Išsišokėliai. „Turėjome ambicijų išsiskirti, nenorėjome būti eilinė valgykla-girdykla. Domėjausi joga, vegetarizmu, tad nutariau savo kavinę daryti 100 proc. vegetarišką, – verslo pradžią prisimena A. Cibulskas. – Kita beprotybė buvo ta, kad neleidome rūkyti. Pirmus penkerius metus jautėme nuolatinį stresą, minčių užsidaryti kildavo kone kiekvieną dieną. Vėliau požiūris į vegetarišką maistą labai pasikeitė. Vis dėlto net ir dabar negalėčiau pasakyti, kad labai daug uždirbame ir galime ramiai atsipūsti.“

Lankytojai. „Gaminame „normaliems“ žmonėms. Atidarinėdamas kavinę nedėjau vilčių vien į jogus, vegetarus ir sveikuolius, norėjau, kad šio maisto paragautų visi: ir užkietėję mėsėdžiai, ir parūkantys, ir išgeriantys. Taip ir yra: vieni ateina čia tiesiog išgerti arbatos ar pasimėgauti desertu, kiti kasdien valgo dienos pietus, treti mėgsta vakarais pasėdėti, pabendrauti, nes jiems patinka neformali, jauki aplinka, gera muzika.“

Kodėl vegetarizmas? „Man tai nebuvo nei mada, nei užgaida – jau seniai domiuosi joga, medituoju. Vegetarizmas atėjo su praktika, o ne iš įsitikinimų: tiesiog jaučiausi vis geriau, kūnas ir mintys tapo lengvesnės. Iš gyvūninio maisto vartoju tik pieno produktus, bet labai saikingai.“

Pritaikyta lietuviams. „Nesu linkęs ginčytis, kas yra geriausia. Net vegetarizmo atmainų ir koncepcijų yra daug. Manau, kiekvienas turi pats atrasti sau tinkamiausią mitybos būdą, bet tam reikia nebijoti išbandyti įvairius variantus. Iš pradžių pas mus dominavo indų virtuvė, tačiau ilgainiui adaptavom ją lietuvių skoniui. Turim ir picų, makaronų, netgi žemaičių blynų, tik su kopūstų įdaru.“

Kas sunkiausia Lietuvoje? „Sudėtinga gauti šviežių ir kokybiškų daržovių, išlaikyti neaukštą kainą. Žmonės vis dar mano, kad mėsos patiekalai turi kainuoti brangiau. Be to, visada ruošiame šviežią maistą, tad reikia daugiau virtuvės darbuotojų.“

Ko kavinėje nerasite? „Jokių gyvūninių maisto produktų, išskyrus – pieno gaminius.“

Verta paragauti. „Mūsų kavinė išsiskiria arbatų įvairove. Verta pabandyti juodąją su aštriais prieskoniais ir pienu. Populiariausių patiekalų trijulė: obuolių pyragas, aštri pomidorų sriuba ir samosos (tradiciniai trikampiai indiški įdaryti paplotėliai, patiekiami su čatniu), yra tapusi kavinės vizitine kortele. Mėgstami ir patiekalai su panyru (indišku varškės sūriu). Beje, visi desertai – be kiaušinių, dirbtinių priedų, konservantų, želatinos. “

Nuo ko pradėti sumanius maitintis vegetariškai? „Iš pradžių bent jau nustokite valgyti mėsą 3 kartus per dieną. Nedarykite radikalių sprendimų – pastebėjau, kad tie, kurie vegetarais tampa tik iš idėjos, jos dažniausiai taip pat spontaniškai ir atsisako. Geriausias variklis eiti toliau yra teigiama patirtis.“

Receptas
Pomidorinė sriuba

Reikės:
didelės raudonos saldžiosios paprikos,
vidutinio dydžio morkos,
saujelės juodųjų alyvuogių,
dviejų nedidelių marinuotų agurkų,
pusės nedidelės aitriosios paprikos,
gabaliuko imbiero šaknies,
2 šaukštų sviesto,
stiklinės pomidorų sulčių,
saujelės virtų ryžių,
žiupsnelio lietuviškų kmynų,
pusės šaukštelio maltos saldžios paprikos,
žiupsnelio bazilikų,
poros gvazdikėlių,
laurų lapelio,
druskos ir cukraus pagal skonį.

Puode (tinkamiausias storu dugnu) ištirpinamas sviestas, į jį sudedami smulkiai supjaustyta aitrioji paprika, imbiero šaknis, kmynai, gvazdikėliai ir malta saldžioji paprika. Viskas kepinama ant silpnos ugnies apie minutę. Tada sumetamos juostelėmis supjaustyta raudona saldžioji paprika ir sutarkuota morka. Maišant kepinama apie 10 min. Toliau supilamos pomidorų sultys ir maišant troškinama dar apie 10 min. Viskas užpilama vandeniu. Kai sriuba užverda, į ją sudedami supjaustyti marinuoti agurkai ir alyvuogės. Verdama apie 5 min. Į sriubą suberiami virti ryžiai, bazilikai, laurų lapelis, druska ir cukrus.

Nuotraukos – Redos Mickevičiūtės ir iš kavinės „Balti drambliai“ archyvo. Stilius – Redos Mickevičiūtės. Grimas – Viktorijos Barkauskaitės. Drabužiai – iš parduotuvės „Boho Chic“ (Arklių g. 3, Vilnius)