Viena tokių šio sezono darbininkių – režisierė Yana Ross. Ji jau nuo gegužės pabaigos Lietuvos nacionaliniame dramos teatre repetuoja spektaklį pagal lenkų dramaturgo Tadeuszo Slobodzianeko pjesę „Mūsų klasė“. Režisierė sutiko pasidalyti mintimis apie spektaklio pradžių pradžią.
Kokia tai pjesė?
Tai pjesė apie dešimties vaikų, draugų, kaimynų likimą nuo pirmojo mokyklos suolo iki paskutinio oro gurkšnio, išgyvenimo ekstremaliomis aplinkybėmis.
Su kokiais aktoriais dirbsite?
Šiuo spektakliu svarbu atskleisti kartų kaitą, o amžiaus, man regis, nesuvaidinsi. Todėl greta jaunųjų Daumanto Ciunio, Monikos Vaičiulytės, Tado Gryn, Mariaus Repšio, Pauliaus Tamolės, kitų, bus ir Gediminas Girdvainis, Vaiva Mainelytė, Aldona Janušauskaitė, Valerijus Jevsejevas. Daug žmonių. Duok Dieve jiems sveikatos, nes atsakomybė – didžiulė. Premjera numatoma rugsėjo 20, 21 ir 26 dienomis.
Kodėl šis spektaklis būtinai turi būti pastatytas čia ir dabar?
Toks spektaklis, kuriame pasakojama apie žmogaus dvasinę stiprybę, artumo, išdavystės ir ištikimybės mechanizmus, primena žiūrovams apie meilę artimui – „Mylėk savo artimą kaip save patį“ („Evangelija pagal Morkų“).
Kokie Jūsų planai artėjančiam sezonui?
Sezonas tikrai bus intensyvus – žadu toliau bendradarbiauti su Helsinkyje esančiu Suomijos nacionaliniu teatru, nepaliksiu šiemet statyto spektaklio „Euridikė“ – plėtosiu jo idėjas. Yra dar vienas labai įdomus pasiūlymas Lietuvoje, bet apie tai, tikiuosi, galėsime pakalbėti po premjeros!
***
Sashos Waltz „Kūnai“
Pagaliau! Taip sako visi, kurie turi bent šiek tiek bendra su šiuolaikinio šokio pasauliu. Net jei nesate girdėję apie vokiečių choreografę Sashą Waltz, patikėkite: šįkart visi epitetai, kuriais rengėjai pristato gastroles, atitinka teisybę. S. Waltz tikrai yra pasaulinio garso šokio įžymybė, jos spektaklis „Kūnai“ – jau šokio istorija, o Lietuva šią retenybę viliojo 10 metų. Taigi būsime pirmieji visame Baltijos regione, pas kuriuos ji atvažiuos (spektaklis vyks Lietuvos nacionaliniame dramos teatre). Kad taip nutiktų, jėgas suvienijo Kauno šokio teatras „Aura“, Lietuvos šokio informacijos centras, Goethe's institutas ir Vokietijos ambasada. Galiausiai galėsime patys susidaryti nuomonę, koks tai stebuklas! Birželio 30 d. 19 val. 
„Mėnuo kaime“
„Pasirodo, teatras kartais gali tapti šiek tiek melancholiškas, truputį nostalgiškas ir gal net sentimentalus“, – stebėjosi teatrologė Silvija Čižaitė-Rudokienė rašinyje apie balandžio mėnesį vykusią Nacionalinio Kauno dramos teatro premjerą „Mėnuo kaime“ (tinklalapyje www.menufaktura.lt). Pasiilgusieji to, taip pat seno gero psichologinio realizmo neturėtų praleisti šio pagal rusų literatūros klasiko Ivano Turgenevo pjesę režisieriaus Valiaus Tertelio statyto spektaklio. Dar žadama puiki aktorių komanda ir didžiulė krūva šieno scenos vidury. Birželio 7 d. 18.30 val.
