Arbatos - ne tokios jau nekaltos...

Prasidėjus peršalimo ligų sezonui, stengiamės gydytis kuo natūraliau. Pirmas vaistas sau ir ypač savo vaikams – arbatėlės. Kaip jas ruošti ir dozuoti, kad nepadarytume daugiau žalos.

Nors ne viena karta užaugo nuo pat kūdikystės girdoma ramunėlių, kmynų ir kitokiomis vaistingomis arbatėlėmis, dabar gydytojai jų duoti kūdikiui ir mažyliui pataria daug atsargiau. Be to, atskirai nuo savo mamų ir močiučių gyvenančios jaunos mamytės arbatėles ruošia dažnai gerokai per stiprias.

Kaip ruošti arbatėles, kad jos būtų ne žalingos, o naudingos, konsultuoja „Natūralaus gydymo centro“ gydytoja Aiva Vaivarienė

Kūdikiai ir žolynėliai
Kūdikiui ir mažyliui iki 2 m. amžiaus apskritai neskubėkite duoti vaistažolių arbatų, nebent reikalui esant nuo vidurių pūtimo, pilvo dieglių ar užkietėjusių vidurių. Žindomam vaikučiui galima duoti 1–4 arbatinius šaukštelius pilvo pūtimą mažinančios arbatos, kad neskaudėtų pilvuko. Vyresniam vaistažolių arbatų galima šiek tiek duoti, kai to reikia, tačiau nevalia pamiršti, kad bet kuri žolė – vaistas.

Geriau homeopatija
„Vaikams labiau patarčiau homeopatinius vaistukas, vadinamus gyduolėmis, o ne vaistažoles. Jie visiškai saugūs, lengvai dozuojami, neturi šalutinio poveikio, nes homeopatai pasitelkia labai mažai vaistingųjų medžiagų. Homeopatija tinkama gydyti tiek ūmias, tiek lėtines ligas. Aš ir pati dažniau renkuosi homeopatiją, nes ji yra ne mažiau efektyvi nei vaistažolės, bet dar ir pranašesnė, nes sunku perdozuoti, sukelti alergiją ir vartojant nenaikinami nykstantys gamtos turtai. Vis dėlto vaistiniai augalai – nuostabi Dievo dovana, kuri tinka šeimai sveikatinti“, – sako gydytoja A.Vaivarienė.

Kaip ruošti?
Paprastai įvairūs žolių antpilai ir ištraukos vadinami tiesiog arbata. Ji ruošiama vaistažoles užpilant verdančiu vandeniu ir leidžiant prisitraukti uždengtame inde 30–60 min. Arba jos užpilamos šaltu vandeniu ir iš lėto kaitinamos uždengtame inde ant silpnos ugnies, kol užverda, ir paskui dar 10–20 min. pakaitinamos, kad vanduo tik „vaikščiotų“, o ne burbuliuotų. Paskui arbata nukošiama. Įsidėmėkite, kad jai ruošti tinka tik emaliuoti indai, o ne metaliniai. Arbata visuomet geriama vos šilta, prieš valgį, geriau nesaldinta. Jeigu ji neskani, karti, vaikui pasakykite, kad tai ne arbata, o vaistai. Tam, kad nedingtų noras ateityje gerti arbatų.

Kam ir po kiek?
Leistina koncentracija priklauso nuo amžiaus, vaistažolės ir negalavimo. Norint paruošti silpnesnę 1 proc. arbatą reikia 3 g vaistažolių naudoti 300 ml vandens. Stipresnė 3 proc. ruošiama vyresniam vaikui arba esant ūmiai ligai. 3 g vaistažolių užplikome 100 ml vandens. Jeigu vaikui arbata neskani, bet jam būtina gerti daugiau skysčių (pvz., karščiuoja), galima duoti silpnesnės. Jeigu jų reikia riboti (vaikas serga tam tikra širdies ar inkstų liga), paruoškite stipresnės arbatos, bet mažiau. Neturite galimybių tikslai pasverti arbatžoles? Galite matuoti šaukšteliais (kiekis per parą):
- kūdikiui – 0,5 arb. š. vaistažolių;
- 1–3 m. vaikui – 1 arb. š.;
- 3–6 m. – 1 desert. š.;
- 6–12 m. – 1 valg. š.;
- vyresniems – iki 2 valg. š.

Svarbiausios taisyklės
* Iki 3 m. amžiaus patartinos arbatos ne daugiau nei iš trijų rūšių vaistažolių, o geriausiai – iš vienos.
* Vaikams nevalia duoti nuodingų, stipriai veikiančių augalų – kurpelės, durnaropės, maudos ir pan.
* Vaistažolių arbatos gerkite 2–4 sav., tada daryti pertrauką bent savaitę ir žoles pakeisti.
* Niekada negalima duoti kūdikiui nepasitarus su gydytoju net ir labai gero ar žinomo gamintojo maistinių, vaistažolinių papildų. Daugelio jų yra mažai žinomų Lietuvoje augalų, jų dalių. Ne visuomet instrukcijose aprašomas galimas poveikis kūdikio organizmui. Netgi medikai apie papildus būna dažnai nepakankamai informuoti!
* Kai kurios vaistažolės gali alergizuoti, pvz., žemuogių, mėtų, raudonėlių ir kt.
* Itin atsargiai naudokite žoles, kurios gali daryti įtaką endokrininei sistemai, pvz., šalavijus, dilgėles, eleuterokoką, ženšenį, apynius ir kt.
* Nepamirškite, kad vaistažolės yra VAISTAI, kurie gali sukelti šalutinį poveikį, ypač jeigu naudojami netinkamai, pvz., per daug ar per ilgai.
* Kasdien vartokite švelnius, neutralaus poveikio vaistinius augalus, pvz., ramunėles, melisą, džiovintas uogas (erškėtrožes, mėlynes, juoduosius serbentus). Visos vaistažolės veikia gana aktyviai, todėl jų negalima girdyti vaikui be saiko ir ilgai. Tinkamiausias gėrimas sveikam vaikui yra ŠVARUS VANDUO.
* Visada geriau vietinės vaistažolės nei egzotinės. Prie vietinių vaistažolių mūsų organizmas pratęs, su jomis užaugo kelios kartos.

Imunitetui stiprinti
Imunitetas priklauso nuo mitybos, fizinio aktyvumo, kasdienio buvimo gryname ore, dienos režimo, grūdinimo ir kitų veiksnių. Svarbu vengti stipriai veikiančių sintetinių vaistų, ypač antibiotikų, be kurių paprastai puikiai galima apsieiti. Pasak gydytojos A.Vaivarienės, labai dažnai jie pasitelkiami tik iš baimės, kad tėvams ir gydytojams būtų ramiau bei vaikas greičiau pasveiktų. Pamirštama, kad taip gydantis netrukus galima vėl sulaukti ligos. Mat išvengus natūralaus karščiavimo ir viso sveikimo periodo nesivysto natūrali organizmo apsauga, nesustiprėja imunitetas.

Svarbu kasdien gauti pakankamai natūralaus vit. C. Geriausias šaltinis – švieži vaisiai, daržovės. Žiemą ir pavasarį naudinga skanauti šaldytų juodųjų serbentų, spanguolių, bruknių, raugintų kopūstų. Vyresni vaikai gali valgyti svogūnų ir česnakų. Puikus vitamino C šaltinis, stiprinantis imunitetą, yra įvairios vitaminingos arbatėlės. Geriausia – erškėtrožių vaisių antpilas. 3 valgomuosius šaukštus vaisių užplikykite 1 l verdančio vandens ir palikite termose nakčiai. Ryte nukoškite ir gerkite visą dieną tiek, kiek norisi.

Skani ir turi daug vitaminų žemuogių, juodųjų serbentų, mėlynių lapų ar vaisių arbata. Taip pat ir iš pušų spyglių ir pumpurų, šeivamedžio žiedų ir vaisių, čiobrelių, dilgėlių, jonažolių. Vitaminais organizmą papildo beržų, raktažolių, gervuogių, dilgėlių lapai ir šermukšnių, šaltalankių vaisiai. Galite paruošti skanaus, sveiko kompoto iš ekologiškų džiovintų vaisių. Jų nevirkite, o tik užplikykite ir palaikykite termose 1–2 val.

Puikiai imunitetą stiprina bičių pienelis, o bičių duona – geriausias saldainių pakaitalas. Medų naudokite po mažai, vietoje cukraus gėrimams saldinti. O dar geriau naudoti steviją – saldų augalą, neturintį kalorijų ir nealinantį kasos. Jis yra saugus saldiklis, tinka net ir diabetu sergantiems.

Nuo kosulio
Kosulys – labai dažnas mūsų palydovas šaltuoju sezonu. Tai svarbiausias kvėpavimo takų ligų požymis, kurį gali sukelti daugybė priežasčių. Kosulys atsiranda, kai kvėpavimo takuose yra dirgiklis, nuo kurio organizmas stengiasi išsivaduoti. Tai gali būti uždegimas gerklėje, nosiaryklėje (sloga), bronchuose ar plaučiuose, taip pat tuberkuliozė, astma, laringitas, kokliušas. Kosulys gali būti susijęs ir su nervų arba virškinimo bėdomis.

* 3 valg. š. šeivamedžio žiedų užplikyti 1 l verdančio vandens. Ši arbata tinka esant peršalimui, sausam kosuliui su krūtinės karkalais.

* 1 valg. š. vaistinės noteros užplikyti 0,5 l vandens ir palaikyti pusvalandį. Gerti prieš valgį sergant tracheitu, astma, tuberkulioze.

* 1 valg. š. šalavijo užplikyti 1 stikline vandens, palaikyti valandą, gerti 3–4 k. per dieną.

* Kosuliui gydyti taip pat gali būti naudojami gysločių lapai, islandinė kerpena, šalpusnis, čiobrelis, pušų pumpurai, juozažolė.

Įvairiems negalavimams šalinti
* Viduriuojant tinka jonažolė, bitkrėslė, debesylo šaknys, ramunėlės, mėlynių lapai ir vaisiai, ąžuolo žievė.

* Apetitą gerina puplaiškis, islandinė kerpena, cikorijų, ajerų ir kiaulpienių šaknys.

* Pilvo pūtimą mažina ramunėlės, krapų sėklos, kmynų vaisiai, pankolis.

* Gerklės uždegimą malšina jonažolė, gyslotis, gaurometis, medetkos.

* Ramina apyniai, jonažolė, sukatžolė, pelkinė vingiorykštė.

* Karščiuojant tinka liepų, šeivamedžio, rugiagėlių žiedai, aviečių lapai, vaisiai, stiebai.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis