Lietuva korėjiečių muzikos atlikėjai asocijuojasi su mišku

Balandžio mėnesį lietuviai turės progą susipažinti su Tolimųjų Rytų menais, apsilankę „Korėjos dienų“ renginiuose. Tradicinės korėjiečių muzikos – pansori – pasirodymai vyks didžiuosiuose Lietuvos miestuose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose.

Iš Pietų Korėjos atvyksianti profesionali pansori dainininkė Park In He, Lietuvoje lankysis jau ne pirmą kartą. Atlikėja pasakoja apie savo profesiją ir šalį bei įspūdžius, apsilankius Lietuvoje.

Kaip tapote Pansori operos atlikėja? Papasakokite apie šį žanrą, mažai žinomą lietuviams.
Mano mamos svajonė buvo tapti kajagimo atlikėja, kuris yra vienas pagrindinių Korėjos tradicinių instrumentų. Tačiau jaunystėje ji buvo neturtinga, tad įgyvendinti svajonės taip ir nepavyko. Dėl mamos įtakos nuo vaikystės teko dažnai susidurti su tradicine korėjiečių muzika, kitais kultūros reiškiniais. Pansori pradėjau mokytis nuo 12 metų, kai mama nuvedė pas šio žanro atlikėją.
Korėjoje pansori yra pripažintas nematerialia kultūros vertybe.
Tai meno žanras, savyje talpinantis muziką, literatūrą, teatrą. Korėjoje pansori dažniausiai suvokiamas kaip muzikos kūrinys, tačiau, tiesą pasakius, pansori yra tiek muzika, tiek monospektaklis. Jo turinys – tai vienas iš tradicinių siužetų, be to, vienas atlikėjas atlieka keletą vaidmenų. Vienos istorijos pasakojimas nuo pradžios iki pabaigos užtrunka nuo 4 iki 8 valandų. Toks pilnas vienos istorijos pasakojimas korėjietiškai vadinamas wanchang, ir mokėti jį atlikti privalo kiekvienas pansori atlikėjas. Pernai Anykščiuose vykusio tarptautinio teatro festivalio metu man buvo įteiktas prizas, ir aš esu labai dėkinga, nes šis prizas įteiktas būtent per teatro festivalį. Tai įrodo, kad šį pasirodymą galima suvokti ne tik kaip muzikos kūrinį, bet ir kaip spektaklį.

Park In He
Park In He
Organizatorių archyvas
Lietuvoje lankotės jau antrą kartą. Kokia Jūsų nuomonė apie šią šalį?
Apie Lietuvą pirmą kartą sužinojau pernai vasarą, kai Lietuvos poetas Kornelijus Platelis lankėsi Pietų Korėjoje. Tuo metu pirmą kartą išgirdau lietuviškus eilėraščius, kuriuos skaitė pats p. Platelis, susipažinau su žymiu saksofonistu p. Vyšniausku, pirmą kartą susitikau ir su keliais žiūrovais iš Lietuvos.
Turiu pasakyti, kad tiek p. Platelio eilės, tiek Lietuvos žiūrovai, ir netgi „Anykščių šilelis“ turi kažką bendra. Apibūdinčiau tai kaip tvirtumą, kietumą minkštume, subtilume. Bent aš taip jaučiu. Žiūrovams, pirmą kartą besiklausantiems pansori muzikos, ji turėtų būti gana keista ir neįprasta, tačiau Lietuvos žiūrovai į mane žiūrėjo labai rimtomis ir drąsinančiomis akimis. Man atrodo, kad tokie jausmai tikriausiai atsiradę iš tos skausmingos istorijos, kurią teko patirti lietuviams.
Pirmiausia, kas iškyla galvoje, pagalvojus apie Lietuvą, tai be galo gražus miško kelias, kuriuo važiavome, kai pirmą kartą lankiausi Lietuvoje. Galbūt dėl to stipraus įspūdžio, kurį man paliko „Anykščių šilelis“, kurį atlikau pansori stiliumi, visuomet pagalvojus apie Lietuvą, pirmiausia man iškyla būtent miško įvaizdis.
Pernai, po pasirodymo, vienas iš žiūrovų pasakė, kad man būtina pamatyti Anykščių šilą. Turėjau progos tai padaryti kitą dieną po pasirodymo. Šilo vaizdas ir eilėmis perteikti vaizdai man giliai įsirėžė į širdį, tuos vaizdus galėjau pajusti naujai.

Kokius pastebėjote skirtumus tarp Lietuvos ir P.Korėjos?
Atvirai prisipažinsiu, kad jokių didesnių skirtumų nepastebėjau. Galbūt todėl, kad su pasirodymais esu daug keliavusi po užsienio šalis.
Korėjoje labai daug religijų. Kadangi Lietuva – katalikiška šalis, tad buvo labai gera jos gatvėse matyti daug šventai atrodančių bažnyčių, netgi pajusti tą pakylėtą šventumą. Tai tikriausiai būtų galima pavadinti ramybe. Nežinau, ar dėl šalto Lietuvos klimato, ar dėl katalikybės įtakos, Lietuvos miestai atrodė be galo ramūs.

Park In He
Park In He
Organizatorių archyvas
O kaip pristatytumėte Pietų Korėją žmogui, kuris joje nesilankė ir nedaug žino apie ją?
Korėja – tai Azijos valstybė, kurios istorija siekia 5000 metų. Istorija ilga, bet joje apstu sunkių ir skausmingų laikotarpių, panašiai kaip ir Lietuvoje. Keletą kartų buvo įsiveržusios užsienio valstybės, iki šiol šalis yra padalyta į Šiaurės ir Pietų Korėją.
Korėja – labai dinamiška šalis. Užsieniečiai, pasakodami apie Korėją, dažniausiai vartoja žodį ppalli ppalli (greitai greitai). Būtent ši savybė ir įtakojo žaibišką Korėjos ekonomikos augimą, leido įveikti įvairius sunkumus. Mūsų šalyje gyvuoja tokios korporacijos kaip „Samsung“ ar „Hyundai“, kurios įtraukia didžiąją dalį visuomenės ir taip pat formuoja greitą gyvenimo būdą.
Aš, pasakodama apie korėjiečius, vartočiau filosofinę sąvoką čiong (jausmas). Labai įdomu, kaip šis žodis skambėtų lietuviškai. Korėjiečių jausmai gilūs. Gyvenimo tempas kuo toliau tuo labiau greitėja, visuomenė tampa vis žiauresnė ir žiauresnė, tad galbūt to jausmo jau nebe tiek daug ir likę, tačiau vis noriu tikėti, kad korėjiečiams iki šiol būdingas tas jausmas, pajautimas.

Kiek korėjiečiams yra svarbi kultūra, jos puoselėjimas ir pristatymas kitoms šalims?
Pastaraisiais metais papūtė korėjiečių kultūros bumo vėjas. Korėjietiškas popsas K-pop, korėjietiški serialai, kiti masinės kultūros reiškiniai vis plačiau pristatomi užsienyje. Todėl patys korėjiečiai įvertina kultūros vertę iš naujo, stengiasi kurti kuo daugiau ir įvairesnių kultūros produktų bei pristatyti juos užsienyje.
Asmeniškai norėčiau, kad ši korėjietiškos kultūros populiarumo banga įtrauktų ir tradicinę korėjietišką muziką, tradicinius meno žanrus. Pastaruoju metu padaugėjo progų tai pristatyti, tradicinė korėjietiška kultūra vis labiau vertinama pasaulyje, tad matau daug teigiamų pokyčių.

P.Korėja dažnai siejama su technologijomis. Visam pasaulyje gerai žinomos įmonės, tokios kaip „Samsung“, kilusios iš šios šalies. Kaip nuolat tobulėjančios technologijos atsispindi korėjiečių gyvenime?
Naudojimosi išmaniosiomis technologijomis procentas Pietų Korėjoje labai aukštas. Nepriklausomai nuo amžiaus ar lyties, dauguma korėjiečių naudojasi išmaniaisiais telefonais ir be galo greitu internetu. Viešėdama Lietuvoje pastebėjau, kad ir čia žmonės daug naudojasi išmaniosiomis technologijomis, iš rankų nepaleidžia savo „protingų“ telefonų (šypsosi).
Manau, kad tai turi ir pliusų, ir minusų. Vienas iš pliusų – didelis naudojimosi socialiniais tinklais procentas, dėl ko plačiau dalijamasi informacija, plečiasi žmonių ryšiai. Socialinių tinklų dėka galima susipažinti su daugybe korėjiečių bei užsieniečių, greitai susipažinti su įvairiausiomis kultūromis ir jų produktais.
Tačiau man asmeniškai atrodo, kad dėl to žmonių tarpusavio ryšiai pasidaro labai lengvabūdiški, praranda savo svorį, svarbą. Korėjoje tai vadinama „raganų medžiokle“, kai kas nors užsipuolamas internete, visiškai suteršiant jo reputaciją. Šiuo metu Korėjoje tai padaryti be galo lengva. Manau, kad tai vienas iš pagrindinių minusų ir svarbu neperžengti ribos. Tačiau nežiūrint to, šiais laikais mes meno bei kultūros vystymąsi sunkiai įsivaizduojame be technologijų pagalbos. Jos prisideda puoselėjant ir skleidžiant žinią apie tradicinius žanrus. Taigi, susijungusios naujovės ir tradicijos sukuria gražias bei išskirtines idėjas.

Pamatyti Park In He atliekamus pansori pasirodymus galite:
Balandžio 19 d. Šiaulių koncertų salėje „Saulė“
Balandžio 21 d. Klaipėdos koncertų salėje
Balandžio 23 d. Kauno valstybiniame muzikiniame teatre
Balandžio 24 d. Vilniaus teatro arenoje

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis