* Pirmoji ir turbūt pagrindinė klaida: prisiminimas arba dar blogiau – nuolatiniai pokalbiai apie buvusius santykius. Šią klaidą daro daugybė žmonių net nenutuokdami apie pasekmes. Kai nauji santykiai tik pradedami, nereikia naujam mylimajam iškart iškloti visos savo patirties. Buvusiųjų santykių neišmesi iš gyvenimo, taip paprastai jų ir neužmirši (nors ir kaip norėtųsi), vis dėlto reikėtų atminti, jog naujam jūsų partneriui dažnai nėra malonu, kai jam vis įkyriai primena, jog iki jo dar buvo kažkas.
Mums dažnai norisi pasidalinti su kuo nors savo nuoskaudomis, neišsipildžiusiomis svajomis, trokštame, kad mus išklausytų ir užjaustų, galbūt netgi – pasigirti ar parodyti, kokios turime patirties... Tačiau, deja, tas, kuriam tai pasakojate, jei nėra jums abejingas, į tai reaguoja labai jautriai, giliai ima į širdį. Jis gali jūsų nuoširdžiai gailėtis, savo šiluma ir buvimu nuginti jūsų baimes, nukreipti jūsų dėmesį, tačiau jo pasąmonėje giliai įsitvirtins mintis: „Aš ne pirmas ir galbūt esu mažiau svarbus, nei tas, kuris buvo anksčiau – neveltui išliko tokie stiprūs išgyvenimai...“
Verta tai atsiminti ir jokiu būdu nepasakoti apie praeitį, pakanka apsiriboti sausu „taip, buvo, bet jau seniai – praeityje“.
* Klaida, tiesiogiai susijusi su pirmąja – kamantinėjimai. Jei žmogus padarė klaidą ir apie tai, ką reikėjo nutylėti, papasakojo jums, dažnai norisi sužinoti, kaip gi ten buvo iš tikrųjų, ar tai nepakenks naujai kuriamiems jūsų santykiams, ypač, jei partneris, staiga atsitokėjęs, stengiasi pakreipti kalbą kita linkme, tuo tik paaštrindamas susidomėjimą.
Labai dažnai tai baigiasi tuo, kad kamantinėjamas žmogus įniršta ir, priklausomai nuo charakterio, gali išeiti, nutraukti santykius, arba, priešingai – su detalėmis (ir gana kerštingai) papasakos apie viską, tuo jums ilgam laikui suteikdamas dvasinių kančių.
Jei jau tokia situacija nutiko, vertėtų kiek įmanoma jautriau, atsargiau ir kantriau paaiškinti, kad nieko tokio neturėjote omenyje, nenorėjote užgauti partnerio jausmų, pabrėždami, kad viskas - jau praeityje, ir kad jis, naujas partneris, jums reiškia kur kas daugiau.
* Kita klaida – fantazijos dėl ateities. Labai dažna klaida, ir ją dažniausiai daro merginos. Jos pradeda svajoti ir garsiai svarstyti, kaip kas bus, ir kurti ateities planus, manydamos, kad partneris jiems pritaria: kalbėti apie tai, kokią suknelę vilkės, kokius žmones kvies, kur vyks jūsų vestuvės, kiek auginsite vaikų, kokie bus jų vardai ir t.t.
Reikia laiko norint artimiau pažinti kirts kitą. O norint planuoti bendrą gyvenimą – jo reikia dar daugiau. Gyvenkite realybėje. Neleiskite jūsų svajoms užgožti to, kas su jumis vyksta dabar, geriau susikoncentruoti į santykių vystymą.
* Viena rimčiausių klaidų – savo norų, poreikių ir prioritetų slėpimas. Jei jūsų partneris nesuprato jūsų be žodžių ir kažko nepadarė, kaip jūs to norėjote, tai visiškai nereiškia, kad jis jūsų nebrangina. Jūs dar menkai pažįstate vienas kitą ir dar negalite iš anksto suprasti, apie ką galvoja ir ką jaučia jūsų partneris. Juolab kad dviejų žmonių norai ne visada ir sutampa.
Daugybė žmonių bijo konfliktų, todėl kaupia nusivylimus savyje ir pirmo rimto pykčio metu visa tai išlieja ant savo artimojo, sukeldami šiam šoką – mat šis to net nenujautė ir šiaip jau viską buvo net pamiršęs. Nereikėtų bijoti ginčų, priešingai – tai puiki galimybė geriau pažinti vienas kitą ir rasti kompromisus, kad ateityje pasistengtumėte išvengti panašių situacijų.
Atminkite – jei apsimetate, kad viskas yra gerai, kai tuo tarpu kažkas jums nepatinka, jūs tolstate nuo to žmogaus. Anksčiau ar vėliau, sukaupę pernelyg daug nusivylimo, žmonės pratrūksta ir išsako viską, kas susikaupė – o tai tikrai nestiprina ryšio. Apie savo norus reikia pranešti taktiškai, tiesiai ir laiku.
* Dažnai pasitaikanti klaida – žaidimai ir veidmainystė. Neretai žmonės, jei nėra užtikrinti, kad patinka kitam žmogui arba kai nenori pasirodyti pernelyg aktyvūs, stengiasi būti santūrūs, nedemonstruoja savo jausmų, tuo pabrėždami savo svarbą. Iš šono tai panašu į abejingumą, toks elgesys atstumia parnerį, leisdamas jam padaryti klaidingas išvadas apie neegzistuojančius jausmus, kas savaime nuliūdina ir nuvilia. Savimi pasitikintys žmonės tokių žaidimų nežaidžia, o bando išlaikyti pusiausvyrą: neslepia nuoširdaus susidomėjimo ir simpatijos kitam žmogui, rodo savo jausmus, neprarasdami savigarbos.
* Pernelyg didelis dėmesys detalėms. Santykių pradžioje galima nuprotėti, jei bandoma viską analizuoti ir vertinti. Galvoje gali suktis įvairios mintys: ar mums kas nors išeis, ką jis/ji turėjo omenyje, tai sakydamas... Viskas, ko jums reikia – atsipalaiduoti ir leisti įvykiams tekėti savo vaga nevarginant savęs. O problemas spręsti tada, kai jos iškils.
* Na ir dar viena dažnai iškylanti klaida – baimė įsipareigoti. Kaip nebūtų keista, ši problema, iki šiol priklausiusi išskirtinai vyrams, nūnai būdinga ir moterims. Dabar dažnai galima išgirsti, kad žmonės jau susipažindami pareiškia, jog jiems nereikia rimtų santykių, jiems priimtinesnis laisvas ryšys, nors širdies gilumoje jie svajoja rimtą ryšį. Ir tokiu pasiūlymu jie kasa duobę patys sau - tokie santykiai anksčiau ar vėliau baigiasi tuo, kad žmogus tampa savo žodžių įkaitu, susidūręs su nepagarbiu partnerio elgesiu.
Nauji santykiai visada reikalauja didelio darbo ir atidos, svarbu tai atminti ir nedaryti tipinių klaidų, kad svajos apie laimingą gyvenimą kartu taptų realybe.
