Dainininkė G.Vaitkutė: neatsisakyčiau vieną dieną pabūti vyru...

Dainininkė, muzikantė, pedagogė, grupės „Bekešo vilkai“ vokalistė, vokalinio ansamblio „Voice Lab“ vadovė Girmantė Vaitkutė (24 m.) sėkmingai debiutavo nacionalinėje atrankoje į „Eurovizijos“ dainų konkursą – jos daina „Time to Shine“ pripažinta viena iš trijų geriausių.

Kas paskatino dainuoti? Kada supratai, kad gali daryti tai profesionaliai?
Tai atsitiko netyčia. Vaikystėje ir paauglystėje dainavau ne daugiau nei kiti bendraamžiai. Dvyliktoje klasėje netikėtai prisijungiau prie gospelo choro „Sounds in G“. Ir tada viskas apsivertė – supratau, kad labai patinka dainuoti. Traukinys pajudėjo. Karjerą pradėjau kaip pritariamasis Rositos Čivilytės, Egidijaus Sipavičiaus, Donato Montvydo, Rūtos Ščiogolevaitės, Jurgos ir kitų vokalas. Vilniaus kolegijos Menų fakultete studijuodama vokalą gilinausi į populiariąją muziką ir džiazą. Mano pirmasis kaip solistės projektas po bakalauro studijų buvo susijęs su festivaliu „Kino pavasaris“, jis vadinosi „Gerų filmų – garsios dainos“, paskui – „Tribute to Whitney Houston“. Tapau „Sounds in G“ vadove, prisijungiau prie „Bekešo vilkų“, sukūriau ansamblį „Voice Lab“, vienas paskutinių projektų –„Meeting Adele“.

Ką laikytum savo Mokytoju?
Visi mokytojai ir mokytojos man be galo svarbūs – net jei kai kurių ir nemačiau daug metų. Vieno žmogaus išskirti negalėčiau. Kita vertus, geriausia ir svarbiausia mokykla yra šeima, tėvai.

Koks išmėginimas scenoje buvo vertingiausias?
Kiekvienas pasirodymas savaip vertingas, svarus ir reikšmingas. Tvirtai manau: jei jau esi scenoje, turi perteikti vienokią ar kitokią žinią.
Didžiausias ir naujausias išmėginimas – atlikti savo kūrybos dainas, nes nepasislėpsi už didelio atlikėjo. Esi tu ir tik tu. Ir būdamas savimi turi ką nors pasakyti, sudominti, užkabinti.

Savybė arba dalykas, kuriuo didžiuojatės?
Tai – optimizmas. Džiaugiuosi, kad kai visi kalba, jog Lietuvoje blogai, liūdna ir pan., aš viską matau priešingai – man čia gera, yra ką veikti... Tereikia stengtis.

Kaip reaguoji į laimėjimus?
Su džiaugsmu.

G. Vaitkutė: Nuo muzikos pasprukti neįmanoma.
G. Vaitkutė: Nuo muzikos pasprukti neįmanoma.
Žurnalas "Moteris"
Ar moki pralaimėti?
Moku. Pralaimėjimai tik sustiprina norą kitąkart labiau stengtis ir nugalėti.

Be ko negalėtum gyventi?
Be muzikos, dainavimo ir žmonių – draugų, artimųjų, įdomių naujų pažįstamų. Šie mano gyvenime dažniausiai atsiranda labai netikėtai.

Koks minimalus ir maksimalus Tavo šių metų planas?
Minimalus – baigti Lietuvos muzikos ir teatro akademijos džiazo ir pedagogikos studijų pirmąjį magistro kursą, kovo mėnesį pristatyti naują projektą „Beyonce Unplugged“.
Maksimalus – prie minimalaus reikėtų pridėti daug kūrybos (rengiuosi išleisti albumą), daugiau laiko sau, mylimiems draugams, šeimai.

Vieta, kur geriausiai jautiesi?
Geriausiai jaučiuosi scenoje ir tarp mylimų žmonių.

Credo arba mėgstamiausias posakis?
„Belskite, ir jums bus atidaryta.“

Kokia Tavo idée fixe?
Dainuoti, dainuoti, dainuoti. Bent jau šiuo metu. Ir savo muzika užkrėsti kuo daugiau žmonių.

Tavo herojus arba sektina asmenybė?
Konkretaus herojaus įvardyti negaliu, tačiau visada stengiuosi lygiuotis į savarankiškus, įdomius, protingus, kūrybingus ir atvirus žmones. Tokių yra tarp mano draugų ir artimųjų. Į juos dažnai kreipiuosi patarimų, pati stengiuosi ugdytis šias savybes.

Tavo tabu?
Negalėčiau daryti to, kas verstų mane jaustis nepatogiai. Labiausiai nemėgstu dainuoti pagal fonogramą. Yra tekę kelis kartus tai daryti, gal dar teks, bet iš visų jėgų stengiuosi, kad to nebūtų.

Kas teikia Tau daugiausia džiaugsmo?
Asmeninės ir artimųjų bei draugų sėkmės, bendravimas su įdomiais žmonėmis. Džiaugiuosi galėdama tiesiog patinginiauti, bet pastaruoju metu tai būna retai.

Didžiausia baimė, aistra, silpnybė, yda?
Baimės kol kas įvardinti negaliu – turbūt suprasčiau tik susidūrusi akis į akį. Didžiausia aistra – muzika. Ji mane lydi visur ir visada. Silpnybė – mėgstu miegoti. Yda, kurios labai stengiuosi atsikratyti, – vienu metu darau per daug darbų, tad galiu nuvilti žmones, kurie kažko iš manęs laukia ar tikisi, prarasti jų pasitikėjimą, draugystę.

Kieno ka Kieno kailyje norėtum pabūti?
Kokio nors paukščio. Galbūt erelio, nes jis aukštai skraido ir viską mato. Taip pat neatsisakyčiau dieną pabūti vyru – man tai būtų labai įdomu. Bet tik vieną dieną!

Ko labiausiai nemėgsti daryti?
Labiausiai nemėgstu darbų, kuriuos reikia atlikti, kurie kelia neigiamas emocijas.

Tavo paros metas?
Vakaras, naktis.

Kas Tave prajuokina ir kas pravirkdo?
Prajuokina smagūs draugų pokštai, humoristiniai (bet ne banalūs) filmai. Aš dažnai juokiuosi. Verkimas – skaudi tema. Galiu pradėti verkti, kai žiūrimas filmas pakutena širdelę, kai labai graži pasirodo kokia nors daina, kai jausmus sugriebia koks nors pasakojimas ar knygos pastraipa. Dažnai praskystu, kai galėčiau ir nepraskysti.

Kuo vaikystėje svajojai tapti?
Norėjau groti smuiku, tad tėveliai nuvedė į muzikos mokyklą. Vėliau norėjau pabėgti nuo muzikos į kiek kitokią specialybę ir pabėgau, bet po pirmo kurso supratau, kad veltui – nuo muzikos pasprukti neįmanoma.

Smagiausia iškrėsta kvailystė, avantiūra, iššūkis?
Visada smagu susirinkti daiktus ir išlėkti su kuo nors kur nors iš miesto. Pailsėti, pastovyklauti miške. Pastaruoju metu avantiūrų kiek trūksta, bet širdis jaučia, kad tereikia sulaukti pavasario...

Kokio stiliaus sceninius drabužius renkiesi?
Scenoje man svarbiausia jaustis gerai ir patogiai. Dažniausiai puošiuosi suknelėmis – tiek paprastomis, tiek kurtomis dizainerių.

Labiausiai įstrigęs komplimentas?
Visada labai malonu, kai žmonės po koncerto sveikina ir giria – kad buvo gražu, kad sujaudinau iki ašarų. Tai įstringa ir tikrai labai glosto širdį. Būna ir netikėtų komplimentų: vėlyvas pavasaris, pavakarys, aš iš susitikimo su draugais autobusu važiuoju namo. Į petį pastuksena vyrukas ir sako: „Atsiprašau, norėjau tik pasakyti, kad tu labai graži...“

Koks Tavo horoskopo ženklas?
Avinas.

Ko tikiesi iš Gyvatės metų?
Tikiuosi gerų sąlygų dirbti ir tobulėti, toliau bendrauti ir draugauti su negyvatiškais žmonėmis.
Jei ne dainavimas, kuo norėtum užsiimti?
Šiuo metu apie tai negalvoju. Matyt, vis tiek veikčiau ką nors, kad reikėtų sukiotis tarp muzikantų ir kūrėjų, keistuolių ir nepaaiškinamai protingų žmonių. Užsiimčiau tuo, kas man teikia džiaugsmą.

Kaip saugai balsą?
Šaltu oru, kai prisimenu, kad turiu saugoti balsą, nelakstau iškišusi liežuvio. Taip pat stengiuosi negerti ledo šaltumo gėrimų. Kartais stengiuosi tyliau ar mažiau kalbėti, tačiau prisipažinsiu: tai pavyksta tik kritiniais atvejais, kai griežtai suimu save į kumštį.
Keisčiausia gerbėjų dovana, puokštė, laiškas?
Nesu gavusi nė vienos keistos dovanos ar laiško. Po koncertų gaunu gėlių, elektroninių laiškelių, sveikinimų.

Baik mintį: „Žmogus tampa senas, kai...
...pats tuo patiki ir su tuo susitaiko.

Nuotraukos - R. Mickevičiūtės („Pix studija“). Makiažas - A. Silivanovos („Alinka Make Up“).

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis