Konsultuoja bendrosios praktikos gydytoja Aurika Jurevičienė
Ne kas kartą susirgus jums pačiai ar kam nors iš namiškių skubate pas gydytoją. Dažnai pagalba reikalinga čia ir dabar. Ar išmanote, kokią pagalbą teikti nusiplikius garuojančia, prikibus peršalimui ir sloga, kai netyčia gurkštelite į plastikinį butelį supilto langų valymo skysčio (nors sunku patikėti, bet tokie apsinuodijimai ganėtinai dažni)?
Pasitikrinkite savo medicinos žinias atsakydama į klausimus.
Apsinuodijus cheminėmis medžiagomis reikia kuo greičiau išgerti pieno.
Netiesa! Pienas skatina nuodingų medžiagų įsisavinimą. Būtina gerti vandens, kad nuodai skrandyje prasiskiestų, ir suvartoti 20–40 aktyviosios anglies tablečių, kurios reaguodamos su nuodais neleis jiems patekti į kraują. Skrandį reikėtų kuo skubiau išplauti. Tačiau negalima stengtis sukelti vėmimo, jei išgėrėte skysčio, kurio sudėtyje yra rūgščių ar šarmų, nes vemiant jie dar kartą išdegins gleivinę.
Šaltas vanduo malšina skausmą nusideginus.
Tiesa. Nudegintą vietą pakiškite po šalto tekančio vandens srove ar uždėkite šalto vandens kompresą. Tai svarbu padaryti kuo greičiau – netgi nusivilkti drabužį galima jau paskui... Nudegimo vietos jokiu būdu netepkite riebalais, aliejumi ar kremu – karštis skverbsis į gilesnius audinius. Atšaldžiusi nudegusią vietą ant jos uždėkite storą sterilų tvarstį ir apibintuokite – tai apsaugos pūslėtą odą.
Įkandus uodui perštėjimą geriausia malšina antihistamininiai vaistai.
Netiesa! Jei nesate alergiška vabzdžių įkandimams, tokių rimtų vaistų griebtis nereikia. Stiprų niežėjimą slopina specialūs tepalai, skysčiai su amoniaku.
Kojos per karščius tinsta todėl, kad geriame paprastą vandenį.
Tiesa. Kai stipriai prakaituojame, netenkame skysčių ir mineralų – kraujyje natrio lieka mažai, o audiniuose – daug. Tuomet geriant gryną vandenį kraujyje mikroelementų vis tiek stinga, ir skysčiai pagal fizikos dėsnius keliauja ten, kur mikroelementų (druskų) koncentracija didelė, taigi į ląstelės vidų. Todėl jie kaupiasi audiniuose, o rezultatas – ištinusios kojos.
Pasiskiepijus nuo žmogaus papilomos viruso (ŽPV) nebėra grėsmės susirgti gimdos kaklelio vėžiu.
Netiesa! Šis virusas susijęs su maždaug 70–80 procentų gimdos kaklelio vėžio atvejų. Taigi dar lieka 20–30 proc. tikimybės susirgti kito tipo viruso sukeltu gimdos kaklelio vėžiu, nuo kurio skiepai nė neapsaugotų. Be to, jei iki skiepijimosi jau gyvenote lytinį gyvenimą, šiuo virusu galėjote apsikrėsti anksčiau. Kita vertus, žmogaus papilomos virusą galite turėti ir niekuo nesirgti.
Nedidelės žaizdelės nereikia klijuoti pleistru, ji geriau gyja neužlipdyta.
Tiesa. Jei žaizdelė nekraujuoja, gaudama oro ji užgis greičiau. Pleistras, tvarsčiai reikalingi sunkesnėms žaizdoms apsaugoti.
Staiga pajutus stiprius skausmus širdies plote reikia išgerti valerijono.
Netiesa! Jei staiga ima diegti širdį, tai gali reikšti infarktą, tad pirmiausia sukramtykite aspirino tabletę. Jis skystina kraują, ir netgi jei tai tik nuovargis, o ne rimtas negalavimas, žalos nepadarys. Įtariant rimtą širdies veiklos sutrikimą dar geriau būtų tuoj pat po liežuviu pasipurkšti nitroglicerino, išgerti vaistų nuo padidėjusio kraujospūdžio.
Stipriai sumuštą ranką ar koją reikia šiltai apmuturiuoti.
Netiesa! Ant sužalotos vietos dėkite ledo ar šalto vandens kompresus. Tiks ir šaldyta višta ar daržovių maišelis. Tačiau ledo negalima dėti tiesiai ant skaudamos vietos (patartina suvynioti į skepetaitę) ir laikyti ilgiau nei 20 minučių.
Įkandus gyvūnui reikia stebėti žaizdą, nes jai paraudus galima įtarti pasiutligę.
Netiesa! Jei įkando nepažįstamas gyvūnas, reikia kuo skubiau pasiskiepyti – tik taip galima išvengti pasiutligės, nes įsibėgėjusi liga yra nepagydoma ir mirtina. O paraudus žaizdai galima įtarti bakterinę infekciją, kuri dažnai kyla įkandus gyvūnui (nes burnoje gyvena daugybė bakterijų). Ir neskubėkite kuo greičiau stabdyti kraujavimo – kraujas nuplauna gyvūno seiles, pašalina nešvarumus iš gilesnių pažeistos vietos audinių.
Jei pakilo temperatūra, ne visuomet reikia gerti ją mažinančių vaistų.
Tiesa! Jei temperatūra yra nuo 37 ºC iki 38 ºC, jos mažinti vaistais nereikėtų, nes karščiavimas padeda organizmui įveikti ligą: slopina virusų ir bakterijų augimą, skatina medžiagų apykaitą ir gerina kraujotaką. Tačiau aukštesnė nei 38 ºC temperatūra netenka apsauginės funkcijos, alina organizmą, todėl ją reikia numušti ibuprofeno ar paracetamolio preparatais ir vartoti kuo daugiau skysčių – plauti organizmą.
Antibiotikus būtina gerti tol, kol pagerėja savijauta.
Netiesa! Antibiotikus būtina vartoti griežtai laikantis gydytojo nurodymų. Nepakankama antibiotikų dozė neįveikia bakterijų, liga gali atsinaujinti. Jei jaučiatės gerai, dar nereiškia, kad pasveikote.
Jei beveik visi atsakymai teisingi, sugebate pasirinkti tinkamą gydymo būdą ir galite pasitikėti savo, kaip „daktarės“, jėgomis (vis dėlto nereikėtų jų pervertinti).
Jei net pusės atsakymų neatspėjote, jūsų žinios gerokai paviršutiniškos, tad esant reikalui verčiau kaskart skambinkite šeimos gydytojui.
