Kas diktuoja miegamojo interjerą?

Vienoje namų dizaino enciklopedijoje teko aptikti mintį, kad, skirtingai nei kiti kambariai, miegamasis neskirtas viešai apžiūrėti, todėl galime rinktis mums patinkančius baldus. Teiginys iš pirmo žvilgsnio nelabai išmintingas: vargu ar kurdami interjerą renkamės ne tai, kas patinka patiems, o galvojame apie kaimynus... Kita vertus, mintis teisinga ta prasme, kad miegamasis išties išskirtinis – jį įsirengdami labiau paklūstame pojūčiams, o ne racionaliems dėsniams.

Nuo istorijos vingių iki fengšui dėsnių

Kadaise miegamasis buvo ganėtinai vieša vieta, o būti pakviestam čia į rytinį pasimatymą su garbia dama reiškė didelę privilegiją ir malonę. Vėliau mūsų gyvenimo būdas iš esmės pasikeitė ir miegamieji tapo intymia erdve, kur svečiai nustojo lankytis. (Beje, šiam pokyčiui pritaria ir erdvės komponavimo meno fengšui atstovai, tvirtinantys, kad miegamasis – tai slaptas kampelis, todėl pašaliniams, net draugams ar giminaičiams, čia įeiti griežtai draudžiama.)

Nors miegamasis gana dažnai yra ramiausiai ir tyliausia vieta namuose (kai ūgteli vaikai...), tai nereiškia, kad ji turėtų būti nuobodžiausia. Tik kartais sunku susigaudyti, ar miegamajame apsiribojame lova ir vos keliais būtiniausiais baldeliais, nes čia ateiname tik pasinerti į sapnus, todėl nebūtina daug dėmesio skirti mus supantiems daiktams, ar, atvirkščiai, atsainiai dekoravę miegamojo interjerą patys save atgrasome ir nenorime būti šioje patalpoje... O joje iš tiesų ne tik miegame, bet ilsimės, skaitome, rengiamės, žaidžiame su vaikais, kaupiame jėgas dienos darbams atlikti.

Kad miegamajame galėtume atsipalaiduoti ir pailsėti, pagrindiniai kriterijai jam apstatyti turėtų būti jaukumas, patogumas ir harmonija. Be abejo, kiekvienas mūsų jaukumą įsivaizduojame savaip. Asketiškos prigimties žmonėms jis asocijuojasi su griežtomis linijomis, lakoniškomis formomis, minimaliu daiktų kiekiu ir daug laisvos vietos, racionalistai daugiausia taškų skiria dideliam ergonomiškam čiužiniui, romantikams galbūt reikia tokios aplinkos, kur lengvų užuolaidų plevenimas susipintų su daug žadančiu sunkių draperijų paslaptingumu, o triumo yra pagrindinis miegamojo akcentas. Kad ir kokias skirtingas vizijas kurtume, jaukiame miegamajame regėsime ne tik lovą ir drabužių spintą...

Įsirengdami miegamąjį nebijokite eksperimentuoti: čia gali draugiškai sugyventi minimalistinis tualetinis stalelis ir subtili neoklasikinė kėdė, šiuolaikiška lova ir rytietiška inkrustuota komoda.

Buduaro nuotaika

Buduaras (taip pavadintas XVIII a.) buvo vieta, kur moteris jausmingai mėgavosi gyvenimu: rengdavosi, puošdavosi ir priimdavo mielus svečius. Įsivaizduojame jį įrengtą rokoko stiliumi – juk šis stilius labiausiai pabrėžė moteriškumą ir jausmingumą, jis padovanojo mums triumo ir treliažą. Tokioje patalpoje vyrauja rožinė ar žydra spalva, išmėtyta gausybė pagalvėlių, yra baldakimas, užuolaidas puošia lambrekenai, o baldai – tik su lenktomis kojelėmis... Buduarui buvo skiriama ne viena vienintelė, o keletas patalpų ar jų dalių (vonios kambarys, miegamasis, svetainė ir netgi balkonas). Nors gyvenimo būdas kinta greitai ir šiandien mums svarbu turėti patogų darbo kambarį, kur galėtume tobulinti savo vidų, tačiau mūsų godos ir svajos paskui tuos pokyčius iš paskos nespėja, taigi trokštame turėti ir tokį kampelį, kur jaustumėmės žavingos bei galėtume pasirūpinti savo išvaizda. Jis puikiai gali išsitekti miegamajame (tiktų ir vonios kambarys, jei tik įmanoma jį ilgam „okupuoti“ ir nesukelti namiškių pykčio).

Kuriant buduaro nuotaiką svarbiausiu akcentu tampa tualetinis staliukas – gerokai kompaktiškesnis už įprastą stalą, po stalviršiu turintis kelis stalčius, o viršuje – veidrodį. Ir, žinoma, patogus atsisėsti. Čia žaviose dėžutėse ar indeliuose išdėlioti kvepalai, kosmetika ir papuošalai miegamajame sukuria jausmingą nuotaiką. O ir funkcionalumo stygiumi tualetinio stalelio nereikėtų kaltinti – juk visi moteriški niekučiai turi savo vietą.

Tualetinio staliuko variacijos:

- Treliažas. Tai spintelė su veidrodžiu iš trijų suveriamų dalių. Centrinė veidrodžio dalis paprastai būna užfiksuota, o šonines galima sukioti kaip panorėjus. Patogu matuotis drabužius ar tvarkytis plaukus, nes galima apžiūrėti save iš visų pusių.

- Triumo. Veidrodis, kuriame save matome visu ūgiu, šalia jo pastatyta spintelė ar pakabinta lentynėlė. Didelis veidrodis vizualiai padidina kambario plotą.

- Komoda su viršuje pritvirtintu veidrodžiu. Joje ne tik galima laikyti reikalingas smulkmenas, bet ir ant stalviršio išdėlioti dekoratyvių akcentų. Veidrodžio rėmas gali tapti išskirtiniu dekoro elementu. Tiesa, šis variantas turi vieną trūkumą – prie komodos nepatogu sėdėti, nes nėra kur dėti kojų.

Kur jaukiai pasėdėti...

Niekas nesiginčytų, kad miegamojo stilių diktuoja lova – ji šiame kambaryje svarbiausia ir reikalingiausia. Nors prie jos ir tenka derinti kitus kambario baldus, tačiau jie taip pat reiškia savo teises, juolab kad pailsėti, apsirengti ar paskaityti maloniau ir patogiau ne atsisėdus ant lovos ir prisigrūdus už nugaros pagalvėlių, o ant tinkamesnių baldų.

- Banketė. Ši nedidelė lengva sofutė be atlošo miegamajam suteikia šarmo ir originalumo. Atsirado ji viduramžiais, išskirtinai damų buduaruose, turėjo neilgas lenktas raižytas kojytes, buvo apmušta dekoratyviu raštuotu audiniu ir stovėdavo paprastai prie lovos kojūgalio. Banketės išvaizda keitėsi amžiams bėgant. Šiais laikais ji gali būti gaminama iš nerūdijančio plieno, derinamo su oda, plastiko, egzotiškos medienos ar kalto metalo ir įgauna įvairiausių formų, o kartais virsta paprasčiausia daiktadėže, ant kurios galima ne tik sėdėti, bet ir į vidų susidėti patalynę ar drabužius.

- Pufas. Nors ir jis, ir banketė atlieka panašią funkciją, šių baldų gyvenimo istorija skirtinga. Galima įtarti, kad pufas į Europos salonus atkeliavo iš rytietiško interjero, kur vyrauja žemi baldai. Nedidelis ir patogus jis būtinas ten, kur reikia prisėsti, bet nėra daug vietos. Tarkim, prie tualetinio staliuko, po kuriuo pufą galima pakišti, kai to reikia.

- Fotelis. Prieš miegą malonu paskaityti jaukiai susirangius patogiame fotelyje (juk gulint skaityti nesveika...). Beje, fotelis atrodys stilingai ir sukurs buduaro nuotaiką pastatytas šonu šalia stalelio.

...ir daiktus susidėti

Dalis baldų miegamajame skirti tam, kad šio kambario neužgriozdintume daiktais, kuriančiais netvarką, ir turėtume kaip eksponuoti tuos, be kurių jaukaus kambario neįsivaizduojame: stalines lempas ir vazas su gėlėmis, įrėmintas nuotraukas ir mielus suvenyrus.

- Komoda. Jos promočiutė – skrynia, bet po ją raustis pasirodė nepatogu, tad į buvo įmontuoti ištraukiami stalčiai – tuo jšis baldas skiriasi nuo visų kitų, kilusių iš skrynios. Komoda tapo itin populiari dėl savo funkcionalumo – ne veltui prancūzų kalbos žodis „commode“ reiškia „patogus“. Iš stačiakampės dėžės ji pasilypėjo ant kojelių, imta puošti auksu ir sidabru, inkrustacijomis ir raižiniais. XVIII a. pirmoje pusėje tapo būtinu prašmatnių interjerų baldu. Ir šiandien komoda papildo miegamojo interjerą, joje įprasta laikyti apatinius drabužius ir patalynę, įvairiausius smulkius daiktus. Nedidelė komoda gali atstoti staliuką prie lovos. Parenkant komodai vietą reikėtų atkreipti dėmesį, kad būtų pakankamai vietos stalčiams atidaryti.

- Spintelė ar staliukas prie lovos. Tai labai funkcionalus daiktas, suteikiantis galimybę po ranka turėti visus būtiniausius daiktus – svarbiausia, kad jiems užtektų vietos ant stalviršio ir stalčiuose bei lentynėlėse. Lempai ir kelioms knygoms pasidėti pakaks nedidelio staliuko. Jei daiktų, kuriuos norite pasiekti iš lovos, yra daugiau, prireiks nedidelės komodos dydžio baldo.

- Lentyna. Lentynų dažniausiai prireikia tada, kai miegamasis mažas. Kita vertus, galima išlaisvinti vaizduotę – kūrybiškai sudėliokite daugybę mielų ir dekoratyvių daikčiukų, į kuriuos gera žiūrėti ilsintis. Be to, atsiranda vietos ir knygoms ar žurnalams, kad stirtos nesikauptų prie lovos.

Spintelės ir komodos padeda sukurti visavertį miegamojo interjerą ir turi daugybę funkcinių galimybių.

Jei vietos yra, idėjų nestinga...

- Miegas ir poilsis – skirtingi dalykai... Jei būsto dydis pakankamas, smagu turėti erdvų miegamąjį, kuriame atsiras vietos ne tik miegoti, bet ir ilsėtis. Atsižvelgus į pomėgius čia galima įrengti nedidelę bibliotekėlę (tik knygas reikia sudėti į uždaras lentynas, kad nesikauptų dulkės – jos miegamajame mažiausiai reikalingos), jaukų buduarą ar rytinės mankštos kampelį. Miegamojo zonas nesudėtinga atskirti keliais apšvietimo šaltiniais: pavyzdžiui, ties lova pakabinus sieninius šviestuvus, o prie staliuko ir fotelio ar banketės pastačius toršerą. Atskirti lovą nuo poilsio zonos padės originalus baldakimas, jauki širma ar nedidelis stelažas. Šiuo atveju pasitarnaus net ir dekoratyvūs kambariniai augalai. Skirtingos sienų ar grindų apdailos medžiagos taip pat padės suskaidyti erdvę.

- Spalvos keičia erdvės suvokimą. Kad nedidelis kambarys atrodytų erdvesnis ir neužgriozdintas baldais, jam dekoruoti patariama rinktis pastelinius, neryškius atspalvius, šviesius baldus ir didelius veidrodžius – šis derinys vizualiai padidins patalpą. O didelis kambarys, atvirkščiai, atrodys jaukesnis, jei apdailai atlikti bus panaudotos sodrios spalvos.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis