Grožio kaina: kodėl gražios moterys yra vienišos

Atrodytų, kur jau kur, bet meilės fronte gražuoles lydi vien pergalės: vyrai spiečiasi aplink kaip bitės apie medų, tik rinkis. Tačiau vis tik kodėl tiek daug gražuolių yra vienišų?

Taip pat skaitykite:
Didesnė krūtinė – sėkmingesnė karjera?
Bikinio zonos depiliacija namuose – pliusai ir minusai
Lūpų dažus rinkitės pagal odos spalvą

Ar lengva būti gražiam?
Grožis – galingas ginklas, bet tik kvailiai mosuoja juo kitiems panosėje be būtino reikalo. Išmintingieji slepia šį ginklą po kuklumo šarvais ir kuria liūdnas pasakėles apie tai, kaip sunku tokią naštą nešti. Kartais išties nelengva – gali netyčia ir pats susižeisti, ir kitus sužeisti, bet vargu ar atsirastų bent vienas, kuris savo noru atsisakytų šio kryžiaus. Ar lengva būti gražiam, aiškinasi Virginija Rimkuvienė.

Vienos neseniai Didžiojoje Britanijoje atliktos apklausos duomenimis, net 80 proc. moterų yra įsitikinusios, kad aplinkiniai jas sutinka ne pagal protą, o pagal išvaizdą, ir dėl to net 40 proc. apklaustųjų sutiktų atsisakyti savo intelekto dėl lieknesnės figūros. Laimei, gyvenimas – ne pasaka, kurioje fėjos lengva ranka dalija grožį, turtus ir laimę, tad galimybių rinktis neturime. Antraip nutiktų kaip H. K. Anderseno pasakos Undinėlei: vargšelė atsisakė žuvies uodegos ir netgi balso dėl, pasak raganos, „poros niekingų ataugų, žmonių vadinamų kojomis“. Ji sutiko tylėti kaip žuvis ir netgi kentėti nežmonišką skausmą (aliuzija į plastines operacijas), kad tik taptų priimtinos išvaizdos ir taip pelnytų princo meilę. Deja, deja... Pasirodo, gražios kojos – dar ne viskas. Princas vedė kitą – mielą, simpatišką ir svarbiausia – pagal kilmę jam tinkančią merginą, o vargšė ilgakojė Undinėlė virto jūros puta. Kad ir kokia pamokoma būtų ši pasaka, vis dėlto reikia pripažinti – gražios kojos reiškia daug. Tokių savininkės gali lengvai ne tik apsitempti madingus džinsus, bet ir nužingsniuoti prie altoriaus su visų geidžiamu svajonių jaunikiu ar užkopti karjeros laiptais. Aišku, po tokiomis kojomis dažniau kaišomi ir pagaliai.

Nemažai vyrų tiesiog bijo prie gražių moterų
Nemažai vyrų tiesiog bijo prie gražių moterų
Shutterstock nuotr.
Gražios = kvailos?
Grožis ir protas – tai nesuderinama. Šis stereotipas – tik vienas tų, su kuriais susiduria gražios moterys. Laidų vedėja Ingrida Kazlauskaitė kartais gailisi prieš penkerius metus dalyvavusi grožio konkurse „Mis Žemė“. „Nors pati savęs labai gražia ir ypatinga nelaikau, bet tai, kad dalyvavau grožio konkurse, man sutrukdė įsidarbinti pagal išsilavinimą – inžinerijos ir logistikos srityje. „Tai ką tu čia pas mus, kvietkeli, veiksi? Nuvysi!“ – pašaipiai aiškino vienas darbdavys. Nesvarbu, kad aukštąją mokyklą esu baigusi su pagyrimu, kad studijavau Prancūzijoje – pagal studentų mainų programą „Erasmus“, esu gavusi apdovanojimų kaip viena geriausių techninių mokslų studenčių, kad kalbu trimis užsienio kalbomis: anglų, rusų ir prancūzų, – visa tai niekam nerūpėjo. Man atvirai sakė: „Eik šokti ir dainuoti, ko čia lendi?!“ Tikrai nesu naivi mergaitė – žinau, kas yra darbo pokalbis, kaip reikia atrodyti ir elgtis. Neidavau į jį provokuojamai apsirengusi ir raudonai nusilakavusi nagus, nevartydavau akių – kalbėdavau labai konkrečiai ir konstruktyviai, bet man visada užtrenkdavo duris. Būdavo labai skaudu, jausdavausi nevisavertė“, – vis dar su nuoskauda prisimena mergina. Ji sutinka, kad toms, kurios nori patekti į pramogų pasaulį (šiuo metu jame sukasi ir pati Ingrida), graži išvaizda gali būti pliusas, tačiau ir čia gajūs stereotipai. „Visada atsiras žmonių, kurie sakys, kad esi kvailelė, pasipūtusi ir arogantiška. Jei su užduotimis susidoroji sėkmingai, ima įtarinėti, kad tau kas nors padėjo, kalba, neva tokios moterys karjerą daro tik per lovą“, – atvirauja Ingrida.

Su tuo sutinka ir tituluota gražuolė 2008-ųjų Mis Lietuva Gabrielė Martirosianaitė. „Grožis neretai trukdo mokslo draugams, kolegoms vertinti tave pakankamai rimtai, tarsi patraukli išvaizda būtų priešinga tavo gebėjimams, kompetencijai, išsilavinimui. Pastebėjau, kad jei tą patį pasiūlymą pateikiu aš ir koks nors vyras, jie vertinami nevienodai“, – patirtimi dalijasi Gabrielė. Kartais dėl to merginai būna pikta, o kartais kyla noras įrodyti, ką gali. „Man netgi patinka matyti, kaip kam nors atvimpa žandikaulis supratus, kad ir aš galiu šį tą daugiau, nei mirksėti akutėmis“, – nusijuokia ji.
Kad graži išvaizda ne visada tapatinama su kompetencija, patvirtina personalo paieškos įmonės „CV-Online“ rinkodaros vadovė Rita Karavaitienė. Pasak specialistės, kartais tenka susidurti su darbdavių nuostata, kad gražios moterys pasižymi nedideliais protiniais gebėjimais, ypač skeptiškai vertinamos blondinės. O jei dar ir jauna... Apmaudu, bet vyrai, pasak specialistės, kur kas rečiau vertinami pagal išvaizdą. Kad yra ir kita medalio pusė, įrodo Niujorko universiteto mokslininkų tyrimas: JAV ir Didžiojoje Britanijoje ištyrus 1300 personalo vadovų, nustatyta, kad gražūs žmonės uždirba maždaug 5 proc. daugiau nei kiti. Ir galybė kitų tyrimų patvirtina, kad grožis padeda karjerai. Priežasčių, kodėl taip nutinka, yra ne viena. Tai galima paaiškinti vadinamuoju halo efektu: išvadas apie žmogų neretai esame linkę daryti remdamiesi viena kuria nors jo ypatybe, šiuo atveju – išvaizda. Taigi jei žmogus gražus, jam priskiriama ir daugiau gerų savybių. Kai kuriais atvejais tai yra tiesa. Puiki išvaizda suteikia daugiau pasitikėjimo savimi, kartu – savarankiškumo, drąsos priimti sprendimus. Barselonos universiteto ekspertai nustatė, kad simetriškų veido bruožų žmonės yra labiau linkę veikti savarankiškai, bet sunkiau dirba komandoje, nes iš prigimties yra įpratę dominuoti.

Jei gražuolė lieka vieniša, problema – ne grožis, o pasyvumas
Jei gražuolė lieka vieniša, problema – ne grožis, o pasyvumas
Shutterstock nuotr.
„Normalu, kad gražesni žmonės uždirba daugiau. Jie lengviau bendrauja, sėkmingiau mezga sandorius, daugiau parduoda, – sako R. Karavaitienė. – Jei du žmonės turi tiek pat protinių gebėjimų ir yra panašaus charakterio, visada laimės tas, kuris dar yra ir gražus. Grožis – universalus dalykas, jis veikia teigiamai – norime to ar ne, todėl gražiems žmonėms atleidžiama ir daugiau trūkumų.“ O ką daryti negražiems? Taikyti į tokią darbo poziciją, kad būtum kuo mažiau matomas? Kita išeitis – pagražėti. „Per darbo pokalbį labai svarbu yra šypsena, tvarkingumas, nuoširdumas, gyvas domėjimasis, empatija – gebėjimas suprasti ir atspindėti pašnekovo mintis, emocijas. Ne veltui sakoma: „Sutinka pagal rūbą, išlydi pagal protą.“ Dėl to kartais moteris, iš pirmo žvilgsnio pasirodžiusi labai dailių bruožų, po kelių pokalbio minučių nublanksta, o žmogus, iš karto nepadaręs įspūdžio, atrodo vis gražesnis ir gražesnis“, – tvirtina specialistė. Dar sakoma, kad antrąkart pirmo įspūdžio nepadarysi, todėl R. Karavaitienė savo nuotraukos prie gyvenimo aprašymo siūlo nedėti, jei darbdavys to neprašo.

Stereotipas, kad gražios moterys yra kvailokos, grindžiami evoliucijos teorija. Kodėl šiauriečiai darbštesni nei pietiečiai? Nes dirbti juos privertė gamta – jei būtų gulėję po medžiu ir čiulpę kankorėžį, būtų numirę iš bado arba sušalę. Taip manoma ir apie gražuolius – jei ir taip viską gauna vien vylingai mirktelėję akutėmis, kodėl turėtų varginti savo smegenis sausa matematika ar fizika? Be to, nuo pernelyg didelio galvojimo kaktoje susimeta nepatrauklios raukšlės, o dailios kvailutės atrodo tokios mielos... Šalia tokios vyras gali pasijusti labai protingas ir stiprus. Nenuostabu, kad, norėdamos įtikti tokiems menkavertiškumo komplekso kamuojamiems patinams, net ir nekvailos gražuolės savo proto pernelyg nedemonstruoja ir visas jėgas skiria svarbiausiam koziriui stiprinti. Tik tada iškyla labai rimtas grožio hiperinfliacijos pavojus – tai, kas pernelyg pabrėžiama, praranda vertę. Su tuo sutinka ir psichologas Tomas Lagūnavičius. „Požiūris – graži arba protinga, paseno, – sako jis. – Problemų kyla tada, kai gražūs žmonės tikrai ima elgtis kvailai: koketuoja, maivosi, demonstruoja savo seksualumą ir patrauklumą. Tai veikia nemaloniai. Jei esi gražus, jau savaime esi dominuojantis, nugalėtojas. Jei toks esi, nereikia dar labiau to pabrėžti ir trypti kitų žmonių savimeilės, nes tai sukelia jų priešiškumą.“
Be to, visai pagrįstai įsivaizduojama, kad išoriniu grožiu itin besirūpinanti moteris tam skiria pernelyg daug laiko, jėgų ir išteklių, tad mažai jų lieka dvasiniam pasauliui tobulinti. Tiesos yra: jei valandų valandas praleidi grožio salonuose, kirpyklose ir sporto salėse, natūralu, kad mažiau laiko lieka knygoms, spektakliams ir nuoširdžiam bendravimui su žmonėmis.

Gražios = vienišos?
Atrodytų, kur jau kur, bet meilės fronte gražuoles lydi vien pergalės: vyrai spiečiasi aplink kaip bitės apie medų, tik rinkis. Vis dėlto įdomu, kodėl tiek daug gražuolių yra vienišų? Pasirodo, nemažai vyrų tiesiog bijo prie jų prieiti, nes nenori būti atstumti, nenori pralaimėti ir taip prarasti dalį savivertės, tad neretai renkasi ne tokią išvaizdžią, bet prieinamesnę moterį. O jei jau veda, tai nėra tikri, kad vieną dieną ji nepasakys „atia“ ir nepabėgs į kito glėbį. Juk faktas, kad graži moteris sulaukia daugiau priešingos lyties dėmesio. Įdomu tai, kad požiūris, esą gražios moterys labiau linkusios į neištikimybę, yra visiškai nepagrįstas. Anot psichologų, kaip tik yra priešingai: gražuolėms ir taip užtenka dėmesio bei įvertinimo, tad jos, jei santykiai šeimoje tenkina, neeikvoja savo energijos atsitiktiniams romanams, o štai ne itin patrauklios jaučia nuolatinį poreikį įrodyti sau, kad yra geidžiamos, todėl vis leidžiasi į vienos nakties nuotykius.
T. Lagūnavičius kategoriškai nesutinka su požiūriu, kad gražuolės dažniau lieka netekėjusios: „Statistika rodo, kad gražios moterys dauginasi sėkmingiau ir turi kur kas daugiau vaikų nei negražios, o jų santuokiniai santykiai būna harmoningesni. Jei gražuolė lieka vieniša, problema – ne grožis, o pasyvumas. Mat tokios moterys neretai elgiasi kaip princesės. Jos mano, kad užtenka būti gražiai, ir princas pats atjos pas tave į dramblio kaulo bokštą. Bėda ta, kad princų yra nedaug, o ir tuos pačius pakeliui išgaudo ne itin gražios, bet labai aktyvios moterys. Tai, kas lieka, princeses nelabai tenkina. Bet graži ir aktyvi moteris yra nenugalima.“ Ingrida Kazlauskaitė dalijasi savo patirtimi: „Nepastebėjau, kad vyrai bijotų gražių moterų. Kas norėjo, tas priėjo, – sako ji. – Bet ir aš nestoviu nosies užrietusi ir nelaukiu, kol mane pakalbins, – prie įdomių asmenybių prieinu ir pati.“

Gražios moterys dažniau nei kitos susiduria su vyrais, kuriems svarbiausia, kad šios gražiai žiūrėtųsi jų namuose
Gražios moterys dažniau nei kitos susiduria su vyrais, kuriems svarbiausia, kad šios gražiai žiūrėtųsi jų namuose
Shutterstock nuotr.
Psichologas pritaria ir nuomonei, kad gražios moterys dažniau nei kitos susiduria su vyrais, kuriems nelabai įdomu, kas tame blizgiame popierėlyje, svarbiausia, kad gražiai žiūrisi jų namuose. „Grožis – kaip masalas, visi nori jį turėti, pasigrobti tik sau, – sako psichologas T. Lagūnavičius. – Gražiam žmogui neretai labai sunku suprasti pažinties siekiančiųjų tikslus: ar jie mato tave tik kaip aksesuarą, prizą, ar vertina kaip asmenybę. Vyrai, stengdamiesi sutelkti dėmesį į gražią moterį, gana gerai meluoja, apsimetinėja, kad žavisi ir kitomis jos savybėmis. Kai yla išlenda iš maišo, moterį neretai apima nusivylimas.“ Tai viena iš priežasčių, kodėl gražuolių santykiai neretai nenusiseka. Kita – irgi susijusi su pačiomis dailiosios lyties atstovėmis. Neretai gražuolės būna įsitikinusios, kad viskas, ko joms reikia, – tai gerai atrodyti. Tokios moterys nelinkusios itin stengtis dėl santykių, nes mano, kad vyrui ir taip labai pasisekė, kad ją turi. Lovoje reikalai irgi klostosi įvairiai – vieni tyrimai rodo, jog gražuolės yra aistringesnės, nes labiau pasitiki savimi ir nebijo atsipalaiduoti, kiti – kad egoistiškesnės, mėgsta būti aptarnaujamos. Nenuostabu, kad greitai kai kurie vyrai nustoja džiūgauti nusičiupę gražiausią visame mieste moterį. Jie ima ilgėtis šilumos, jaukumo, švelnumo, nori būti palepinti, tad, pabendravę su tokiomis princesėmis, ilgalaikiams santykiams pradeda dairytis kukliau atrodančių moterų – tokias galima apibūdinti ne kaip gražias, o kaip mielas. Legendinė aktorė Marlene Dietrich yra sakiusi, kad „vyrą veikiau patrauks moteris, kuri juo domisi, negu moteris dailiomis kojomis“. Ko gero, ji buvo teisi. Rusijoje leidžiamo žurnalo „Men's Health“ vyrams skaitytojai į klausimą, kokia turi būti moteris, kad meilė jai nesibaigtų niekada, atsakė taip: 63 proc. – kad protinga, ir tik 25 proc. – kad graži.

Gražios = pasmerktos?
Vieną dieną sakome, kad gražiame kūne – graži siela, o kitą tvirtiname, kad gražuolės dažniausiai yra visiškos tuštutės. Iš kur tokie paradoksai? Iš tiesų grožis grožiui nelygu. Viena, kai žmogus rūpinasi savo išore sportuodamas, sveikai maitindamasis, paiso higienos ir gero skonio. Kas kita, kai fizinis grožis tampa svarbesnis už sveikatą, sveiką protą, kai bandome įsprausti save į tam tikrus standartus ne puoselėdamos, o žalodamos kūną alinamomis dietomis ar chirurginėmis invazijomis, kai grožis tampa ne organiškas, o butaforinis. Vien Azijoje ir JAV per metus atliekama daugiau nei 10 mln. plastinių operacijų, Pietų Korėjoje kas penkta moteris yra pasinaudojusi plastinės chirurgijos specialistų paslaugomis, o europiečiai kosmetikos priemonėms kasmet išleidžia beveik 210 milijardų litų.
Nuostoliai – ne vien finansiniai. Gražios moterys paprastai turi mažiau tikrų draugių. Anot psichologo T. Lagūnavičiaus, išvaizda yra tai, dėl ko moterys konkuruoja aštriausiai. „Turiu daugiau draugų vyrų nei merginų, artimų draugių turiu mažai. Manau, kad tarpusavyje konkuruoja ir viena kitai pavydi įvairiausios išvaizdos moterys“, – sako G. Martirosianaitė.
Grožio paprastai pavydima netgi labiau nei turtų ar socialinės padėties, mat šis suteikiamas tarsi už nieką, jo nereikia pelnyti ir užsidirbti. „Be grožio, visuomenė vertina ir protą, teisingumą. Deja, yra viena mažytė neteisybė – norėdamas pademonstruoti protą, turi daug mokytis, turėti gabumų. Teisingumui būtina moralė, valia, pasiaukojimas, pastangos. O grožis – tai natūraliai egzistuojantis gėris, kurio atimti negali niekas, – tvirtina T. Lagūnavičius. – Aišku, tiems, kurie to neturi, gali būti labai sunku susitaikyti, sunku konkuruoti. Kai esi išskirtinis, natūralu, kad žmonės tau pavydi, ieško minusų, nori tau pakenkti.“

Dar baisiau, kad ši dovana nėra amžina – net ir labai puoselėjama bei prižiūrima, ji vis tiek vysta ir nyksta. Žmones, įpratusius pasikliauti savo išvaizdos galia, į senatvę apima panika. Pasak prancūzų rašytojo Bernaro de Fontenellio, „nieko nėra liūdniau už gyvenimą tų moterų, kurios mokėjo būti tik gražios.“ Ne veltui sakoma, kad sunkiausiai su senatve susitaiko buvusios gražuolės. Kad taip nenutiktų, reikia išmintingai elgtis, kol dar esi jauna. „Graži moteris turi būti pakankamai gudri, kad per tą auksinį jaunystės ir spindesio laiką susidėtų tokius tvirtus pamatus, jog vėliau nebereikėtų gailėtis veltui iššvaistytos dovanos. Grožį reikia laiku ir tinkamai investuoti, kad atneštų gerus šeiminius santykius, turtą ir socialinę padėtį“, – šiek tiek ironiškai sako T. Lagūnavičius. Kitas kelias – nedėti visų kiaušinių į vieną pintinę. Kitaip tariant, nemenkinant šios likimo dovanos, nepamiršti ir kitų vertybių. „Išankstinė nuomonė, kad gražus žmogus yra šiek tiek arogantiškas, pasipūtęs, be abejo, egzistuoja, bet nemažai priklauso ir nuo paties žmogaus – ar jis sureikšmina savo išvaizdą ir tikisi, kad idealus kūnas jam atvers visas duris, ar stengiasi būti harmoningas vidumi ir išore, – sako Gabrielė. – Manau, gera išvaizda padeda gauti lengvai prieinamus, paviršutinius, ilgalaikės vertės neturinčius dalykus, o vidinės savybės padeda kurti ilgalaikius santykius ir vertybes.“
Išmintingiausia grožį vertinti kaip ir kitas Dievo dovanas – talentą bei sveikatą. Gavus ją, telieka nuoširdžiai padėkoti ir išmokti protingai naudotis.

Gražūs žmonės protingesni?
Neseniai vokiečių leidinyje „Bild“ paskelbti didelio tyrimo rezultatai nustebino daugelį. Pasirodo, gražūs žmonės tikrai yra protingesni! Patikrinus 32 tūkst. amerikiečių ir 17 tūkst. britų intelekto koeficientą (IQ), kartu vertinta ir jų išvaizda, gauti pribloškiami rezultatai. Paaiškėjo, kad gražių moterų IQ yra 11,4 balo didesnis nei negražių, o gražių vyrų – net 13,6 balo aukštesnis už negražių. Pasak Londono ekonomikos mokyklos docento evoliucijos psichologo Satoshi Kanazawos, tokį dėsningumą galima paaiškinti labai paprastai: žmogus antrąją pusę dažniausiai renkasi panašią į save, kitaip tariant, protingi ir gražūs vyrai turi daugiau šansų vesti protingą ir gražią moterį. Ilgainiui dėl tokios natūralios atrankos jų palikuonys susirenka geriausius genus – tai pasakytina ir apie išvaizdą, ir apie intelektą.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis