Dažniausiai bandydami apginti savo gyvenimo būdą kaip teisingą, eame linkę griebtis neigimo - t.y. įninkam kritikuoti kitokį gyvenimo būdą kaip neteisingą. Tai tikrai kvaila taktika. Nuo to, kad įtikinsime save, koks bjaurus dalykas yra šeiminis gyvenimas, laimingesnės netapsime. Todėl nesikrimskime dėl to, kad kitur žolė žalesnė - geriau pasirūpinkime želdiniais savo tvoros pusėje. Tad ko reikia, kad būdama vieniša jaustumeis laiminga?
1. Jokios savigailos
Anot psichologų, dažnai žmogus mano, kad jam ko nors reikia, nors iš tiesų taip nėra. Dažniausiai vienišos lieka ne tos moterys, kurioms nepasiseka ištekėti, o tos, kurioms to nelabai ir reikia. Nesvarbu, kad jos save ir kitus tikina norinčios šeimos - gal jos šeimos nori tik todėl, kad moteriai pridera to norėti, kad to nori dauguma moterų, kad iš jų to tikimasi. Norą galima sau įsiteigti, tačiau kokie yra tikrieji poreikiai? Tarkim, pajutusios troškulį visas mintis ir jėgas skiriam vandens šaltinio paieškai, ir mums nereikia svarstyti - noriu nenoriu, reikia nereikia. Tas pats ir su vyru - jei iš tiesų jaustumėt labai stiprų jo trūkumą, darytumėt viską, kad tą trūkumą pašalintumėt.
2. Moteriškas solidarumas
Viena iš priežasčių, kodėl vienišės jaučiasi nelaimingos - ne vyro, o... kitų moterų trūkumas. Kitaip tariant, ilgimasi moteriškos draugystės. Priežasčių jai nutrūkti yra nemažai - draugėms ištekėjus, pasikeičia interesai, natūralu, kad turėdamos šeimą ir vaikų, jos nebegali skirti tiek dėmesio draugystei kaip anksčiau. Tad netekėjusios draugės pasijunta išduotos ir apleistos ir keršija rodydamos dirbtinį gailestį „toms namų vištelėms". Be to, vienišės neretai ima įsivaizduoti, kad ištekėjusios joms pavydi vyrų dėmesio, laiko jas šeimų ardytojomis. Dažniausiai tai yra kiek perlenkta, tačiau net ir tuo atveju, jei tai yra tiesa, svarbu to nesureikšminti. Sugebėjimas išsaugoti draugiškus santykius su kitomis moterimis, nepriklausomai nuo to, koks jų šeiminis statusas, ir psichologinis lankstumas, prisitaikant prie pasikeitusios situacijos - tai tikrai labiau padės jaustis laimingai nei atsiribojimas.
3. Aktyvus gyvenimas
Kuo aktyvesnį gyvenimą gyvensite, tuo mažiau laiko liks jį analizuoti ir savęs gailėtis. Naudokitės proga pamatyti, pakeliauti, aplankyti, pažinti. Iš tiesų, tik sukūrusi šeimą, dažna moteris supranta, kiek daug asmeninio gyvenimo ji neteko. Todėl naudokitės proga, kol nevėlu. Kita vertus, nereikia nieko daryti per prievartą - judėkite ne tam, kad kitiems parodytumėt, kokia esate aktyvi, bet dėl savęs. Jei jums malonumą teikia ramus vakaras su knyga savo namuose, neverta jaudintis dėl to, kad kiti tai sužinoję ims gailėtis „vienišos vargšelės, kasvakar grįžtančios į šaltus namus".. Tiesa, yra vienas slaptas pavojus - kuo dažniau užsidarysite tarp keturių sienų, tuo labiau trūkinės socialiniai ryšiai ir vėl sugrįžti į aktyvų gyvenimą vos tik užsigeidus gali tapti keblu. Todėl kartais reikėtų prisiversti išeiti iš namų ir pabendrauti su kitais.
4. Finansinė ir emocinė nepriklausomybė
Kuo mažiau jūsų laimė priklausys nuo kitų žmonių ar aplinkybių, tuo daugiau šansų jaustis laiminga. Kuo mažiau „jei" ir „kai", tuo geriau. Nemanykit, kad laimė ateis jei/kai ištekėsite, išvažiuosite, jus kas nors pastebės ir įvertins. Turite visas galimybes stovėti savo gyvenimo centre, ten ir stovėkite. Neatsisakykite pasiūlymų uždirbti daugiau - nors ir kokia tuštybė jums atrodytų „skudurai", gailėtis savęs vilkinčios „Chanel" kostiumėlį kur kas sunkiau nei apsirengusios jaunystės laikų paltuku nudilusiomis rankovėmis.
5. Sąžiningumas
Būkite sąžininga sau ir kitiems, kiek tai įmanoma. Gindamos save nuo aplinkinių gailesčio, smerkimo, neigiamų vertinimų, pavydo ir kitų nemalonių reakcijų, vienišės elgiasi dvejopai. Vienos užsideda amžinai laimingų šaunuolių kaukes ir nuolat visiems demonstruoja vienišo gyvenimo pranašumus (net tuomet, kai pavyksta šypsotis tik pro sukąstus dantis); kitos, priešingai - bando save menkinti, kad nesukeltų pavydo ir atmetimo. Ir viena, ir kita - nereikalingi kraštutinumai. Nebijokite viešai pasidžiaugti, kai džiaugtis yra kuo, ir pasiguosti, kai tampa liūdna. Tai padeda ne tik užmegzti nuoširdžius santykius su kitais žmonėmis, bet ir pačiai priimti save tokią, kokia esi. Tik sąžiningumas padės rasti atsakymą, ko iš tiesų jums reikia.
