Ar galima maistu sustiprinti vaiko imunitetą? Netikėtas gydytojo požiūris

Ar suderinta mityba gali padėti išvengti peršalimo ligų? O gal gelbėtų žaliavalgystė?

Konsultuoja gydytojas vaikų gastroenterologas doc. Vaidotas Urbonas

Tėveliai domisi, ar galima maistu sustiprinti vaiko imunitetą. Kitaip tariant, ką valgyti šaltuoju metų laiku, kai siaučia įvairios užkrečiamosios ligos?
Abejoju, ar maistu sustiprinsime vaiko imunitetą. Tradicinė dietologija nesako, kad žiemą reikėtų rinktis vienokį, o vasarą kitokį maistą. Yra pavienių straipsnių, nepagrįstų moksliškai, kad mityba turi įtakos imunitetui, bet sunku pasakyti, ar jie teisingi. Logiškai mąstant, vasarą sumažėja kalorijų poreikis, nes žiemą šalta ir kūnui, kad išlaikytų temperatūrą, prireikia daugiau energijos. Tačiau vaikai skirtingi: jeigu vasarą pipiras daug bėgioja, nuolat juda, o žiemą beveik neišeina į lauką – visais metų laikais reikės panašiai kalorijų. Žmonėms nereikia kaupti riebalų atsargų. Per žiemą jų neišnaudojame kaip kokios meškos, o sukaupti riebalai gali išlikti visam gyvenimui.

Bet gal suderintą maistą valgantys vaikai rečiau serga peršalimo ligomis?
Mane taip mokė ir yra straipsnių, kad geras maistas stiprina žmogaus imunitetą, bet aš nelabai tuo tikiu. Prisimenu mergaitę, kuri visiškai išsekusi nuo nervinės anoreksijos buvo paguldyta į reanimacijos skyrių. Šalia jos gulėjo ligonis, sergantis meningitu, kitas – kita užkrečiamąja liga, bet ji neužsikrėtė. Kai paklausiau, kada paskutinį kartą sirgo, atsakė, kad nepamena, bet labai seniai, prieš 5–10 m., kai buvo nutukusi. Esant stresinei situacijai, kai negauna maisto, organizmas taupo atsargas, tuomet daugiausiai reikiamų medžiagų gauna smegenys, širdis ir imuninė sistema, to reikia, kad žmogus išgyventų.
Tokios teorijos nepatvirtina ir iš gerų šeimų kilę nutukę vaikai, kurie serga, jeigu lemta, nors žiemą ir vasarą valgo labai sveiką maistą, gauna įvairių vaisių, vitaminų. Ir, priešingai, vaikai, kurių tėvai prasigėrę, pasisotinantys tuo, kas lieka po „baliaus“, arba ką parneša tėvai iš šiukšlynų, neserga, jeigu nelemta sirgti. Todėl aš skeptiškai žiūriu į teorijas, kad kokybiškas maistas stiprina imunitetą. Juolab kad tyrimų, patvirtinančių ją, daugiausiai daryta vadinamosiose trečiojo pasaulio šalyse, kuriose žmonės badauja, nes ten trūksta maisto arba iš „biednystės“ valgomas tik koks nors vienas produktas, pavyzdžiui, vien ryžiai ar kruopos, o mėsos vaikai visiškai negauna. Grūdai – puikus maistas, bet vien juos valgyti nėra gerai, nes organizmui reikia įvairių medžiagų. Vaikui, kuris valgo pagrindinius maisto produktus: kiaušinius, žuvį, mėsą, kruopas, daržoves, vaisius, pakanka visų medžiagų. Dabar madinga ieškoti „idealaus“ maisto ir neretai žmonės žavisi, pavyzdžiui, daigintais kviečiais, bet tai labiau žaidimas nei stebuklas.

Šiuo metu gana populiari žaliavalgystė. Yra šeimų, kurios net savo kūdikius maitina tik žaliais produktais. Koks jūsų požiūris?
Daržoves valgyti sveika, jos turėtų užimti didžiąją mūsų valgiaraščio dalį. Bet nei Lietuvos, nei kiti pasaulio pediatrai vaikams nerekomenduoja vegetariškos mitybos. Mėsa – geležies ir cinko šaltinis, kurio kiti maisto produktai turi nedaug. Vaikui reikia mėsos, kad neišsivystytų mažakraujystė, kad nenukentėtų intelektas. Suaugęs žmogus gali kitaip valgyti, nes jam nereikia augti, jo lytiniai organai subrendę, mažesnis fizinis aktyvumas. O vaiko organizmas dar tik auga, bręsta, smegenims tenka priimti labai daug informacijos, todėl mėsa jam būtina. Vaikų ir suaugusiųjų organizmo poreikių negalima lyginti. Žalios daržovės, kaip minėjau, sveika, bet reikia žinoti, kad darant jų salotas nerekomenduojama pilti per daug aliejaus, ypač jei tuo metu nevalgome šilto patiekalo, nes skrandyje ilgiausiai užsistovi riebalai (ilgiau nei baltymai ar angliavandeniai). Jeigu šis maistas užgeriamas šaltu vandeniu, dalį žmonių gali pradėti pykinti. Tad aliejaus reikia pilti saikingai arba daržoves valgyti su šiltu maistu.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis