Kodėl per atostogas nepailsime? Psichologų komentarai

Atostogos ir poilsis yra būtinybė, ne privilegija. Vis dėlto dauguma žmonių nemoka visiškai atsipalaiduoti ir atitrūkti nuo darbų.

Vasarą mintys sukasi tik apie artimiausių atostogų planus. Egzotiška kelionė svetur ar ilgas ir tingus savaitgalis močiutės kaimo sodyboje - kruopščiai suplanuoti, tačiau nebaigtų darbų krūva, spaudžiantys terminai neduoda ramybės net ir uždarius biuro duris.
Prisipažinkime: dauguma mūsų atostogaudami atsako į svarbius telefono skambučius ir kartais patikrina elektroninio darbo pašto dėžutę. Skamba atsakingai, tačiau toks elgesys nei darbui, nei asmeniniam gyvenimui pliusų neprideda. Rezultatas? Po atostogų grįžę į darbą jaučiamės nepailsėję ir suirzę. Pažadame sau per kitas atostogas taip nesielgti, bet darbe gauname naują svarbų projektą ir vėl išvykstame ilsėtis su telefone įjungtu internetu.
Kaip išmokti kokybiškai pailsėti negalvojant apie darbus, rasti pusiausvyrą, atgauti energiją ir pasisemti naujų jėgų? Tokį klausimą uždavėme žymiems Lietuvos psichologams. Ką jie pataria savo klientams, susidūrusiems su pervargimu darbe, kai viskas, rodos, slysta iš rankų, o blogos nuotaikos ir irzlumo nepavyksta kontroliuoti?

Psichologė Nijolė Daugienė: Pajutę nuovargį – pasirūpinkite savo vidiniu vaiku
„Mano klientai yra labai užimti, aktyvūs, daug dirbantys žmonės. Kartais ir pati pajuntu, kad esu apsikrovusi darbais. Pirmas žingsnis, kurį naudoju ir siūlau savo klientams, – sustoti ir padaryti pertrauką. Atsigulti, atsipalaiduoti, pabūti tyloje, giliai kvėpuoti ir apie nieką negalvoti. Kitas žingsnis – pakalbėti su savimi ir užduoti klausimus: „Kodėl esu toks pavargęs? Kodėl tiek daug dirbu? Ko man reikia šiandien, kad pasijusčiau geriau?“ Išgirsti save – vienas sunkiausių etapų.
Esu pastebėjusi, kad dažnai žmonės suvokia, jog yra pavargę ir laikas eiti atostogų, bet vis randa krūvas pasiteisinimų dėl nebaigtų darbų ir poilsį atidėlioja. Manau, kad mes visada galime rasti laiko sau. Problema slypi mūsų vidiniuose įsitikinimuose, kurie veikia lyg barjerai ir trukdo tinkamai savimi pasirūpinti.
Pavyzdžiui, dažnas įsitikinęs: „Reikia sunkiai dirbti, kad kažką pasiektum“; „Pirma reikia padaryti visus darbus – tik tada galima ilsėtis“; „Tinginiauti negražu – gerai jaučiuosi tik tada, kai dirbu.“ Pabandykite atsakyti į klausimą, ar tokie įsitikinimai yra jūsų pačių sprendimas, ar jie jums dabar tinka, o gal tai tik iš vaikystės jūsų galvoje užsifiksavę tėvų nurodymai. Labai svarbu suvokti, ar jūsų įsitikinimai nėra kliūtis savimi pasirūpinti. Reikia leisti sau pailsėti, kai to norite ar kai pajuntate, kad jums to reikia.
Po šios kelių žingsnių preliudijos savo klientams siūlau susidaryti pasirūpinimo savimi sąrašą. Tai gana individualu – kas tinka vienam, kitam gali atrodyti tikra kvailystė. Pažinti tikruosius savo poreikius nėra paprasta. Pajutę nuovargį, paklauskite savęs, kas jums teikdavo malonumo vaikystėje. Prieš veidrodį dainuoti karaokę, degintis saulėje, o gal su pasimėgavimu suvalgyti ledų porciją? Prisiminę smagias vaikystės akimirkas, pritaikykite jas dabarčiai – taip pasirūpinsite savo vidiniu vaiku. Paglobokite, palepinkite jį, kai jaučiate, kad jis pavargęs ar suirzęs.
Pamenu, kad vaikystėje labai mėgdavau važinėtis dviračiu. Tad ir dabar, kai jaučiuosi pavargusi nuo darbų, sėdu ant dviračio ir važiuoju savo maršrutu Neries pakrante – vėjas prapučia galvą, išvaduoja nuo prisikaupusių minčių. Buvimas gamtoje, gryname ore – vienas geriausių nusiraminimo būdų.
Dažniau veikite ekspromtu – išsivaduokite iš „reikia“, „privalau“, „turiu padaryti“, bent kartais leiskite sau nieko neplanuoti ir neorganizuoti, o daryti tai, kas tą akimirką šauna į galvą, pavyzdžiui, susiorganizuoti kelionę pas draugus į sodybą arba nueiti į vienintelį tą vakarą rodomą kino seansą.
Kartais veiksminga tiesiog žiūrėti į gražius objektus: meno kūrinius, gamtos vaizdų skaidres ar madų žurnalus! Išorinis grožis įneša į mūsų vidų pusiausvyros, ramybės ir harmonijos. Anksčiau mėgdavau važiuoti pas mamą – į gimtuosius namus – pavaikščioti po sodą, pažiūrėti į žydinčias obelis ar nuravėti lysvę. Toje vaikystės sodyboje sugrįždavo saugumo ir vidinės ramybės jausmas. Kai mama persikėlė gyventi kitur, pastebėjau, kad naujieji namai nebeturi tokių magiškų galių. Kiekvienam linkiu surasti tai, kas turi magiškų galių, sugrąžinančių jėgas ir suteikiančių vidinę ramybę.“

Prof. Albinas Bagdonas: Pavargote nuo vienos veiklos – persijunkite į kitą
„Siekiant pailsėti nuo kasdienių rūpesčių, visų pirma, reikia mokėti džiaugtis ir atsipalaiduoti. Man geriausias poilsis – veiklos pakeitimas: kelias valandas užsiimi vienu dalyku, paskui kitu. Nesant tokios galimybės, reikia daryti pertraukėles – pagroti, paklausyti muzikos ramioje aplinkoje. Svarbu mokėti mėgautis muzika, tada ši veikla teiks didžiausią naudą: aktyvins smegenis, teiks malonumą. Mėgstamų melodijų klausymas pastebimai sumažina įtampą, nerimą, skatina kairiojo – analitinio pusrutulio poilsį, įjungdama į veiklą dešinįjį – jausmų ir muzikos pusrutulį.
Ne mažiau svarbu turėti laisvalaikio pomėgį. Kitokia veikla leidžia rasti pusiausvyrą ir pajausti gyvenimo kokybę. Mėgstamas užsiėmimas (ar net keli) turėtų būti nuoseklus, veiksmingas ir tikslingas, o ne vienkartinis!
Puikia priemone nuraminti nervų sistemą ir smagiu visos šeimos pomėgiu gali tapti giminės genealoginio medžio sudarymas, atostogų kelionių ar kitų atsiminimų aprašymas, kokių nors daiktų kolekcionavimas.
Žmogaus organizmas evoliucionuojant pritaikytas ganėtinai sunkiai fizinei apkrovai ir didelėms energijos sąnaudoms. Deja, akmens amžiuje suformuotas organizmas atsidūrė menkos fizinės apkrovos epochoje. Todėl fizinis aktyvumas – geriausias protinio darbo pakaitas. Darbas sode ar darže – sodinimas, ravėjimas ar tiesiog kapstymasis savo ūkelyje, žemės sklypelyje – taip pat mažina stresą, širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimų galimybes. Gamtoje leidžiamas laikas atpalaiduoja kūną, o rezultatai – paaugę augalai, pražydusios gėlės ar prinokę vaisiai – suteikia daug džiaugsmo ir skatina kūrybiškumą.
Nebijokite eksperimentuoti, atrasti naujų pomėgių. Įdomi veikla, užimanti mintis naujomis idėjomis, lemia gerą savijautą ir nuotaiką, o suderinta su racionalia mityba – veda žmogų ilgesnio ir sveikesnio gyvenimo bei psichologinės gerovės (laimės) link.“

Psichologė-psichoterapeutė, jungiškosios krypties psichoanalitikė Elona Ilgiuvienė
„Kai klientas ateina į kabinetą ir sako: „Aš pervargau, man viskas slysta iš rankų, nesusitvarkau su darbais, negaliu kontroliuoti savo nuotaikų“, visų pirma patariu gerai išsimiegoti ir pailsėti. Kito vizito metu dėliojame prioritetus ir terminus. Žmogus turi išdrįsti pasakyti „ne“ daliai darbų. Stengiamės išsiaiškinti, kodėl kyla tokios krizės, galbūt jos susijusios su kliento asmenybe: perfekcionizmu, nuolatiniu tobulybės siekimu visose gyvenimo srityse, konkuravimu ir žūtbūtiniu noru būti pirmam. Gali būti, kad žmogus niekada negali leisti sau jaustis patenkintas ir atsipalaidavęs, kad jo vidinis gyvenimas persmelktas nerimo. Visada pabrėžiu, kad būtina išmokti ir įvaldyti bent vieną atsipalaidavimo būdą: aptariame meditaciją, kvėpavimo technikas, klientui priimtinas dvasines praktikas.
Be to, būtina išsiaiškinti, ar darbas, kurį žmogus kasdien dirba, tinka pagal jo asmenybės tipą. Gali būti, kad žmogus iš savęs reikalauja neįmanomų dalykų. Aiškinamės, kokios yra jo stipriosios savybės ir kaip jas galima geriausiai išnaudoti šiame darbe, o galbūt vertėtų pagalvoti apie darbo pobūdžio keitimą. Jei randame silpnųjų savybių, ieškome, kas galėtų suteikti pagalbą – galbūt užtektų papildomo profesinio mokymo.
Nustačius pervargimo priežastis, būtina užkirsti joms kelią, t. y. neleisti krizei pasikartoti ir atrasti kuo daugiau pusiausvyros tarp darbo bei asmeninio gyvenimo, tarp reikalavimų ir realybės, ką žmogus iš tikrųjų gali ir nori daryti. Krizė dėl pervargimo darbe gali slėpti gilesnes problemas dėl beprasmiškumo, tuštumos, emocinės izoliacijos išgyvenimų. Kartu su klientu ieškome atsakymo, kaip jam gyvenime jaustis laimingam: kaip atkurti gilesnę emocinę pusiausvyrą, santykius, kaip save įprasminti bei realizuoti, kaip turiningai leisti laisvalaikį. Vieniems patinka mokytis – klausytis seminarų internetu, kitiems galbūt mėgautis pirties malonumais. Yra begalė būdų pailsėti, todėl savo klientus visą laiką skatinu atrasti tai, kas jiems asmeniškai tinka.
Aš pati sau neleidžiu pasiekti ribos, kai nebegaliu kontroliuoti blogos nuotaikos ar irzlumo. Stebiu savo būsenas – stengiuosi, kad neužvaldytų monotonija, ir neleidžiu sau visiškai išsekti. Mano laisvalaikis labai įvairus, neturiu vienodų savaitgalių: daug skaitau, mėgstu keliones po Lietuvą, dainuoju folkloro ansamblyje ir savo malonumui su draugų būreliu šoku meditacinius šokius, rašau straipsnius, dalyvauju piliakalnių tvarkymo talkose, lankau etnologų, folkloristų renginius, archeologų seminarus, sportuoju. Svarbu klausytis savęs ir rasti prasmingų pomėgių, sau įdomią veiklą, bendrauti, mylėti, atsipalaiduoti – visa tai apsaugos nuo perdegimo.“

Psichologas, socialinių mokslų daktaras Artūras Deltuva: Ilsėdamiesi kaupkite energiją
„Kai pavargstame nuo emocinio ir psichologinio krūvio, dažnai prisikaupiame irzulio – tarsi vidinių šiukšlių. Neverta jų analizuoti ar bandyti suprasti. Geriausia jas „išventiliuoti“. Tam padeda teigiamos emocijos. Tokiais atvejais tinka pakeisti aplinką, išjungti mobilųjį telefoną, kur nors išvykti, gal net į užsienį. Būnant artimoje aplinkoje, kuri kėlė įtampą, pailsėti gali ir nepavykti, nes protas vis tiek suksis apie darbus, kompiuterį ar mobilųjį telefoną. Išvažiavimas svetur, kelionių metu išgyvenami nauji įspūdžiai, kitur perkeltas dėmesys puikiai padeda pasisemti šviežių, išvalančių emocijų.
Per atostogas patarčiau užsiimti priešinga veikla nei ta, nuo kurios pavargstame kiekvieną dieną. Jeigu darbas sėdimas – daugiau judėkime, jeigu kasdien užsiimame fizine veikla – pagulėkime, leiskime sau patinginiauti ir panašiai.
Pajutęs nuovargį, o mano nuovargis dažniausiai yra dėl emocinio krūvio ir protinio darbo, dažniausiai užsiimu fizine veikla: žaidžiu krepšinį, bėgioju, šiaurietiškai vaikštau su lazdomis, išvažiuoju pamedituoti. Be to, mėgstu užrašinėti savo mintis, emocijas, įspūdžius ir būdamas namie, ir keliaudamas, taip pat pagroti sau gitara ar havajietiška ukulele. Muzikuodamas papuoli į visai kitą sąmonės būseną, tai padeda atkurti kūno ir dvasios pusiausvyrą, tarsi išvėdina vidų.
Dažnai žmonės galvoja tik apie tai, kaip kokybiškai atsipalaiduoti. Tačiau yra ir kita medalio pusė – maksimalus savo kūno energijos mobilizavimas. Svarbu išmokti tuos dalykus suderinti kaip kopijavimo aparatui: ilsėtis, kai gyvenime atsiranda pauzė, bet kartu būti nuolat pasirengus tęsti veiklą, t. y. kaupti energiją, kad gyvenimui pareikalavus iššūkio turėtumėte jėgų atsiliepti į gyvenimo kvietimą veikti.
Dirbdamas su savo klientais visų pirma stengiuosi išsiaiškinti, kada ir kur jie iššvaisto savo energiją. Paradoksalu, bet jėgas išsiurbiame patys, kai atsisakome, vengiame paklusti gyvenimo reikalavimams.
Tarp komforto ir iššūkio priėmimo būsenos yra tam tikra riba, kuri vadinama pasipriešinimo iššūkiui būsena. Nuolatinis buvimas ant tos ribos labai sekina mūsų energiją, todėl turite išmokti atpažinti iššūkį, aiškiai jam pasakyti „taip“ arba „ne“, suvokti, ko šiuo metu gyvenimas iš jūsų reikalauja, ir susidėlioti prioritetus.
Išgyvenimas primena šuolį į šaltą vandenį – įšokau, buvo šalta, bet pradėjau plaukti ir tapo visai smagu. Galbūt pavargsime fiziškai ar emociškai, tačiau atsiras prasmės jausmas, motyvacija ir geros emocijos, suteikiančios energijos.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis