Medikai įspėja: mes valgome per daug rūgštinančio maisto. Kaip pasiekti pusiausvyrą?

Medicinos mokslas pripažino, kad žmogaus organizmui kenkia sutrikusi rūgščių ir šarmų pusiausvyra. Dėl to dažnai skauda galvą, jaučiamės be jėgų, nervingi, kenčiame nuo rėmens graužimo, alergijų, įvairių skausmų...

Konsultuoja šeimos gydytoja Aurika Jurevičienė

Iš kur organizme atsiranda tų rūgščių?

Mūsų savijauta priklauso nuo įvairių procesų organizme. Vykstant medžiagų apykaitai susidaro daug rūgščių, netinkama mityba ir gyvensena taip pat padidina jų kiekį. Organizmui skaidant baltymus (kurių gausu mėsoje, žuvyse, kiaušiniuose), susidaro fosforo ir sieros rūgštys. Jei daug sportuojame, stipriai dirbant raumenims pasigamina pieno rūgšties, o su prakaitu netenkame labai daug mineralų ir skysčių. Taigi sportas stiprina sveikatą, bet mankštintis turėtume reguliariai ir su protu. Laikantis griežtų dietų riebalų sankaupos tirpsta, tačiau atsiranda ketoninių rūgščių. Gamta (o su ja ir mes) taip pat rūgštėja: lyja rūgštūs lietūs, prastėja dirvožemis, augaluose mažėja mineralinių medžiagų.

Ar organizmas nemoka šių rūgščių atsikratyti?

Tas kenksmingas rūgštis turi nuolat šalinti inkstai, kraujas, jungiamieji audiniai. Tačiau gali ateiti laikas, kai jie tiesiog bus nepajėgūs išvalyti organizmo - tada rūgštys kaupsis. Negana to, organizmas stengsis neutralizuoti parūgštėjusią terpę - iš kaulų bus paimami mineralai, ypač kalcis, kad rūgštis padarytų nekenksmingas. Tuomet kaulai retės, tai skatins osteoporozę...

Kaip gydytojai sužino, ar ne per daug susikaupė rūgščių?

Atlikus tiek kraujo, tiek šlapimo tyrimą gydytojas visuomet įvertina, koks jų pH. Jis parodo, kiek rūgščių yra bet kokioje vandens turinčioje medžiagoje.

Kasdien su maistu gauname nevienodą rūgščių ir šarminių medžiagų kiekį. Kad būtume sveiki, šis kiekis turi būti sureguliuotas. Kaip tai padaryti?

Valgome mes dažniausiai per „rūgščiai". Tai nereiškia, kad renkamės per daug rūgščių produktų skonio prasme - tiesiog mėgstame tokį maistą, iš kurio gaminasi rūgštys. Piktnaudžiaujant baltymais, cukrumi ir riebalais padidėja vidinės organizmo terpės rūgštingumas. Beje, nereikėtų painioti: padidėjęs rūgštingumas, kurį sukelia netinkama mityba, yra visai kitoks nei sergant lėtinėmis ligomis, pavyzdžiui, cukriniu diabetu.

Kaip per didelis rūgščių kiekis kenkia sveikatai?

Pirmiausia rūgštys kaupiasi skrandyje. Pavojaus ženklas, bylojantis apie „rūgštų" skrandį, - ėdantis rėmuo. Tai rodo, kad organizme trūksta šarminių medžiagų virškinimui užbaigti. Kai šarminės medžiagos jo nevalo, stiprėja skrandžio ir viso kūno per didelis rūgštumas. Tada sutrinka virškinimo procesas, gali atsirasti skrandžio opų. Tokius skrandžio ir žarnyno veiklos sutrikimus dažnai rodo ir nemalonus burnos kvapas. Be to, rūgštys sutrikdo kepenų ir inkstų veiklą - juose susidaro smėlio ir apnašų. Valgant daugiau šarminio maisto tulžies ir inkstų akmenims galima užkirsti kelią.

Gal ir senėjimą galima pristabdyti?

Jungiamieji audiniai taip pat kaupia rūgštis - oda tampa ne tokia elastinga, sensta, atsiranda raukšlių. Celiulitas - taip pat audinių perrūgštinimo pasekmė. Bėgant metams rūgščių kaupiasi vis daugiau, dėl to gali sutrikti kraujotaka, o tai reiškia, kad organizmas prasčiau aprūpinamas deguonimi. Elastingi tarpslanksteliniai diskai, kremzlės, sausgyslės ir raiščiai nuo rūgščių pertekliaus sustandėja ir dyla greičiau, todėl kamuoja nugaros ar sprando skausmai. Ir vėžinės ląstelės vystosi rūgščioje aplinkoje... Jeigu ji šarminė, piktybinių ląstelių dauginimasis slopinamas.

Kaip išmatuoti rūgštumą

Rūgščių ir šarmų pusiausvyrai nustatyti sukurtas sutartinis vienetas - pH, nusakantis, kiek rūgščių yra bet kokioje vandens turinčioje medžiagoje. Neutralus pH yra 7 - maždaug toks būna paprastas vanduo. Jei pH mažesnis nei 7, esame „rūgštūs", jei didesnis - „šarminiai". Normalus kraujo pH yra 7,35-7,45, taigi lengvai šarminis. Tokią pusiausvyrą išlaikyti būtina, kad nesutriktų medžiagų apykaita ir nesušlubuotų sveikata. Organizmo rūgštingumą atspindi ir šlapimas. Atlikus šlapimo tyrimą visada nustatomas jo pH - jis ir parodo vidinės terpės būklę. Taigi ne visada reikia tirti kraują, kad būtų nustatytas organizmo rūgštingumas.

Ne citrinos mus „rūgština"...

* Valgykime daugiau vaisių ir daržovių. Juose labai daug šarminių medžiagų - kalio ir kalcio. Mūsų tradiciniai obuoliai ir bulvės - tikrai sveika. Įdomu tai, kad ir rūgštūs vaisiai bei uogos veikia šarminamai! Ypač citrusuose gausu citratų - jie itin šarmina. Taip pat veikia ir natūralios vaisių sultys, medus.

* Baltymų reikia nedaug, bet kuo vertingesnių. Per daug baltymų kenkia organizmui. Pirmenybę reikėtų teikti augaliniams baltymams. Jų gausu ankštiniuose augaluose ir grūdų produktuose. Jei žavitės baltymų dietomis (Atkinso, Kremliaus ir pan.) stipriai rizikuojate perkrauti organizmą rūgštimis.

* Reikia skysčių. Gerdami vandenį, venkite angliarūgštės prisotinto mineralinio vandens, verčiau rinkitės šarminantį ir negazuotą. Sveika gerti arbatą, nes ji taip pat turi nemažai šarminių medžiagų. Organizmo rūgštingumui sumažinti geriausiai tinka vaistažolių arbatos. Kava taip pat šarmina, tačiau ji pašalina iš organizmo skysčius, tad būtinai išgerkite ir vandens, kad sugrąžintumėte prarastų mineralų kiekį.

* Turime gauti pakankamai maisto skaidulų. Keliaudamos per žarnyną jos prisijungia rūgštis. Maisto skaidulų gausu grūduose, bulvėse, ankštinėse daržovėse, vaisiuose (apelsinuose, obuoliuose, slyvose).

* Rūgščių ir šarmų pusiausvyrą padeda išsaugoti aktyvumas. Judėdami išprakaituojame rūgščių perteklių. Labiausiai tinka tempimo pratimai.

PATARIMAI

- Kad organizmą apsaugotumėte nuo parūgštėjimo, dienos valgiaraštį turi sudaryti 20 proc. rūgštinančių ir 80 proc. šarminančių maisto produktų (tik, deja, mums išeina atvirkščiai...). Taigi suvalgius, pavyzdžiui, 100 g mėsos būtina suvalgyti ir apie 300 g daržovių.

- Viena iš svarbių kaulų retėjimo priežasčių yra per didelis organizmo rūgštingumas.

- Šarmų ir rūgščių pusiausvyros sutrikimas, kai organizme padaugėja rūgščių, vadinamas acidoze. Dažnai vieninteliai jos požymiai yra nuovargis, sumažėjęs darbingumas, susilpnėjęs imunitetas.

- Organizmą stipriai rūgština dirbtiniai saldikliai, druska. Ir netgi rūkymas.

- Valgant visuomet geriausia laikytis aukso vidurio - jei pernelyg ribosite rūgštinantį maistą, organizme greičiau dauginsis įvairios bakterijos.

- Mūsų organizmą labiausiai rūgština produktai, iš kurių gaminasi rūgštys, o ne rūgštus maistas. Piktnaudžiaujant baltymais, cukrumi ir riebalais padidėja vidinės organizmo terpės rūgštingumas.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis