Depresija: kas ją sukelia ir kaip apsiginti? TESTAS

Žmonės dažnai skundžiasi depresija. Dažniausiai pasitaikanti - toji, kuri užklumpa tokiu kaip šis - tamsiuoju ir šaltuoju periodu. Ar tai rimta?

Ne paslaptis, kad dažnai depresija yra vadinama paprasčiausia bloga nuotaika, liūdesys ar tingulys. Paradoksas, bet tie, kurie itin lengvai svaidosi savidiagnozėmis „man – depresija“, dažniausiai ja neserga. Todėl iš šalies gali susidaryti įspūdis, kad kalbos apie depresiją tėra paprasčiausias „išsidirbinėjimas“. Deja, tie, kurie serga iš tiesų, paprastai tyli. Ir jų yra ne taip jau mažai – PSO duomenimis, visame pasaulyje depresija serga apie 121 mln. žmonių, prognozuojama, kad 2020 metais ji pagal paplitimą užims antrą vietą tarp visų ligų.

Tiesa, šiuo metu netyla diskusijos ir tarp psichinės sveikatos specialistų – atsiranda vis daugiau tvirtinančių, kad depresiją pernelyg lengvai diagnozuoja ne tik pacientai patys sau, bet ir gydytojai, lengva ranka išrašinėdami antidepresantus. Gali būti, kad su šios ligos diagnozėmis išties kiek perlenkiama, tačiau tai nereiškia, kad depresija neegzistuoja. Blogiausia yra tai, kad negydoma depresija dažnai tampa savižudybės priežastimi, taigi su ja juokauti neverta.

fotolia.com
Testas

Įvertinti, ar jus kankina tiesiog bloga nuotaika, ar iš tiesų puola depresija, pabandykite pagal šį Valstybinio psichikos sveikatos centro parengtą klausimyną. Pliusiukais pažymėkite, jei sutinkate su teiginiu.

1. Apėmė liūdesys, nusivylimas, neviltis.

2. Praradote gyvenimo džiaugsmą, o veikla, anksčiau teikusi malonumą (darbas, pomėgis, sportas, draugai, intymus gyvenimas), nebedžiugina.

3. Mažėja arba didėja apetitas, svoris.

4. Sunku užmigti, naktį miegate ne kietai, anksti pabundate, jaučiatės nuolatos mieguisti.

5. Sunku atlikti net paprasčiausius dalykus, ypač, kai reikia ką nors pradėti.

6. Sunku sutelkti mintis, priimti sprendimus, planuoti savo veiklą.

7. Vargina nuolatinė įtampa, baimė, nerimas.

8. Užplūsta liūdnos mintys, savęs nuvertinimo, kaltės jausmas. Kartais atrodo, kad geriausia būtų išeiti iš gyvenimo.

Jei vienu metu patiriate 5 ar daugiau išvardintų požymių ir tai tęsiasi ilgiau nei dvi savaites, rekomenduojama kreiptis pagalbos.

Shutterstock nuotr.
Kodėl susergama depresija

Anksčiau buvo manoma, kad depresiją sukelia tam tikri įvykiai – netektys, skyrybos, pinigų trūkumas. Vėliau laikytasi pozicijos, kad tai liga, su subjektyviomis aplinkybėmis neturinti nieko bendra, nes ją lemia hormoniniai ar genetiniai veiksniai. Išties depresijos mechanizme yra labai svarbūs neuromediatoriai (medžiagos, atsakingos už signalų perdavimą smegenyse) serotoninas, noradrenalinas ir kiti. Nustatyta ir tai, kad dažniau ja serga pacientų giminaičiai. Tačiau dabar manoma, kad depresiją gali išprovokuoti tiek fizinės priežastys, tiek tam tikri gyvenimo įvykiai arba pernelyg užsitęsusi įtampa. Kitaip tariant, kasdienis, lyg ir įprastas, bet ilgai trunkantis stresas yra ne mažiau pavojingas už staiga ištikusią didelę nelaimę.

Taip pat svarbūs depresijos rizikos faktoriai yra nesaikingas alkoholio vartojimas, piktnaudžiavimas mediciniais preparatais.

Depresija gali prasidėti bet kuriame amžiuje, bet dažniausiai pirmąsyk užklumpa tarp 20 ir 45 metų. Įdomu tai, kad išsivysčiusiose šalyse yra daugiau depresija sergančių jaunų žmonių, o neturtingesnėse ši liga dažniau paliečia vyresnius žmones. Kitaip tariant, turtingose šalyse žmonės sendami tampa laimingesni, o neturtingose – atvirkščiai. Mokslininkai tai aiškina tuo, esą turtingose šalyse jaunus žmones alina didesnė konkurencija ir įtampa darbe, o senatvėje guodžia materialinis saugumas.

Įdomu tai, kad vertinant bendras tendencijas, turtai ir patogus gyvenimas nemažina tikimybės susirgti depresija, netgi atvirkščiai – finansiškai stabiliose šalyse ši liga diagnozuojama maždaug 14,6 proc. gyventojų, o skurdesnėse – 11,1 proc. Be abejo, tokią statistiką galėjo lemti ir diagnozės tikslumas – neišsivysčiusiose šalyse sveikatos problemų yra tiek daug ir tokių rimtų, kad „žaisti su depresijomis“ ten tiesiog nėra galimybių.

Moterys depresija serga maždaug 2 kartus dažniau nei vyrai, mat viena iš jos priežasčių gali būti hormonų kiekio kraujyje svyravimai (menstruacinio ciklo metu, klimakteriniu laikotarpiu, po gimdymo).

Shutterstock nuotr.
Kaip pasprukti nuo depresijos?

Sergant depresija pagrindinis nemalonus pojūtis dažnai apibūdinamas kaip „tuštumos jausmo“ išgyvenimas. Kiekvienas veiksmas tokiam žmogui atrodo beprasmis ir reikalaujantis didelių pastangų. Rimtai įsisirgęs žmogus be postūmio iš šalies vargu ar imsis ko nors, kad save išgelbėtų, tačiau pajutus pirmuosius simptomus susigriebti dar ne vėlu. Sustabdyti depresijos plitimą gali padėti šios priemonės.

1. Savanoriška veikla. Depresijos kamuojamas žmogus linkęs egocentriškai užsidaryti savo pasaulėlyje ir rūpintis tik savo problemomis. Tačiau įvairūs tyrimai vienareikšmiškai rodo – kitiems padedantys žmonės jaučiasi gerokai laimingesni, ir kur kas rečiau serga ne tik depresija, bet ir kitomis ligomis.

2. Naminis gyvūnėlis. Aišku, jei nemylite gyvūnų, tai gali tapti papildoma našta. Tačiau dažniausiai naminis gyvūnėlis teigiamai veikia žmogaus fizinę ir psichinę sveikatą, prablaško vienatvę, suteikia naujų įspūdžių, o būtinybė juo rūpintis priverčia pajudėti, pakilti iš lovos ir bent trumpam atitrūkti nuo savo problemų.

3. Mankšta. Nebūtina išsyk griebtis sunkių, varginančių pratimų – išvaikyti niūriai nuotaikai gali užtekti bent pusvalandį trunkančio pasivaikščiojimo gryname ore arba lengvos mankštos. Tyrimai rodo, kad vos 10 minučių trunkantis pasivaikščiojimas nuotaiką pagerina 2 valandoms. Judėjimas pagerina kraujotaką, smegenys geriau aprūpinamos deguonimi, atsipalaiduoja įtempti raumenys.

4. Tinkama mityba. Ypač veiksmingas šiuo atveju yra maistas, kuriame netrūksta B grupės vitaminų – žuvys, ankštiniai augalai, avižiniai dribsniai, riešutai. Laimės pojūtį taip pat didina šokoladas, bananai. Taip pat svarbu, kad netrūktų magnio ir kalcio, todėl reikėtų vartoti daugiau žalialapių daržovių, pieno produktų. Šių mikroelementų trūkumas sukelia baimingumą, nerimą, raumenų įtampą.

5. Vaistai. Prasidėjus biocheminiams pokyčiams liaudiškos depresijos gydymo priemonės gali nepadėti, todėl nebijokite kreiptis į gydytoją – šis įvertins situaciją ir reikalui esant išrašys vaistų. Nereikia bijoti prie jų priprasti – Lietuvoje antidepresantai nėra išrašinėjami taip lengvai kaip JAV ar kai kuriose Europos šalyse. Teisingai juos vartodami sau tikrai nepakenksite – tik padėsite išeiti iš akligatvio.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis