Konsultuoja Vilniaus universitetinės Vaikų ligoninės Vaikų chirurgijos klinikos traumatologijos skyriaus vedėjas m. daktaras Jonas Vencius

KŪDIKIAI
Nugriuvimai
Kūdikiai dažniausiai susižaloja nusiritę nuo vystymo staliukų, sofos, lovos. Neretai tėvai neįvertina, kad jau 3–4 mėn. mažylis gali apsiversti, ir palieka vieną be priežiūros akimirkai, kurios pakanka, kad apsiverstų ir nusiristų nuo lovos.
Besimokantys stovėti kūdikiai susižaloja iškritę iš lovytės. Vaikai pradeda stovėti gana anksti, kai kurie jau septynių–aštuonių mėnesių įsitveria į lovytės virbus, persisveria ir nupuola ant galvos. Kūdikio galva sudaro penktadalį viso kūno svorio, todėl dažniausiai kūdikystėje ji ir nukenčia. Kūdikio galvos kaulai yra minkšti, tačiau apsauginis antkaulis stiprus, tad dažnai net ir kaukolės lūžiai nėra labai pavojingi. Kadangi antkaulis yra tvirtas, net lūžus kaukolės kaului nebūtinai sutrenkiamos smegenys.
Jeigu diagnozuojamas kaukolės lūžis, galvytė nėra gipsuojama, tačiau kūdikis turi ramiai gulėti. Gydytojai atlikę kompiuterinę tomografiją įsitikina, ar dėl smūgio į galvą nesusidarė už kaulo esančių kraujosruvų, kurios būtinai turi būti pašalinamos. Nors kietas kaukolės dangalas saugo, kad kraujas neišsilietų į smegenis, tėvai, vos pastebėję, kad kūdikio galvytė patinusi, būtinai turėtų kreiptis į gydytojus.

Sukrėsto vaiko sindromas
Sukrėsto vaiko sindromas – civilizuoto pasaulio bėda. Galbūt atrodo, kad ji būdinga asocialiam sluoksniui, tačiau iš tiesų dažniausiai supurtytų kūdikių auga pasiturinčiose šeimose. Dažniausiai kūdikį supurto tėčiai, nes jie yra užsiėmę ir neretai nekantrūs, nes jiems reikia dirbti, gerai išsimiegojusiems eiti į darbą. Norėdami nuraminti verkiantį mažylį, paima ant rankų, vieną ranką pakiša po galva, nieko bloga neįtardami, užspaudžia galvos venas ir smarkiai supa kūdikį. Smarkiai pakratytas kūdikis greičiau užmiega, o jeigu nuolatos taip migdomas – patinsta, paburksta smegenys ir mažąjį labai sunku išgelbėti. Šių traumų padaugėjo atsiradus vadinamiesiems tėvadieniams, kai tėtis leidžia mamai pailsėti, o pats lieka su kūdikiu. Per metus pas mus būna 2–3 supurtyti kūdikiai.
Supurtyto kūdikio sindromą diagnozuoti nėra paprasta. Kūdikiai dažniausiai patenka pas pediatrus, šeimos gydytojus sunkios ar labai sunkios būklės, tačiau be aiškios smegenų traumos.
Kas išduoda supurtyto kūdikio sindromą?
Kūdikis mieguistas, be apetito, vangus, gali vemti. Dažniausiai dėl tokių priežasčių kūdikio tėvai kreipiasi į gydytojus. Prognozės ne visada geros, ypač jeigu labai paburkusios smegenys.

Sužalojimai mėtant į viršų
Paprastai kūdikius mėto į viršų ir sugauna mylintys tėčiai, o mažieji labai džiaugiasi tokia pramoga. Vis dėlto kartais tėčiai neapskaičiuoja jėgų ir išgėrę stikliuką kitą per stipriai meta į viršų mažylį ir jį sužaloja. Tada į ligoninę suguža visa šeima su močiutėmis ir seneliais ir tėtis gauna pylos ne tik nuo gydytojo, bet ir nuo visos giminės. Neatsargiai mėtant būna kaulų lūžių, gali būti sukrečiamos galvos smegenys.

Patarimas
Kaulai kūdikystėje lūžta dėl tėvų nepriežiūros, nes mažiukas, paliktas vienas, nusirita nuo lovos, sofos, vystymo lentos. Lūžius nėra lengva iškart nustatyti, nes kūdikis nekalba, neparodo, kur skauda, tačiau verkia. Be kaukolės, kūdikiams pasitaiko raktikaulio, šlaunikaulio lūžių, tačiau jie kur kas retesni nei vyresniems vaikams.
Jeigu nesate tikra, kada kūdikis pradės vartytis, pasitarkite su šeimos gydytoju, paklauskite jo, kur saugu trumpam palikti vieną. Ir pati mama turėtų stebėti, kada kūdikis jau gali apsiversti, kada atsisėsti, atsistoti. Taip galima užbėgti nelaimei už akių. Jeigu kūdikis nupuolė ant grindų iš aukštai, apsidraudžiant visada geriau jį parodyti gydytojui traumatologui.

Nudegimai
Nudegimai – taip pat viena dažniausių kūdikių traumų. Dažniausiai mažyliai yra apiplikomi karšta kava ir arbata. Kūdikiams tai labai pavojinga, mat jų odelė daug plonesnė už suaugusių žmonių ir nudegimai būna gilesni. Jei suaugęs žmogus užsipiltų verdančios kavos ant odos, jam būtų pirmojo–antrojo laipsnio nudegimas, o kūdikiui – trečiojo laipsnio. Pakanka nedidelio kiekio šviežiai užplikytos kavos ar arbatos, kad padariniai būtų itin skaudūs. Ne visada pavyksta išgelbėti kūdikį, užsivertusį ant savęs vieną puodelį karštos arbatos.
Niekada nepamirškite, kad kūdikis mėgdžioja tėvus, kad mokosi iš jų. Tad jeigu mato, kad mama geria kavą, bandys tai daryti pats. Jeigu suras puodelį garuojančios kavos ant stalo, bandys atsigerti. Dažniausiai mažyliai nusidegina veiduką. Gydymo sėkmė labai priklauso nuo pirmosios pagalbos. Kūdikį iškart būtina pakišti po šaltu vandeniu – tai ir nuskausminimo priemonė ir, svarbiausia, atvėsinama apiplikyta oda ir nudegimo laipsnis yra mažesnis. Nereikia nurenginėti kūdikio, o su visais drabužiais kišti po šalto vandens srove, atvėsinti odą ir iškart važiuoti į ligoninę.
Vis dar pasitaiko šeimų, kurios nudegusią kūno vietą tepa riebalais, aliejais, apipila miltais. Negalima to daryti! Riebalai sulaiko šilumą ir tik pagilina nudegimo laipsnį.
Kūdikis guldomas į ligoninę, jeigu apsiplikino veiduką, rankutes, lytinius organus arba kitas kūno vietas, jeigu nudegimo paviršius yra vieno delniuko pločio. Nudegimai labai skausmingi, tačiau kūdikiams ir vaikams perrišamos žaizdos taikant tik bendrąją nejautrą. Įrodyta, kad skausmas perrišant žaizdas sukelia vaikui šoką ir yra žalingesnis nei bendroji nejautra.

PRADĖJUSIO VAIKŠČIOTI TRAUMOS
Pradėję vaikščioti kūdikiai dažniau patiria kaulų lūžių, nes eina, bėga, o pusiausvyros dar nenulaiko. Viena dažniausių traumų yra vadinamieji stipinkaulio panirimai (alkūnės srityje), kurie būdingi tik vaikams. Šie panirimai dažniausi, kad tėtis ar mama mažylį veda už rankutės ir nejučiom timpteli, kad nesidairytų, o eitų greičiau. Vaikų iki maždaug 4 m. amžiaus raiščiai būna dar netvirti, tad stipinkaulis gali išnirti, jeigu vedame mažylį už dviejų rankučių ir pakeliame į viršų. Per metus nuo šios traumos nukenčia apie 100 vaikų. Kai išnyra stipinkaulis, mažylis skundžiasi, kad skauda, bet nepasako, kurią vietą. Dažniausiai rankutė būna nuleista, vaikutis negali jos pakelti. Tokia trauma suaugusiesiems visiškai nebūdinga. Jeigu išniro stipinkaulis, į vietą jis įstatomas greitai ir neskausmingai, tačiau tai turi daryti patyręs specialistas.

Traumos ir temperamentas
Aktyvūs vaikai dažniau patiria traumų. Galbūt tėvams, auginantiems aktyvuolius, vertėtų pasitarti su psichologais ir ieškoti būdų, kaip jam padėti gyventi turint tokį temperamentą, nes jie – dažni traumatologijų skyrių lankytojai.
Nuo mažens vaiką reikėtų mokyti saugaus elgesio. Mažas vaikas neturi savisaugos jausmo ir tėvai yra už jį atsakingi. Neįmanoma uždrausti vaikui lipti, bandyti, eksperimentuoti, tačiau tėvų užduotis – kad jis tai darytų saugiai. Anksčiau daug vaikų patekdavo pas traumatologus po „eksperimentų“ su elektros jungtukais, dabar tokių sumažėjo, nes yra sukurta apsaugų. Galbūt tėvai geriau apgalvoja, ar saugiuose namuose auga vaikas.
Jeigu perkate vaikui riedučius ar dviratį, supažindinkite su saugos taisyklėmis. Būtinai nupirkite alkūnių ir kelių apsaugas bei parūpinkite šalmą. Vaikui, važiuojančiam dviračiu, šalmas gali išgelbėti gyvybę.

Automobilis
Yra buvę labai skaudžių traumų, kai tėvai vaiką vežė priekinėje automobilio sėdynėje ir pateko į eismo įvykį. Vaikas, net ir prisegtas diržu, negali sėdėti priekinėje sėdynėje, kol nėra 135 cm ūgio, nes staigiai stabdant išslysta. Jeigu vaikas sėdi ant galinės automobilio sėdynės, net ir vežamas be diržų, patiria mažesnę traumą, negu sėdintis priekyje.

DARŽELINUKAS
Kuo vyresnis vaikas, tuo dažniau kenčia jo kaulai. Dažniausiai lūžta rankų kaulai – dilbiai. Vaikai aktyvūs, nori perlipti per tvorą, užlipti į medį. Nuo 5 iki 12–12 m. rankos lūžiai yra dažniausios traumos.
Pasitaiko ir nudegimų atvira liepsna. Vaikai apsipila degiais skysčiais, lenda žaisti į neužrakinta transformaforines. Dažnai tokie nudegimai būna gilūs ir pavojingi.