"Prieš pusantro mėnesio, po beveik keturių metų draugystės (iš jų dvejus metus gyvenome kartu ir mums abiems tai buvo pirma tokia ilga draugystė) vaikinas pasakė, kad nori pagyventi atskirai. Išėjau, nes butas priklauso jam. Maniau, kad tik trumpam, bet po kelių savaičių susisiekusi išgirdau, kad jam gerai vienam. Norėjau pasikalbėti, pasiūlyti pabandyti darkart pagyventi kartu, bet jis nesileido į kalbas. Nuvykusi susirinkau jau į spintą sukištus likusius mano daiktus (kuo toliau nuo akių). Po mėnesio susitikome, paklausiau, kodėl taip įvyko, ir jis atsakė, kad jam pritrūko laisvės - jam greit 30, ir, teisindamas save ar ramindamas mane, pridūrė, kad jis nevertas, jog dėl jo nervinčiausi. Tačiau aš nervinuosi, niekaip negaliu jo išmesti iš minčių, sapnų. Miegu nedaug, nuolat ji sapnuoju, nukrito svoris, dažnai verkiu. Stengiuosi nepasiduoti daug dirbdama, bet kol kas niekaip nemoku jo paleisti. Kaip man tai padaryti? Kiek laiko trunka vidinis atsisveikinimas su žmogumi, kurį tu myli o jis tavęs - nebe? Visada buvau labai tvirta mergina, bet dabar jaučiuosi labai netvirtai - tarsi iš žemė išslydo iš po kojų, net mėgiamas darbas nepadeda užsimiršti." Giedrė, 27 m.
Konsultuoja psichologė Justina Zelionkaitė
Jūsų būseną galima prilyginti gedėjimui – Jūs netekote žmogaus, kurį, panašu, mylėjote ir buvote stipriai prisirišusi. Gedėjimo ar atsisveikinimo su žmogumi, kurio netenkama, trukmė - kiekvienam labai individuali. Tai priklauso nuo prisirišimo stiprumo bei asmenybės. Tai gali trukti nuo kelių mėnesių iki kelių metų. Kai sielvartas trunka kelis metus - tai jau yra per ilgai, dėl to reikia kreiptis pas specialistus. Jūsų atveju ši būsena trunka pusantro mėnesio, dėl to Jūsų išgyvenami jausmai yra pakankamai normalūs šioje situacijoje. Rašote, kad stengiatės nepasiduoti, daug dirbate, kad užsimirštumėte, o tai rodo, kad Jūs vis ar esate, kaip sakėte, tvirta mergina.
Sielvarto įveikimas turi keturis etapus, kuriuos žmogus paprastai išgyvena.
Pirmiausia, išsiskyrus su brangiu žmogumi, jo netekus, ištinka šokas, susikaustymas. Jis trunka nuo kelių valandų iki savaitės, tai - sielvarto krizės pradžia. Sekantis etapas – dezorganizacija - sielvarto krizės etapas, kuris, pasibaigus šokui, trunka iki 6 mėnesių. Svarbiausi procesai, kurie vyksta šiuo etapu: gilaus sielvarto išgyvenimas nuo išsiskyrimo neigimo iki jo priėmimo. Šiame etape sieloje atsiveria didelė, skausminga it žaizda tuštuma, kurią seniau užpildė žmogus, su kuriuo išsiskyrėte. Tai – dvasinis skausmas, tačiau gali atsirasti ir laikini fiziniai bei psichologiniai sutrikimai. Šiame etape būdingas žmogaus, su kuriuo išsiskyrėte, sapnavimas. Sapnai atspindi vidinį konfliktą, susijusį su netekties priėmimu ir padeda priimti netektį/išsiskyrimą. Sapnuose gali atsispindėti skilimas – kai žmogus, su kuriuo išsiskyrėte, pasirodo kaip vis dar Jūsų antra pusė.
Trečiasis etapas - reorganizacija – tai sielvarto įveikimo etapas, kurio metu netektį pripažįstate ir su ja susitaikote. Šiame etape jausmai ima blėsti. Prasideda sielvarto įveikimo etapas. Ir paskutinysis etapas, kai yra įveikiamas sielvartas - rekonstrukcija. Žmogus pradeda kurti naują, pilnavertį gyvenimą be to, kurio neteko. Atsistato anksčiau sumažėjęs arba prarastas gyvenimo prasmės jausmas, imami kurti nauji planai. Atsiranda geresnis savęs ir kitų pažinimas, pradedama geriau skirti, kas iš tikrųjų yra svarbu, turi vertę, o kas - nelabai.
Taigi, pasvarstykite: kuriame etape šiuo metu Jūs save matote? Tokiu būdu galėsite įvertinti, kada Jūsų sielvartas praeis.
Norint greičiau įveikti sielvartą dėl išsiskyrimo su mylimuoju reikia apie tai kalbėtis, pasakoti savo jausmus tiems, kuriais Jūs pasitikite. Skaitykite knygas, labai tinka meilės romanai, dažnai juose herojai išgyvena panašias emocijas, dėl to Jums turėtų palengvėti. Užsiimkite kūrybine veikla - tai suteiks gerų emocijų ir padės užsimiršti.
Apibendrindama noriu pasakyti: Jūsų buvęs vaikinas, sakydamas, kad jis nevertas, jog dėl jo nervintumėtės, buvo visiškai teisus. Nesakau, kad jis yra blogesnis už Jus ar kitą žmogų, tiesiog Jūs esate verta to, kuriam Jūsų reikės ir Jus mylės taip pat, kaip Jūs jį. Taigi, stiprybės Jums įveikiant sielvartą. Laikas tikrai gydo žaizdas! Jeigu pajusite, kad laiko praėjo per daug, o sielvartas vis tiek trikdo Jūsų gyvenimą, kreipkitės į psichologą ilgesnėms konsultacijoms. Sėkmės!
Nežinote, kaip išspręsti Jus varginančias psichologines problemas? Rašykite, psichologė Jums atsakys. Klausimai ir atsakymai talpinami rubrikoje „Specialistai pataria“.
