„Pietų Amerikos Cesaria Evora“ - taip dažnai vadinama Peru atlikėja Susana Baca. Tai taiklus palyginimas – kaip ir šį pasaulį jau palikusi Cesaria, Susana į sceną mėgsta eiti basa. Abiejų dainininkių balsai ir muzika europiečiams skamba egzotiškai. Abiejų įrašuose ir koncertuose niekada netrūko svaigaus ilgesio, tradicinės muzikos motyvų ir meistriško gebėjimo sukurti jaukią, nekasdienišką, į tolimas šalis žiūrovų mintis nukeliančią atmosferą.
Daugiau nei dešimtyje albumų įamžintas Susanos Bacos balsas – gilus ir jausmingas. Kiekvienas dainininkės kūrybinis žingsnis dvelkia elegancija ir geru muzikiniu skoniu. Jos koncertas – lyg pasakojimas, į kurį daug su publika bendraujanti atlikėja priverčia įsijausti kiekvieną žiūrovą.
Dainininkės repertuare susipina Afrikos ir Peru muzikinė kultūra, autentiškais instrumentais atliekami jos gimtosios šalies liaudies muzikos motyvai, o taip pat – Brazilijos ir Kubos ritmai. Ją išgirdę muzikos kritikai rašo, kad šis derinys - „tiesiog stebuklingas“.
1995-aisiais parduotuvėse pasirodė garsaus JAV muzikanto, buvusio grupės „Talking Heads“ lyderio Davido Byrne'o leidyklos „Luaka Bop“ išleistas albumas „The Soul Of Black Peru“, kuriame skambėjusi Susanos Bacos daina „Maria Lando“ atkreipė į vokalistę tarptautinės publikos dėmesį.
„Žinojau, kad Davidas yra laimėjęs „Oskarą“ ir „Grammy“, bet visiškai apstulbau, kai jis man paskambino. Iki tol maniau, kad garsūs žmonės domisi tik kitais garsiais žmonėmis“, - lemtingą pažintį prisimena 68-erių atlikėja.
Nuo tada Susana nuolat rengia koncertų turus visame pasaulyje ir džiugina įvairiais muzikiniais projektais. Kai kurie jų – labai netikėti. Dainininkės repertuare yra ir atlikėjų Bjork bei Damieno Rice'o dainų versijos, o albumą „Espiritu Vivo“ ji įrašė su Niujorko avangardinio džiazo meistrais Marcu Ribot ir Johnu Medeski. 2011-aisiais savo antrąjį Lotynų Amerikos „Grammy“ apdovanojimą ji gavo už kūrinį, įrašytą su Puerto Riko repo grupe „Calle 13” - taip dar kartą įrodydama savo meilę eksperimentams.
„Ji – ne tik dainininkė, bet ir poetė, istorikė bei kultūros skleidėja“, - taip Peru leidžiamose enciklopedijose apibūdinama Susana Baca. Dainininkės populiarumą ir įtaką Pietų Amerikoje liudija tai, kad 2011-aisiais ji buvo paskirta Peru kultūros ministre (po pusmečio, pasikeitus politinių jėgų pusiausvyrai, atlikėja šio posto atsisakė), o šiuo metu eina ir Amerikos valstybių organizacijos Kultūros komisijos prezidentės pareigas.
Itin daug dėmesio Susana Baca skiria šimtmečius gyvuojančiai į Pietų Ameriką atvykusių afrikiečių ir Peru indėnų kultūros samplaikai populiarinti – šiuo tikslu savo gimtajame mieste yra įkūrusi institutą ir kultūros centrą. Iš Afrikos yra kilę pačios dainininkės protėviai.
„Mano tikslas – padėti išsaugoti šią įdomią kultūrą, kuri vienu metu buvo atsidūrusi prie išnykimo ribos. Daugelis ryškių muzikantų savo talentą nusinešė į kapus, nes nesulaukė paramos, kad galėtų įrašyti savo muziką.
Man pačiai nebuvo lengva. Kai buvau jauna, į dainuojančias moteris Peru buvo žvelgiama kreivai. Mama buvo pasibaisėjusi, kad rašau dainas, tėvas – įtūžęs. Tačiau aš ėjau savo keliu“, - sako nedideliame žvejų kaimelyje užaugusi dainininkė. Jos dainose atsiskleidžia sudėtinga, iššūkių ir sunkumų kupina tiek pačios atlikėjos, tiek jos gimtinės istorija.
2011-aisiais Susana Baca išleido albumą „Afrodiaspora“, puikiai įvertintą klausytojų. Pristatydama jį, dainininkė leidosi į pasaulines gastroles, kurių metu pagaliau apsilankys ir Lietuvoje. Pažintis su balsu, kurį jau atrado milijonai, tikrą muziką vertinančių klausytojų laukia jau kovo 12-ąją.
