Maisto dažikliai - pavojingi sveikatai?

Esame įpratę parduotuvių lentynose matyti spalvingus maisto produktus - nuo ryškiaspalvių vaisių iki išmargintų saldumynų. Ar gali toks maistas būti natūralus? Pasak gydytojos dietologės Linos Viniarskaitės – gali, tačiau atskirti natūralius dažiklius nuo sintetinių moka ne visi.

Maisto priedai – kas tai?
„Maisto priedai – tai medžiagos, kurios pačios savaime nėra maistas ar sudėtinės jo dalys. Maistiniai kvapai ar dažikliai yra sąmoningai dedami į maistą technologinio proceso metu, siekiant suteikti jam pageidaujamų juslinių ar kitų technologinių savybių – pavyzdžiui, pagerinti ar paryškinti produkto spalvą,“ – sako L. Viniarskaitė.

Maistiniai dažikliai – iš gamtos
Turbūt nedaugelis žino, kad nemaža dalis maistinių dažiklių yra randami gamtoje. „Šiandien vartotojai kur kas labiau sąmoningi nei prieš kelis dešimtmečius, tačiau natūralumo paieškos lėmė ir tai, kad pastaruoju metu baiminamės daugybės maisto priedų. Net jei ir žymimi „E“ raide, maisto priedai ne visuomet yra sintetiniai ar kenkia sveikatai,“ – sako L. Viniarskaitė.
Pavyzdžiui, žalią spalvą maistui suteikia natūralus augalinis chlorofilas, žymimas kodu E 140. Jo gausu žalios spalvos vaisiuosiuose bei daržovėse. Geltoną ir oranžinę spalvas maistui suteikia vadinamieji karotinoidai – tai labiausiai gamtoje paplitę maistiniai dažikliai, žymimi kaip E 160. Jų gausu oranžinės spalvos daržovėse, tokiose kaip morkos. Tamsioms spalvoms išgauti maisto produktų ir gėrimų gamintojai naudoja karamelę, kuri žymima kaip E 150. Ji ypatinga tuo, kad yra net kelių atspalvių, todėl prie E 150 pridėta raidė a, b, c ar d nurodo toną – a auksinio atspalvio, d – itin tamsaus juodojo šokolado. Natūralų karamelės dažiklį neretai naudoja alaus gamintojai, tamsiausia jo rūšis suteikia spalvą ir „Coca-Cola“ gėrimui. O štai rožinę spalvą ledams ar jogurtams suteikia ne tik braškės, bet ir paprastieji burokėliai (dažiklis – E 162).

Natūralus/ sintetinis
Natūralūs maisto dažikliai dažniausiai išgaunami iš augalų, vaisių ar daržovių. Pavyzdžiui, karamelė išgaunama iš cukranendrių cukraus, kuris kaitinamas įgauna rudą atspalvį. „Deja, ne visos spalvos yra sutinkamos gamtoje, todėl tokiems atspalviams kaip ryškiai žydra ar tamsiai mėlyna išgauti yra naudojami sintetiniai dažikliai. Dažniausiai jie naudojami nuspalvinti įvairius saldainius, kramtomąją gumą - tokius produktus, kuriuos labiausiai mėgsta vaikai. Jų ryškios spalvos ypač traukia akį,“ – sako gydytoja.
Dėl atsparumo išorinėms sąlygoms – drėgmei, temperatūrų skirtumui, sintetiniais dažikliais gali būti spalvinami ledai, fermentinio sūrio gaminiai. Natūralūs maisto dažikliai ne tokie atsparūs, tačiau juos galima vartoti didesniais kiekiais, jie saugūs vaikams, todėl jų naudojimui netaikomi tokie griežti apribojimai. Kita vertus, dalis maisto produktų iš viso negali būti dažomi. Tai – dauguma pieno, mėsos gaminių, prieskoninės žolelės ir daržovės, druska, kava ir arbata, aliejus, džiovinti vaisiai ir pan.

„Raide “E” žymimi maisto priedai leidžiami naudoti Europos Sąjungoje. „E“ numeriai suteikiami tiek sintetiniams, tiek natūraliems dažikliams. Gamintojų, kurių produktuose yra tik natūralūs dažikliai, dažniausiai reikalaujama nurodyti tik tai, kad jie yra, o produktų, dažytų sintetiniais dažikliais, etiketėse privaloma nurodyti ir dažiklių pavadinimus, ir „E“ raide žymimus numerius,“ – sako Lina Viniarskaitė ir priduria, kad nereikėtų pamiršti, jog sveikiausias maistas yra natūralus.

Užsakymo nr.: PT_61782991

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis