Projektuodama dvaro gyvenamąsias erdves interjero architektė Jurga Paškevičiūtė stengėsi derinti dekoro elementus prie pastato architektūros bei vadovautis klasikiniais projektavimo principais, tačiau tuo pat metu sukurti šiuolaikišką, funkcionalų, šviesų ir lengvą interjerą.

Projekto autorė – interjero architektė Jurga Paškevičiūtė

Naujam gyvenimui prikelto gyvenamojo dvaro pastato plotas – apie 500 m2, tačiau dėl tinkamai suplanuotų funkcinių erdvių jis neatrodo per didelis ar nejaukus. Projektuodama dvaro pastato vidines erdves, interjero architektė Jurga Paškevičiūtė vadovavosi klasikiniu simetrijos principu, būdingu ir pastato architektūrai.

Pailgos formos pastatą į dvi kone vienodas dalis dalija centrinis architektūrinis elementas – erdvus balto kolorito prieškambaris, kuriame įkomponuoti grakštūs balti laiptai, dekoruoti kaltinio metalo rankų darbo turėklais.

Vienoje prieškambario pusėje buvo suprojektuota SPA ir svečių kambarių zona, o kitoje – prabangi ir puošni svetainė su valgomuoju bei didelė ir patogi virtuvė.

Pirmajame aukšte įrengtose bendrosiose funkcinėse zonose dvaro erdvėms būdingą didingumą išryškina ir aukštos lubos – čia jos siekia apie 3,5 metro. Norėdama išlaikyti tinkamas vizualines patalpų proporcijas ir sukurti šviesią bei jaukią gyvenamosios zonos erdvę, interjero autorė gerokai padidino pastato langus.

Vasaros rezidencijos interjero stilistiką padiktavo pats pastatas. Gyvenamosioms erdvėms dekoruoti buvo pasirinkta šiuolaikiška klasika, persipynusi su klasicizmo epochos elementais. Norėdama išsaugoti interjero lengvumo, gaivos ir šviesos įspūdį, Jurga Paškevičiūtė stengėsi neperkrauti interjero, išrinkti atitinkamus baldus bei dekoro elementus.

Aukštos šiltu baltos spalvos atspalviu dažytos svetainės sienos ir lubos buvo dekoruotos pagal XVIII amžiaus stilių atkurtais įvairių formų gipso lipdiniais ir karnizais – tai sustiprino istoriniame pastate sklandančią prabangos ir romantikos aurą.

Klasicizmo laikotarpį šioje erdvėje primena ir prabangūs veidrodžiai, puošnus itališkas sietynas iš „JP Interjero Studijos“, įspūdingas persiškas kilimas iš „Lauros namų“, vizualiai apibrėžiantis prie ornamentais dekoruoto prancūziško židinio simetrijos principu į įkomponuotą poilsio zoną.

Šiltas baltos spalvos koloritas vyrauja ir greta svetainės suprojektuotoje erdvioje virtuvėje, apstatytoje klasikinės stilistikos pagal individualius interjero autorės brėžinius pagamintais medžio masyvo baltai dažytais baldais.

Vertikali laiptų linija į dvi simetriškas dalis skiria ir antrąjį dvaro pastato aukštą. Vienoje jų pusėje suprojektuota šeimininkų, kitoje – dviejų jų dukterų privačioji zona.

Šeimininkų pusėje buvo suformuotas nedidelis prieškambaris, iš kurio galima patekti į miegamąjį, vonios kambarį ir drabužinę.

Kaip ir pirmajame rezidencijos aukšte, čia vyrauja elegantiška ir puošni klasikos estetika: grakštūs, raižytais ornamentais puošti baldai, prabangios tekstilės detalės, įspūdingi sietynai, dideli veidrodžiai, romantiški sieniniai šviestuvai ir stilingi aksesuarai.

Privatumo, atsipalaidavimo ir jaukumo įspūdį šioje zonoje padeda kurti tiek nestandartinė palėpės erdvė gana stačiu stogo nuolydžiu, tiek ir apdailos elementai – visos grindys išklotos natūralaus pluošto kilimine danga, o sienos dekoruotos jaukiais dryžuotais tapetais.

Kitoje antrojo aukšto pusėje suprojektuotoje mergaičių privačiojoje zonoje, kurioje įrengti miegamieji ir vonios kambarys, interjero architektė stengėsi išsaugoti visose dvaro erdvėse vyraujančią šviesią ir lengvą modernios klasikos stilistiką, tačiau atsižvelgiant į šios pastato dalies šeimininkių poreikius buvo pritaikyta modernesnių, labiau atitinkančių mergaičių gyvenimo būdą sprendimų: projekto autorė čia pritaikė santūresnio, griežtesnių linijų dizaino baldus, net įkomponavo modernų pakabinamąjį krėslą, sienas dekoravo tapetais su geometriniais rombo formos raštais, subtiliais pabrėžiančiais klasikinę stilistiką, o erdvę papuošė šiuolaikinių dailininkų meno kūriniais.

Ypatingas dėmesys kuriant vasaros rezidencijos interjerą buvo skiriamas vonios kambariams.

Dvaro šeimininkai pageidavo, kad vonios kambariai būtų šilti, patogūs, jaukūs ir organiškai įsilietų įsikomponuotų į bendrą dvaro interjerą, todėl juos projektuojant buvo nuspręsta atsisakyti tradicinės vonios kambarių apdailos medžiagos – keraminių plytelių, o vietoj jų pritaikytas natūralus medis: išklotos medinės grindys, apatinė sienos dalis klasikiniu principu dekoruota medinėmis plokštėmis su įsprūdomis, o viršutinė– stilingais ornamentuotais tapetais, padedančiais sukurti vonios kambariuose, ypatingą, savitą atmosferą.

Toks dekoravimo būdas – tarsi užuomina į VXIII a. epochos dvariškių gyvenimo būdą: tada vonios kambariai būdavo įrengiami kaip prašmatnūs, puošnūs, komfortiški ir stilingi buduarai. Santechnikos įranga taip pat buvo renkama atsižvelgiant į vyraujančią interjero stilistiką.

Nuotraukos – iš asmeninio projekto autorės archyvo (autorius - Leonas Garbačauskas)