Neseniai iš Tanzanijos grįžusi B. Nicholson (34) išleido ketvirtąją receptų knygą, šį kartą skirdama ją daržovėms. Beata pripažįsta: naujo receptų rinkinio tikslas - priminti žmonėms apie šviežių daržovių ir vaisių naudą jų sveikatai.
Neseniai grįžote iš Tanzanijos. Ką išvydote šioje šalyje ir su kokiais sunkumais teko susidurti?
Mano užduotis Afrikoje buvo atkreipti dėmesį į prastą Tanzanijos vaikų mitybą. Vaikai šioje šalyje suaugusiems skirtu maistu maitinami sulaukę vos kelių mėnesių, nors jų neatspariems organizmams šis nepritaikytas. Mažieji negauna pakankamai maistinių medžiagų, todėl jų fizinė raida sutrikusi. Su šia problema susiduria apie 40 proc. Tanzanijos vaikų. Nemažai jų yra visiškai nusilpę ir mažiesiems negali padėti netgi vaistai. Tose ligoninėse, kurios yra remiamos „Unicef“ organizacijos, nusilpusiems lašinamas pienas, turintis daug reikalingų maisto medžiagų ir padedantis vaikams atgauti jėgas. Tačiau yra ir neremiamų ligoninių. Tokiose pamatai išsekusius vaikus, kuriems niekas negali padėti ir anksčiau ar vėliau jie mirs. Tanzanijoje padėjome ne vienai šeimai ir nors jų nebuvo labai daug, bet suteikėme galimybę apsilankyti pas gydytojus, pasiskiepyti.
Sugrįžusi į Lietuvą tęsiate ketvirtosios knygos, skirtos daržovėms pristatymą. Kodėl pasirinkote būtent šią temą?
Mes pernelyg įpratę valgyti vien mėsą su bulvėmis. Išleisdama šią knygą mąsčiau apie vieną – reikia vartoti daugiau šviežių daržovių. Lietuvoje galima labai daug jų užsiauginti. Berašydama knygą ir pati pradėjau valgyti daugiau daržovių. Taip pat supratau, kad net cukiniją ar brokolius galima valgyti žalius, nebūtinai virti ar kepti. Žalios daržovės išsaugo daugiau vitaminų, todėl jos naudingesnės.
Skatinate žmones valgyti daugiau daržovių, tačiau pastaruoju metu ypač populiariam vegetarizmui ir žaliavalgystei nepritariate...
Žaliavalgystės ar vegetarizmo vejai atpūtė nemažai gerų ir naudingų naujovių į mūsų kasdienį meniu. Galime pasisemti idėjų iš šių receptų. Nemanau, jog šie mitybos būdai blogi, tačiau man jie netinka. Sveika kartą per dieną suvalgyti termiškai neapdorotą patiekalą, bet artėjant šaltiems orams, man savaime norisi karštos, lėtai troškintos mėsos ar šiltų sriubų.
Neretai moterys vardan gražių kūno linijų pasiryžta badauti. Ar pati, būdama kulinarė, galėtumėte atsisakyti progos pasimėgauti skaniu maistu?
Kartą teko sudalyvauti paskaitoje, kurioje dėstytojas aiškino apie populiarių dietų žalą organizmui – badaudami mes padarome sau meškos paslaugą, nes organizmas negauna reikalingų vitaminų, medžiagų ir „nustoja rūpintis mūsų kūnu“. Mums gali susilpnėti plaukai, papilkėti oda... Be to, organizmas prisitaiko prie mažesnės kalorijų normos ir svoris nustoja kristi, nesvarbu, kad suvalgome perpus mažiau nei anksčiau.
Pati kartą per savaitę stengiuosi pasidaryti „iškrovos dieną“ – valgyti labai nedaug, tačiau ne visada man tai pavyksta. Sveika yra vieną dieną leisti organizmui šiek tiek pailsėti nuo maisto, bet negaliu ir nenoriu skaičiuoti kalorijų.
Geriausia išeitis – žiūrėti, ką valgome ir sportuoti. Nors reguliariai to nedarau, mankštinuosi, kartais pabėgioju ar ilgiau vaikštinėju. Geros sveikatos formulė – šviežas maistas ir judėjimas. Ne visi turime būti vienodi, antsvoris, be abejo, kenkia sveikatai, tačiau jeigu žmogus „plonas“ – tai dar nereiškia, jog jis sveikas.
Lietuvoje ekologiškų produktų yra, tačiau man tai – ne pagal Europos standartus ir sertifikatus užaugintos daržovės ar vaisiai. Nesu „eko karys“, nepalaikau fanatizmo. Mano tėvo užauginti pomidorai ar bulvės man yra geras ir ekologiškas produktas. Esu didelė lietuviškų produktų gerbėja, nes tiek mūsų pienas, duona ar daržovės tikrai yra puikios kokybės ir be galo skanūs.
Šiemet su vyru šventėte dešimties metų vestuvių sukaktį ir, panašu, jog esate tikrai laimingi, juk Tomas nepabūgo dėl šeimos palikti gimtąją Angliją ir atsikraustyti į Lietuvą.
Su vyru mums gera kartu, esame vienas kito dalimi. Neslepiu savo gyvenimo, esu atvira - manau, žmonės turėtų dalintis ir geromis, ir blogomis patirtimis.
Persikraustyti į Lietuvą nebijojome, čia taip pat galima gerai gyventi, mūsų šalyje daug galimybių. Viskas priklauso nuo požiūrio: jei nesistengsi ir visą laiką tik dejuosi, tau visur bus blogai. Negalėčiau pasakyti, kad dabar jau tikrai visą gyvenimą gyvensime Lietuvoje. Išvažiuoti svetur bent kuriam laikui yra naudinga. Tokie pokyčiai labai teigiamai veikia žmonės, nes jei dieną iš dienos darai tą patį, pasineri į monotoniją - nustoji tobulėti.
Kalbino Ana Daukševič
