Bene žymiausias lietuvių kino ir teatro aktorius Regimantas Adomaitis po ilgokos pertraukos, pirmąkart savo įspūdingoje karjeroje, teatre vaidina lietuvį emigrantą. Nors vienas iš jo trijų sūnų gyvena ne Lietuvoje, o aktorius neatmeta galimybės ir pats išvykti gyventi į Londoną, labiausiai jis sielojasi dėl Lietuvos.
„Dar buvo pats Nepriklausomybės klestėjimas, jau tada Vaižgantas sakė: gelbėkit Lietuvą! Ką jis turėjo omeny, apie ką jis galvojo, sunku pasakyt, bet, ko gero, šiandien jis pakartotų tuos žodžius. Kur ta mūsų laisvė, kur mūsų tas išvajotas rojus?”, – svarsto R. Adomaitis.
„Neseniai pažiūrėjau filmą „Velnio nuotaka”, galvoju, palauk, pažiūrėk, seniai nematei, jau ketvirtis amžiaus praėjo, nuostabu. Jeigu Lietuva būtų nors kiek didesnė arba būtume buvę arčiau Vakarų, šiandien apie Vaivą Mainelytę kalbėtų kaip apie superžvaigždę - fantastiškai ji sukūrė savo Jurgą, fantastiškai...”
Ištuštėjusiuose šeimos namuose vartydamas nuotraukas, Regimantas Adomaitis pasakoja greta savęs turėjęs fantastišką gyvenimo moterį. Su aktore Eugenija Bajoryte susipažino vaidindami filme „Jausmai“. Po filmo Eugenija tapo jo žmona.
Apčiuopiamų gėrybių tuomet nevertinęs, prisimena, jog buvo pernelyg prisirišęs prie aktorystės, kiekvieną sezoną dirbo teatre ir dar filmuodavosi. Sako, vasarą namie nedažnai ir pasirodydavo. O vaikai augo tarsi savaime, be jo pamokymų, kaip reikia gyvent, elgtis, bendrauti. Šeimos krūvis gulė tik ant žmonos pečių.
Garbaus amžiaus sulaukęs aktorius pasakoja, jog pastaruoju metu jo gyvenimo ir kūrybos tempas sulėtėjęs. Bohemiškų pasisėdėjimų neliko, daugiausia laiko jis praleidžia gamtoje, kaimo sodyboje, neslepia net ir teatro jau „atsivalgęs”. Sako, po žmonos Eugenijos mirties ne tik teatras, beveik niekas jo nedomina. Nevaikšto jis į teatrą, nežiūri, kaip vaidina kiti: „Aš jau teatro taip nebemyliu kaip anksčiau, kaip jaunystėje, kaip tada, kai svajojau apie jį.”
****
Atsakykite į klausimus, ir vienam jūsų (išrinktam burtų keliu) padovanosime pusmečio žurnalo „Moteris“ prenumeratą!