajonių vyrą ir labiausiai atitinka Bondo „standartus“: puikios sveikatos, nepriekaištingos fizinės formos (idealus kraujo spaudimas, tobulas regėjimas, greita reakcija, ištreniruoti raumenys), turi išlavintą stiliaus jausmą ir meistriškai vairuoja automobilį („Aston Martin“, savaime suprantama). Po ilgų ginčų priėjome prie daugmaž vieningos išvados, kad didžiausi moterų favoritai yra Seanas Connery’is ir dabartinio Bondo pareigas einantis Danielis Craigas (neslėpsiu, už pastarąjį „stačiau“ pati). O kai grįžau namo ir vyras išbandė naujuosius „James Bond 007“, pasirodė, kad šalia manęs – pats tobuliausias misteris Bondas.

AGENTO 007 PORTRETO ŠTRICHAI
Gimimo data. Filme „Kazino „Royale“ Džeimso Bondo pase nurodyta gimimo data – 1968 m. balandžio 13 d. (tą dieną pasirodė pirmasis romanas). Oficiali agento gimimo data – 1961 m. gegužės 6 d. Vieta – Vakarų Berlynas.
Mėgstamiausias dienos ritualas – pusryčiai. Geria parduotuvėje ,„De Bry“ pirktą stiprią juodą kavą, užplikytą amerikietiškame kavinuke „Chemex“ (du dideli puodeliai be cukraus), suvalgo tris su puse minutės virtą tamsiai rudą prancūziškų Marano vištų kiaušinį, dvi riekeles kvietinių skrebučių su Džersio sviestu, po stiklainėlį „Tiptree“ braškių uogienės ir „Cooper’s Vintage“ Oksfordo marmelado.
Literatūrinis skonis. Skaito tik „Times“.
Maistas. Gurmanas, dievina prancūzų ir britų virtuves. Svarbiausia, kad maistas būtų „tinkamai paruoštas“.
Stilius. Mėgsta tamsiai mėlyną ir baltą spalvas ir medvilninius „Sea Island“ marškinius. Stiliaus nuostata: nepasitiki žmonėmis, kurie kaklaraištį riša Vindzoro mazgu („tai rodo per didelę tuštybę ir storžieviškumą“).

Nuotraukos – iš kompanijos „Procter & Gamble“ archyvo