GMA, pasaulinės asociacijos, besirūpinančios maisto produktų ir plataus vartojimo prekių saugumu, užsakymu atliktas tyrimas parodė - 55 proc. lūpų dažų yra švino pėdsakų, skelbia „The Daily Mail". Tyrimui atsitiktinai buvo atrinkta 22 garsių firmų įvairių atspalvių lūpų dažų. 

Komentuodamas šiuos rezultatus daktaras Seanas Palfrey iš Bostono, dirbantis su švino nuodingumo prevencijos programa, įspėjo, kad net nedidelis kiekis švino kelia rimtą pavojų sveikatai ir gali turėti įtakos psichikai.

Deja, šiuo metu nėra jokių standartų, kurie nustatytų leistiną švino kiekį kosmetikos produktuose.  Kokios bus dekoratyvinės kosmetikos sudedamosios dalys, paliekama spręsti patiems gamintojams.
Tiesa, anot tyrėjų, švinas į lūpų dažus nėra dedamas specialiai. Jis ten patenka kartu su mineralais, suteikiančiais lūpdažiams intensyvią spalvą. Ar padėtis be išeities? Janet Nudelman, vykdanti kampaniją „Saugi kosmetika", pabrėžia: „Kadangi beveik pusėje lūpų dažų švino neradome, akivaizdu, kad įmanoma juos pagaminti be švino."

Reikia pripažinti ir tai, kad pažanga šioje srityje daroma - 2010 metais, atlikus analogišką tyrimą, švino buvo rasta dvigubai daugiau.

Švinas kenkia ne tik smegenims. Jis gali sukelti anemiją, lėtinį inkstų uždegimą. Tačiau labiausiai  veikia smegenų kraujagyslių lygiuosius raumenis, dėl to atsiranda galvos skausmai, sumažėja protinis aktyvumas, sutrinka atmintis, padidėja agresyvumas. Pagal iškritusių pieninių dantų tyrimus JAV nustatyta, kad pradinių klasių mokiniai, kurių dantyse rasta daugiau švino negu 10 μg/100 ml, blogiau mokėsi, buvo nervingi, pasižymėjo agresyvumu, turėjo žemesnį intelekto koeficientą. O jam pasiekus 120 μg/100 ml, žmogus miršta.

Bandymai, atlikti su gyvūnais, parodė, kad švino kaupimasis organizme gali būti sumažintas vartojant pilnavertį maistą, kuriame yra pakankamai kalcio, geležies, magnio, baltymų, vitamino C. Taip pat šviną gerai sujungia išrūginiai pieno baltymai ir pektinas.

Tad jei jau negalite nedažyti lūpų, bent jau neatsisakykite jogurto.